Fosilijų tyrimai: kur iš tikrųjų atsirado pirmieji dinozaurai?

Dinozaurų kilmė – viena iš labiausiai intriguojančių temų paleontologijoje. Nors dauguma ankstyvųjų dinozaurų fosilijų rodo didelius evoliucinius pokyčius, tikslus jų atsiradimo laikas ir vieta vis dar kelia klausimų. Džoelio Hito ir jo komandos tyrimas, pasiūlantis naują požiūrį į šią problemą, atskleidžia galimą dinozaurų evoliucijos kontekstą, atsižvelgiant į klimato sąlygas ir geologinius apribojimus.

Londono universitetinio koledžo doktoranto Džoelio Hito (Joel Heath) vadovaujama paleontologų grupė iškėlė naują hipotezę apie dinozaurų kilmę. Mokslininkai mano, kad sunkumų ieškant seniausių fosilijų gali kilti dėl to, kad vietoves, kuriose pirmą kartą pasirodė dinozaurai, dabar sunku ištirti. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie Amazonės atogrąžų miškus ir Sacharos dykumą, kurie yra arčiau ekvatoriaus. Apie tai rašo IFLScience.

Atvirų šaltinių nuotr.

Dinozaurų kilmė tebėra paslaptis, nes jau ankstyviausios žinomos fosilijos rodo didelius pokyčius, palyginti su jų bendraisiais protėviais, o tai rodo ilgą evoliucijos procesą. Hitas pažymėjo, kad fosilijų įrašuose yra nemažai spragų, todėl sunku suprasti ankstyvąją jų istoriją. Seniausios fosilijos, datuojamos maždaug prieš 230 mln. metų, rastos Brazilijoje, Argentinoje ir Zimbabvėje. Tačiau skirtumai tarp radinių šiose vietovėse rodo, kad nė viena iš jų nebuvo įprasta dinozaurų kilmės vieta.

Tyrėjai daro prielaidą, kad dinozaurai galėjo išsivystyti karštesnėmis ir sausesnėmis sąlygomis, nei manyta anksčiau. Hitas sakė, kad klimato sąlygos vakarų Gondvanoje galėjo sukurti tinkamą aplinką jiems atsirasti, nepaisant to, kad trūksta tai patvirtinančių radinių. Pasak jo, didelę dalį šio regiono dabar dengia tankūs miškai arba dykumos, todėl geologinius tyrimus atlikti sudėtinga.

Siekdama geriau suprasti galimas ankstyvųjų dinozaurų buveines, komanda atliko triaso periodo vidurio klimato modeliavimą ir tyrinėjo teritorijas, kuriose nerasta fosilijų. Jie taip pat tyrė ankstyvųjų dinozaurų ir jų šiuolaikinių giminaičių, pavyzdžiui, krokodilų ir pterozaurų, ryšius.

Tyrimo vyriausiasis autorius profesorius Philipas Mannionas pridūrė, kad ankstyvieji dinozaurai greičiausiai buvo gerai prisitaikę prie karšto ir sausringo klimato. Žurnale „Current Biology“ paskelbtame tyrime daroma prielaida, kad žemų platumų Gondvanos regionai galėjo būti labai svarbūs dinozaurų ir kitų roplių evoliucijai.

Naujausi tyrimai rodo, kad dinozaurai gali būti išsivystę karštesnėmis ir sausesnėmis sąlygomis nei manyta anksčiau. Hito komanda analizavo senovės klimatus ir ieškojo galimų dinozaurų buveinių, kas gali padėti užpildyti fosilijų trūkumo spragas.