Mokslininkai įvardijo, kada Žemė vėl gali sugrįžti į ledynmetį

Ar Žemė kada nors vėl pavirs į ledo karalystę, kokią matėme prieš tūkstančius metų? Mokslininkai teigia, kad natūraliai naujas ledynmetis galėtų prasidėti po 10 tūkstančių metų, tačiau mūsų planeta jau seniai nebežaidžia pagal gamtos taisykles. Nuo pramonės revoliucijos žmogaus veikla – ypač šiltnamio dujų emisijos – perrašė klimato istoriją. Naujausias tyrimas, paskelbtas žurnale Science, atskleidžia, kaip praeities ciklai susiduria su dabarties realybe. Pasinerkime į šią mokslinę kelionę ir sužinokime, kas laukia mūsų planetos ateityje.

Mokslininkai nustatė terminus, kada Žemė, esant natūraliam klimatiniam ciklui, vėl galėtų panirti į ledynmetį. Remiantis tyrimu, paskelbtu prestižiniame žurnale Science, jei ne žmogaus veiklos poveikis, naujas ledynmetis prasidėtų maždaug po 10 tūkstančių metų.

Tyrimo pagrindas ir metodai

Šią išvadą padarė tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų – Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (UCSB) specialistai. Jie ištyrė daugiau nei milijono metų trukmės Žemės klimato istoriją, analizuodami vandenynų temperatūros svyravimus, ledynų skydų dydžio pokyčius ir jų sąsajas su planetos orbitos cikliškumu, vadinamu Milankovičiaus ciklais. Šie ciklai – Žemės sukimosi ašies pasvirimo, orbitos formos ir precesijos pokyčiai – daro įtaką Saulės spinduliuotės pasiskirstymui ir yra pagrindinis natūralių klimato svyravimų variklis.

Analizė parodė, kad per pastaruosius 900 tūkstančių metų ledynmečiai kartojosi pagal aiškų, prognozuojamą ritmą, trunkantį apie 100 tūkstančių metų. Dabartinė tarpinė šilta fazė, vadinama holocenu, trunka jau apie 11,7 tūkstančio metų. Jei žmogaus veikla neturėtų įtakos, Žemė šiuo metu būtų stabiliame tarpinio šiltumo laikotarpyje, o kitas reikšmingas atšalimas prasidėtų tik po 10 tūkstančių metų.

Žmogaus poveikis keičia scenarijų

Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad natūralus klimato ciklas jau gerokai paveiktas žmogaus veiklos. Dėl intensyvių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido (CO₂), išmetimų, Žemės klimato trajektorija pasikeitė neatpažįstamai. Tyrimo bendraautorius Gregoras Knorras iš Vokietijos Alfredo Wegenerio instituto teigia: „Antropogeninis faktorius taip stipriai paveikė klimatinius procesus, kad grįžimas prie ledynmečio numatytais terminais tapo itin mažai tikėtinas.“

Šiuolaikiniai CO₂ kiekiai atmosferoje (2025 m. duomenimis, jau viršijantys 420 ppm) yra aukščiausi per pastaruosius 3 milijonus metų – gerokai didesni nei bet kurioje tarpinėje šiltoje fazėje per pastarąjį milijoną metų. Palyginimui, priešindustriniu laikotarpiu CO₂ koncentracija siekė apie 280 ppm. Dėl šio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi Žemės temperatūra kyla, o tai gali visiškai „užrakinti“ planetą šiltesnėje būsenoje, atitolindama ar net panaikindama kitą ledynmetį.

Naujausi duomenys ir perspektyvos

2025 m. kovo mėn. turimi duomenys rodo, kad klimato modeliai vis labiau linksta prie scenarijų, kuriuose ledynmečio pradžia atidedama neapibrėžtam laikui. Kai kurie mokslininkai, pavyzdžiui, Potsdamo klimato tyrimų instituto ekspertai, teigia, kad jei emisijos nesumažės, Žemė gali pereiti į vadinamąją „šiltnamio planetos“ būseną, panašią į tą, kuri buvo prieš 50 milijonų metų eoceno laikotarpiu. Tuo tarpu kiti specialistai neatmeta galimybės, kad po kelių tūkstantmečių, išsekinus iškastinio kuro atsargas, CO₂ lygis ims kristi, leisdamas klimatui pamažu grįžti prie natūralios ciklų eigos – tačiau tai tik hipotezė.

Kodėl tai svarbu?

Šis tyrimas ne tik atskleidžia Žemės klimato praeitį, bet ir pabrėžia, kaip stipriai žmogaus veikla keičia planetos ateitį. Nors ledynmetis po 10 tūkstančių metų skamba kaip tolima perspektyva, dabartinis šiltėjimas kelia neatidėliotinas problemas – nuo jūros lygio kilimo iki ekstremalių orų. Mokslininkai ragina imtis veiksmų mažinant emisijas, kad būtų išvengta negrįžtamų pasekmių, kurios paveiktų ne tik mus, bet ir ateities kartas.

Natūraliai Žemė po 10 tūkstančių metų galėjo pradėti naują ledynmetį, tačiau žmogaus sukeltas klimato šiltėjimas šią trajektoriją keičia. Tyrimas, paskelbtas Science, yra dar vienas priminimas, kad mūsų veiksmai šiandien formuoja planetos likimą – galbūt net labiau, nei Milankovičiaus ciklai.