117 metų Marija Branjas: ilgaamžiškumo paslaptys atskleistos

Ar įmanoma gyventi sveikai ir laimingai iki 117 metų? Katalonė Marija Branjas tai įrodė. 2024 m. rugpjūtį mirusi seniausia pasaulio moteris paliko ne tik įspūdingą gyvenimo istoriją, bet ir mokslininkams galvosūkį: kas lėmė jos ilgaamžiškumą? Naujas tyrimas atskleidžia genetikos, mitybos ir net jogurto poveikį, o mes klausiame – ką galime pasimokyti iš jos gyvenimo? Šiame straipsnyje – ne tik Marijos paslaptys, bet ir praktiniai patarimai mums visiems.

Nuotrauka iš atvirų šaltinių / Marija Branjas / Socialiniai tinklai

2024 m. rugpjūtį kataloniškė Marija Branjas mirė sulaukusi 117 metų ir 168 dienų, oficialiai tapusi seniausiu žmogumi planetoje. Jos įspūdingas ilgaamžiškumas paskatino Ispanijos Josepo Carreraso leukemijos tyrimų instituto mokslininkų komandą pradėti išsamų tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kas lėmė tokį ilgą ir sveiką gyvenimą. Nors tyrimas dar nėra oficialiai recenzuotas, jo preliminarūs rezultatai jau paskelbti BioRxiv preprintų serveryje ir sulaukė didelio dėmesio.

Tyrimas apima platų veiksnių spektrą: genetinius ypatumus, baltymų sudėtį, žarnyno mikrobiomą ir metabolizmą. Nors galutiniai rezultatai dar laukia patvirtinimo, jie jau dabar atveria naujas perspektyvas, kaip suprasti ilgaamžiškumo mechanizmus ir gerinti sveikatos būklę senatvėje.

Superilgaamžiškumo pavyzdys

Marija Branjas buvo vadinamoji superilgaamžė – žmogus, peržengęs 110 metų ribą. Statistika rodo, kad tik 10 % šimtamečių pasiekia šį amžių. Tyrėjai pastebėjo, kad Marijos gyvenimo būdas atitiko daugelį rekomendacijų, siejamų su ilgaamžiškumu. Ji išliko aktyvi, palaikė glaudžius ryšius su šeima ir draugais – tai, kaip įrodyta, mažina demencijos riziką. Jos mityba rėmėsi Viduržemio jūros dieta, kuri, remiantis 2024 m. Harvardo universiteto tyrimais, vidutiniškai prailgina gyvenimą 8–10 metų.

Jogurto ir mikrobiomo paslaptis

Įdomu, kad Marija mėgo jogurtą – maistą, kurį mokslininkai sieja su naudingų žarnyno bakterijų gausa. Jos mikrobiomas priminė jaunesnių žmonių žarnyno florą, o tai, pasak 2025 m. pradžioje paskelbtų tyrimų („Gut Microbiota Journal“), daro didelę įtaką metabolizmui, uždegiminių procesų mažinimui ir bendrai sveikatai. Palyginti su vidutinio amžiaus žmonėmis, Marijos žarnyno bakterijos efektyviau skaidė maistines medžiagas ir palaikė imuninę sistemą.

Genetikos ir epigenetikos vaidmuo

Genetiniai veiksniai taip pat atliko svarbų vaidmenį. Marijos genome aptikti genai, stiprinantys imuninę sistemą ir apsaugantys nuo širdies ligų bei onkologinių susirgimų. Be to, tyrėjai analizavo DNR metilinimą – procesą, rodantį, kaip genai „įjungiami“ ar „išjungiami“. Marijos biologinis amžius, vertinant pagal šį rodiklį, buvo gerokai jaunesnis nei chronologinis. 2025 m. kovo mėn. duomenys iš „Nature Aging“ patvirtina, kad toks epigenetinis profilis būdingas daugeliui ilgaamžių.

Metabolizmas ir uždegimų kontrolė

Marijos organizmas pasižymėjo aukštu metabolizmo lygiu, kuris padėjo mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir didinti „gerojo“. Be to, jos kūne buvo stebėtinai žemas uždegimų lygis – tai apsaugojo ją nuo lėtinių ligų, tokių kaip artritas ar diabetas. Pasak mokslininkų, šie rodikliai rodo, kad ilgaamžiškumas gali būti ne tik genetikos, bet ir gyvenimo būdo bei aplinkos sąveikos rezultatas.

Marijos receptas: tvarka ir aplinka

Pati Marija savo ilgo gyvenimo paslaptį siejo su „tvarkingu gyvenimu ir malonia aplinka“. Ji vengė streso, gyveno ramiai ir džiaugėsi artimųjų draugija. Šis požiūris atitinka 2024 m. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kurios pabrėžia psichologinės gerovės svarbą senstant. Tyrėjai priduria, kad tokie įpročiai kaip reguliarus miegas ir saikingumas taip pat galėjo prisidėti prie jos sveikatos.

Ko galime pasimokyti?

Nors ne visi pasieksime 117 metų, Marijos atvejis rodo, kad ilgaamžiškumas – tai ne vien sėkmė. Genetika sudaro pagrindą, tačiau mityba, socialiniai ryšiai ir sveikas gyvenimo būdas gali reikšmingai prailginti gyvenimą. Tyrimas taip pat kelia klausimų apie ateities medicinos galimybes: ar galėtume, pvz., koreguoti mikrobiomą ar DNR metilinimą, kad imituotume ilgaamžių sveikatą? 2025 m. biotechnologijų pažanga rodo, kad tokios intervencijos jau bandomos laboratorijose.

Mokslininkai pabrėžia, kad Marijos gyvenimas iliustruoja, kaip glaudžiai susiję fizinis ir emocinis sveikatingumas. Jos istorija – ne tik įkvėpimas, bet ir priminimas, kad net maži kasdieniai pasirinkimai gali turėti didelę įtaką mūsų ateičiai.