Ar paralelinė visata sąveikavo su mūsiške?

Kad suprastume, ką atrado Ranga-Ram Chary'us iš Kalifornijos technologijų instituto JAV, pirmiausiai reikia prisiminti Visatos atsiradimo istoriją.

Šimtus tūkstančių metų po Didžiojo sprogimo dalelės buvo labai karštos ir turėjo per daug energijos, kad iš jų galėtų susidaryti atomai. Atomai ėmė formuotis maždaug 300 tūkst. po Didžiojo sprogimo, šis

procesas vadinamas rekombinacija.

Po Didžiojo sprogimo po Visatą ėmė sklisti ir kosminė foninė spinduliuotė, kurią mokslininkai tyrinėja norėdami pažvelgti atgal į laiką.

Tai, ką Chary'is aptiko, gali būti pavadinta „smūgiu“ ar „dėme“ foninėje kosminėje spinduliuotėje. Ši dėmė galėtų būti susidūrimo su kita visata pasekmė.

Moderniose kosmologijos teorijose teigiama, kad „burbulai“ iš skirtingų visatų gali susidurti vienas su kitu, proceso metu palikdami šiek tiek medžiagos – lygiai taip pat, kaip paliktų susidūrę įprastiniai muilo burbulai.

Interpretuoti kosminės foninės spinduliuotės signalus labai sunku – ir R. Chary'is įvardina 30 proc. tikimybę, jog jo atradimas tėra foninis triukšmas, o ne paralelinės visatos pėdsakas. Kiti mokslininkai neįprastus signalus aiškina dulkių debesimis.

Duomenys, kuriais remiasi R. Chary'is, gauti galingu Europos kosmoso agentūros Plancko teleskopu. Tyrinėdamas kosminės foninės spinduliuotės modelius mokslininkas atrado signalus, kurie buvo 4, 5 tūkst, kartų ryškesni nei turėtų būti, remiantis numanomu elektronų ir protonų skaičiumi ankstyvoje Visatoje.

Šiuo metu R.Chary'aus atradimas yra tik hipotezė, kurią dar reikia nuodugniai ištirti. Mokslininkas žada per artimiausius kelerius metus sukaupti daugiau duomenų.

Tačiau kol galėsime galutinai patvirtinti arba paneigti multivisatų teoriją, gali prireikti dar bent 15–20 metų, kol bus sukurtos naujos kartos kosminės technologijos.