Didysis sprogimas - Didysis mitas! Visata.

Dabar tas pats mokslas, kuris "nužudė" Dievą, atkuria tikėjimą juo. Fizikai aptiko požymių, kad kosmosas specialiai sukurtas tam, kad jame egzistuotų gyvenimas ir sąmonė. Taip teigia Stivenas Vanbergas, fizikos Nobelio premijos laureatas.

Bandydami paaiškinti Visatos atsiradimą be kokių nors aukštesnių jėgų poveikio, mokslininkai XX amžiaus viduryje sukūrė Didžiojo sprogimo teoriją, kuri teigia, kad Visata atsirado iš ypatingo singuliaraus taško. Apie šio taško dydį galima įsivaizduoti, sprendžiant iš mokslininkų teiginių:     „Anksčiau Visata buvo tokia maža, kad netgi dabartinis atomo protonas, palyginus su ja, galėjo atrodyti kaip Mėnulis“. O taškas, iš kurio atsirado Visata, buvo dar mažesnis.

Šiame mažyčiame taške buvo sukoncentruota visa busimojo subtiliojo ir fizinio pasaulio materija. Tačiau Didžiojo sprogimo teorija nutyli apie tai, kas buvo iki jo ir dėl kokios priežasties jis įvyko. Tiesa, fizikos ir matematikos mokslų daktaras I.Tkačiovas atvirai pripažįsta: „Savaime suprantama, mes nežinome, kas buvo iš pat pradžių. Tai galėjo būti kokia nors kvantinė fluktuacija ar dar kas nors. Tačiau, greičiausiai, tai buvo kažkas labai mažų matmenų ir jame buvo mažai energijos".

Šiuo atveju labai įdomu, kokia energija sukūrė mūsų Visatą, kuri iki šiol plečiasi šviesos greičiu, o materija iš to kažko „labai mažo“ vis skrieja į visas puses.

Garsus anglų fizikas Polas Devisas savo knygoje „Superjėga“ rašo: „Jeigu pirmąją plėtimosi sekundę dalelių skriejimo greitis būtų skyrę sis nuo tikrosios reikšmės 10-18 dydžiu į vieną ar kitą pusę, tai Visata dėl gravitacinių jėgų poveikio seniai būtų kolapsavusi (susitraukusi) į pradinę „materialaus taško“ būseną arba materija joje būtų visiškai išsisklaidžiusi“. Tai reiškia, kad jėga, sukėlusi Didįjį sprogimą, buvo nepaprastai tiksliai apskaičiuota. Įdomu, kas taip paskaičiavo?

Verta paminėti pačią pirmąją Visatos plėtimosi stadiją, kuri truko vos 10-35 sekundės, pradedant nuo to momento, kai pradėjo eiti pasaulinis laikas. Per tą laiką atsiradusi iš singuliaraus taško (praktiškai, iš nieko) Visatos „užuomazga" padidėjo 10100 kartų.

Didžiojo sprogimo teorijos požiūriu, elementariosios dalelės (kurios iš tikrųjų nėra elementarios, turinčios sudėtingą struktūrą) atsirado savaime optimaliame struktūriniame-funkciniame variante. Ir tai įvyko per labai trumpą laiką. Pavyzdžiui, atsirasti andronams, leptonams ir fotonams prisireikė vos 10-10 sekundės. Remiantis fizikų skaičiavimais, maždaug tuo pačiu laiku susiformavo protonai, neutronai, elektronai, ir visos dalelės harmoningai funkcionuoja.

Tuo stebuklai dar nesibaigia. Kaip teigiama Didžiojo sprogimo teorijoje, dalelių temperatūra singuliarumo taške buvo fantastiškai aukšta - nuo 1028 iki 1032 K, o materijos tankis Visatos užgimimo metu turėjo siekti 1094 g/cm3.

Palyginimui galima pasakyti, kad pati aukščiausia temperatūra žvaigždžių gelmėse siekia 108 K, o didžiausias tankis, esantis neutroninėje žvaigždėje, siekia tik 1015 g/cm3.

Tiesa, 2010-ųjų metų spalio mėnesį buvo aptikta ypač sunki neutroninė žvaigždė, kurios dydis neviršija nedidelio miesto dydžio, o jos tankis 10-15 kartų didesnis už atomo branduolio tankį. Yra žinoma, kad atomo branduolio tankis yra 1014 g/cm3, tai aptiktosios ypač sunkio žvaigždės tankis yra 1,5 x 1015 g/cm3. Tai toli gražu neprilygsta tankiui, reikalingam atsirasti Visatai.

Kaip teigia vienas Didžiojo sprogimo šalininkas akademikas I.S. Šklovskis, tuo metu, kai Visatos laikas buvo skaičiuojamas mažytėmis sekundės dalimis, ji pati sudarė „lašą superbranduolinio skysčio, kuris dėl kažkokios priežasties perėjo į nestabilią būseną ir susprogo".

Nesprogo, nesprogo, o po to ėmė ir susprogo! Ir tai be jokio poveikio iš išorės, nes be „lašo" daugiau nieko nebuvo. Nesuprantama, kaip materija šiame laše neanihiliavo. Juk visos elementariosios dalelės visada atsiranda poroje su savo antipodais, pavyzdžiui, elektronas ir pozitronas, tačiau, turėdami priešingą krūvį ir tokią pačią masę, traukia viena kitą elektrinėmis ir gravitacinėmis jėgomis ir sunaikina viena kitą iš karto po atsiradimo.

Laše sukaupta medžiaga, esanti neįsivaizduojamo tankio (1094 g/cm3), turėjo būti sudaryta iš tokio pat materijos ir antimaterijos kiekio, kurios tokioje mažoje erdvėje negalėjo išvengti mirtino susidūrimo.

Be to, vaizduojant naujai užgimusią Visatą kaip „lašą", kyla tam tikras paradoksas. Jeigu visada kažkada buvo lašu, tai ji nėra begalinė ir amžina. Jeigu šio „lašo“ tankis buvo ypač didelis, tačiau ne begalinis, tai materijos kiekis Visatoje taip
pat nėra begalinis. O jeigu materija nėra begalinė, tai ji nėra ir amžina. O jeigu neamžina, tai reiškia, kad materija turėjo savo pradžią. Jeigu turėjo pradžią, tai reiškia, kad ją sukūrė kažkokia nemateriali jėga.

Neatsitiktinai vis daugiau mokslininkų atmeta Didžiojo sprogimo teoriją. Pavyzdžiui, astrofizikas L.M. Muchinas Didžiojo sprogimo teoriją prilygina Damoklo kardui, pakibusiam virš kosmologijos. Nobelio premijos laureatas H. Alvenas šią teoriją vadina „įžeidimu sveikam protui". O fizikos ir matematikos mokslų daktaras S.G. Fedosinas savo straipsnyje „Fundamentaliosios fizikos problemos ir galimi jų sprendimo būdai" rašo: „Mes turime visišką teisę pasakyti, kad Didžiojo sprogimo teorija pretenduoja į pačio didžiausio mito fizikos istorijoje titulą. Šios teorijos sukeliamos problemos ir teorinės minties aklavietės tokios, jog vienintelis kardinalus būdas jų atsikratyti yra pačios teorijos atsisakymas".

Tačiau Didžiojo sprogimo teorijos šalininkai ją gina visais būdais, nes nebeturi kur trauktis! Kitaip pasakius, arba reikia ginti pagarsėjusią teoriją, arba pripažinti, kad Visatą sukūrė kažkoks Aukščiausias protas pagal iš anksto ir iki smulkmenų apgalvotą programą.
Būtent tokią išvadą praėjusio amžiaus viduryje padarė dalis mokslininkų, kurie paskelbė antropijos principą: Visata dar iki savo užgimimo buvo užprogramuota tam, kad joje atsiras daiktai, gyva materija ir protingos būtybės.

Akademikas L.I. Maslovas teigia: „Iš pradžių buvo Mintis!... Mokslininkai, susivilioję idėja sužinoti Didžiojo sprogimo priežastį, turi suprasti, kad šia priežastimi arba PRADŽIŲ PRADŽIA buvo ne sprogimas, o SUTVĖRĖJO energijos impulsas!".

Fizinio vakuumo ir torsioninių laukų teorijos kūrėjas akademikas G.I. Šipovas teigia: „Aukščiausiame realybės lygmenyje pagrindinį vaidmenį vaidina „pirminė Sąmonė", veikianti kaip aktyvi pradžia - Dievas, ir kuri analitiškai neaprašoma. Be jokių išlygų Absoliučiam „Nieko" galima suteikti Sutvėrėjo ar Kūrėjo statusą, nes nuo Jo viskas prasideda... Ir šis Nieko kuria ne materiją, o planus".

Pagal antropinį principą sukurta nauja hipotezė, kuri teigia, kad Visata užgimė iš ypatingo taško, tačiau jame, skirtingai nei teigia Didžiojo sprogimo teorija, nebuvo nei materijos, nei energijos. Nieko, išskyrus įkūnytus jame idealius būsimosios Visatos principus (Dievo „planai" arba „Sutvėrėjo energijos impulsas").

Šį tašką mokslininkai vadina baltąja kosmoso skyle, Dar praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje rusų astrofizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras N.A. Kozyrevas išreiškė prielaidą (ne be pagrindo), kad paraleliai mūsų Visatai egzistuoja ir kitos Visatos, o ryšys tarp jų vyksta per tunelius, kuriais yra juodosios ir baltosios kosmoso skylės. Per juodąsias skyles iš mūsų Visatos materija iškeliauja į paralelinį pasaulį, o per baltąsias skyles gaunama energija. Ortodoksinis mokslo pasaulis šią prielaidą pavadino avantiūristo kliedesiais. Tačiau šiandien požiūris į Kozyrevo teiginį yra visai kitoks,

Gali būti, kad daugelis mūsų apie baltąsias skyles praktiškai nieko negirdėjo (priešingai juodosioms skylėms). Bet kokiu atveju verta labiau pasidomėti šiuo nepaprastu Kosmoso fenomenu, leidžiančiu suprasti fizinės Visatos užgimimo procesą.

Kadangi mokslui juodosios skylės labiau žinomos, tai reikia nuo jų ir pradėti. Išsiaiškinus visa tai, mes galėsime suprasti, kaip iš baltosios skylės gimė mūsų Visata.