Egzorcistas: žmonės, patys to nenujausdami, pasirašo sutartį su velniu

„Jeigu galėčiau, norėčiau nebūti egzorcistu. Tai, ką tenka patirti, pamatyti, prilygsta siaubo filmuose rodomoms scenoms. Piktoji dvasia ne tik stengiasi visokiais būdais sutrukdyti dirbti egzorcistui, bet ir nepraleidžia progos keršyti ją išvarančiajam“, – pasakojo prieš beveik penkerius metus egzorcistu vyskupo paskirtas kunigas Sigitas Bitkauskas.

Dvasininkas lankė tarptautinius egzorcizmo kursus, kasmetinius mokymus Italijoje. Egzorcizmo apeigų jam išmokti padėjo ir tam skirta literatūra.

Prašydami išvaduoti nuo apsėdusio velnio į jį kreipiasi labai daug alytiškių ir Marijampolės gyventojų. Kunigas prisipažįsta negalintis paaiškinti, kodėl taip, bet pastebi, kad apsėdimo atvejų skaičius auga.

Pagalbos pas egzorcistus ieško netekę vilties

Dažnais atvejais velnio apsėsti ir blogai besijaučiantys žmonės ar jų artimieji pirmiausia pagalbos puola ieškoti pas gydytojus, nesuradę priežasčių, kreipiasi į psichiatrus. Nepavykus ir jiems aptikti negalavimų, žmonės šaukiasi egzorcistų pagalbos.

„Pasaulyje paplitusi praktika, kai psichiatrai glaudžiai bendradarbiauja su egzorcistais. Mūsų šalyje tai nėra populiaru, tačiau egzorcistų asociacijoje yra trys psichiatrai – Šakiuose, Vilniuje ir Kaune. Su jais glaudžiai bendradarbiaujame. Kai jiems nepavyksta nustatyti diagnozės, pacientus jie siunčia pas mus“, – pasakojo dvasininkas.

Pasitaiko ir atvirkštinių situacijų, kai žmonės į egzorcistą kreipiasi įsitikinę, kad kažkas juos užkerėjo, prakeikė, tačiau galiausiai paaiškėja, kad jiems reikia psichiatro pagalbos.

„Viena mokytoja kreipėsi, kad išvaryčiau iš jos piktąją dvasią, nors buvo aiškiai matyti, kad ji turi psichinę negalią. Ji nekreipė dėmesio į mano rekomendacijas apsilankyti pas psichiatrą. Ji iki šiol dažnai lankosi pas mane, prašydama, kad padėčiau“ , – teigė S. Bitkauskas.

Jo teigimu, apsėdimas gali pasireikšti ir psichikos liga. Tokių atvejų yra daug.

Pasak dvasininko, kokio lygio pagalbos reikia apsėstajam, sprendžia pats egzorcistas. Vieniems pakanka tik užtarimo maldos, kitiems reikia skaityti egzortus (maldas, skaitomas egzorcizmo seanso metu). Dvasininkas teigė, kad išsilaisvinti iš velnio gniaužtų yra daug sudėtingiau nei į juos įklimpti. Gali užtekti ir vieno seanso jį išprašyti iš kūno, tačiau gali reikėti ir kelerių metų.

Kunigas prisiminė, kai viena šešiolikmetė, kurią apsėdo nelabasis, bandė žudytis. Jos tėvai atvažiavo pas S. Bitkauską prašyti pagalbos. Mergaitė tąkart buvo paguldyta į klinikas. Ten ji buvo surišta, nes, pasitaikius progai, ji vis bandydavo žudytis. Paauglė su niekuo nesikalbėjo, nei su gydytojais, nei su draugais. Tačiau egzorcistui pavyko su ja pasikalbėti ir jai padėti.

„Nežinau, koks dabar tos mergaitės likimas. Prašiau, kad tėvai praneštų. Jie į mane daugiau nesikreipė, tikiuosi, kai jai tai padėjo“, – sakė kunigas.

Dalyvauti egzorcizmo seansuose leidžiama tik apsėstojo artimiesiems, tačiau griežtai neįleidžiami vaikai ir kiti pašaliniai asmenys. „Tai labai pavojinga. Išvaryta piktoji dvasia gali apsėsti kitą žmogų, nors jeigu pats žmogus jos neįsileidžia, į jį įsikūnyti pikta dvasia negali. Kitaip tariant, duris velniui atidaro tik pats žmogus. Prieš jo valią taip atsitikti negali“, – teigė S. Bitkauskas.

„Kartą meldžiausi už žmogžudį, nužudžiusį keturis žmones. Labai išsigandau, kai staiga jo akyse dingo vyzdžiai, o jų vietoje buvo baltas fonas“, – istoriją prisiminė kunigas.

Seansų metu – lyg siaubo filme

Pasak jo, būna atvejų, kai piktosios dvasios prabyla demoniškais balsais, apsėstojo lūpomis velnias gali kalbėti kalba, kurios žmogus niekada nemokėjo. „Nunkvat (lot. - niekada), tokį žodį teko girdėti vienam egzorcistui iš žmogaus lūpomis prabilusios išvaromos piktosios dvasios, kuri bandė atsisakyti apsėstąjį palikti ramybėje“, – pasakojo egzorcistas. Taip velnias  gali kalbėti per apsėstąjį.

„Žmoguje įsikūnijęs ir iš jo išvaromas šėtonas kartais prašosi būti išvaromas į kokį nors daiktą, medį, tačiau egzorcistai jį varo į pragarą arba po Kristaus kryžiumi“, – pabrėžė dvasininkas.

Žmogaus kūną užvaldęs velnias ima jį tampyti lyg kokią marionetę, būna, kad net persisuka apsėstojo rankos, kojos.

Egzorcistui tenka matyti, kaip apsėstojo veide keičiasi grimasos, tuomet galima akivaizdžiai matyti, kaip piktoji dvasia šaiposi, juokiasi.

Velnias, siekdamas sutrukdyti skaityti egzortą, gali gąsdnti įvairiais dalykais, pavyzdžiui  ima svaidyti daiktus. Lietuvoje yra buvę atvejų, kai nelabasis nuo žemės pradėjo kiloti spintą. Egzorcizmo seanso metu patalpa staiga gali atvėsti iki minusinės temperatūros. Velnias gali pradėti keršyti.

Nuo persekiojimo gelbėja maldos

„Kerštas gali pasireikšti per parapijiečius, pavyzdžiui kokia nors pikta pagyvenusi moteriškė ima tave šmeižti. Buvo laikas, kai man pradėjo nuolatos gesti technika. Visa tai atlaikyti gali padėti tik malda, reikia stengtis nepasiduoti ir neišsibalansuoti. Juk velnias būtent to ir siekia. Tai, kas, man tapus egzorcistu, pradėjo dėtis mano gyvenime, labai sekina. Viskas, kas susiję su velniu, yra labai sudėtinga ir rizikinga“, – teigė dvasininkas.

Pasak S. Bitkausko, egzorcistams keliami griežti reikalavimai.  Jie turi būti stiprūs, daug melstis. Egzorcistu gali būti tik bažnyčios kanoną atitinkantis kunigas. Niekas negali teisėtai atlikti egzorcizmų apsėstiesiems, jei nėra gavęs ypatingo ir aiškaus vietos ordinaro vyskupo leidimo. Vietos ordinaras tokį leidimą turi suteikti tik pamaldžiam, mokslu, išmintimi ir doru gyvenimu pasižyminčiam. Už egzorcisto pagalbą nėra mokamas atlygis ir už tai negali būti priimamos jokios aukos. Tai - pašaukimo reikalaujantis dvasininko darbas.

Pasak kunigo, pagrindinė egzorcisto užduotis – grąžinti žmogų į tikėjimo kelią. Tik tada įmanoma išvaryti jį apsėdusią piktąją dvasią. Žmogus turi pats suvokti, kas su juo vyksta ir turi norėti išsilaisvinti iš nelabojo gniaužtų.

Sugrįžęs šėtonas smogia dešimteriopai

Pasak pašnekovo, velnias žmogų apsėda tada, kai gyvenime jis daro daug klaidų ir į tai nekreipia dėmesio, tokie asmenys nustoja lankytis bažnyčioje. Šių žmonių gyvenime vienas po kito seka negeri dalykai – nuodėmingas gyvenimas, magija, burtai ir panašiai. Bet išaušta tokia diena, kai jie pradeda jaustis nepakenčiamai.

Pas egzorcistą apsilankę apsėstieji, apibūdindami savo būsenas, teigia, kad juos tarsi kažkas užvaldo, jie negali savęs kontroliuoti, jaučiasi psichiškai nestabilūs. Jų emocijos, nuotaikos gali greitai keistis, kartais apima depresija.

„Deja, jeigu žmogus nepareikš savo valios ir už jį tai padaryti bandys kiti, tai piktosios dvasios išvarymas yra neįmanomas“, – teigė egzorcistas.

Atvejų, kai patys apsėstieji kreipiasi pagalbos, būna labai daug. S. Bitkauskas prisiminė, kad viena pirmųjų ir sunkiausių situacijų buvo, kai maždaug trisdešimties metų jaunuolis egzorcistų asociacijai pats parašė laišką,šaukdamasis pagalbos:„Stoviu ant savižudybės slenksčio, jeigu dar galite, padėkite man!“, – rašė vyriškis.

„Kai vyras apsilankė pas mane, jis buvo apimtas baisaus streso. Tąkart priėmiau jį  raštinėje, kurioje kabojo kryžius. Vyras negalėjo ramiai išsėdėti, jam pasidarė silpna. Paprastai apsėstieji negali būti sakrališkose vietose. Bet vos tik jis išėjo į lauką, savijauta pagerėjo. Atvejis buvo toks sunkus, kad ilgiau laukti nebuvo galima ir nedelsiant pradėjau už jį skaityti egzortus. Prireikė net metų laiko, kad šėtonas paliktų jį ramybėje. Nors vyriškis buvo išlaisvintas, tačiau maždaug po metų nelabasis pas jį sugrįžo, tik tąkart jam buvo žymiai blogiau. Biblijoje yra pasakyta, kad išvarius vieną piktąją dvasią, sugrįždama su savimi ji atsiveda dar septynias“, –pasakojo kunigas.

Tąkart vyriškis dvasininkui pripažino, kad dėl sugrįžusio velnio į jo kūną kaltas tik jis pats, nes nesilaikė egzorcisto nurodymų. Galiausiai vyriškiui pavyko sugrįžti į tikėjimo kelią, jis pradėjo melstis, lankytis bažnyčioje. Pasak S. Bitkausko, jeigu ir toliau jis bus su Dievu, tai jam viskas bus gerai.

Šėtonas gali slypėti ir vaikų žaisluose

Anot dvasininko, numatyti, kaip veikia piktoji dvasia, neįmanoma. Jos tikslas – sužlugdyti žmogų, atitolinti nuo Dievo. Velnias veikia per satanistų bažnyčią, per įvairius dalykus ir gyvenimo sritis.

„Pasaulyje magija labai stipriai vystoma – tam naudojami net vaikų žaislai. Vienas dvidešimt metų satanistų veiklose dalyvavęs vyriškis, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, tačiau siekdamas apsaugoti žmoniją, pasakojo, kad nelabojo ženklu ženklinami net vaikų žaislai – satanistiškas ženklas nupiešiamas nematomose jų vietose, po to jiems atliekamas ritualas, panaudojama magija  ir po to pardavinėjami prekyboje.

S. Bitkauskas įsitikinęs, kad žmogus gali net nežinoti, jog įsigijo kokį nors daiktą, paženklintą velnio ženklu. Italijoje buvo atvejis, kai tėvai kreipėsi į medikus dėl mergaitės, kuri pradėjo nemiegoti. Medikai nerado priežasties, negalėjo jai niekuo padėti. Tada tėvai kreipėsi į egzorcistą. Jis paprašė atnešti vaiko pagalvę, ant kurios miega. Išardžius ją, ant vidinės medžiagos pusės rado išpieštą satanistišką ženklą. Pakeitus pagalvę, mergaitės kančios pasibaigė.

„Žmonės, patys to nenujausdami, pasirašo sutartį su velniu. Užtenka pagalvoti ar garsiai pasakyti: „Aš neturiu pinigų, bet jeigu jų gaučiau tarnaučiau ir pačiam velniui“. Tokį pasakymą ar mintis velnias gali priimti kaip tikriausią sutarties su juo pasirašymą ir po kiek laiko gyvenime prasideda išreikštų norų pildymasis – atsiranda pinigų, tačiau šeimoje dingsta ramybė, prasideda nesantaika, savižudybės, puola ligos“, – atkreipė dėmesį dvasininkas, visiems linkėdamas atsargiai skleisti mintis ar pasakytus žodžius ir neapleisti tikėjimo Dievu.