Egzorcizmo ritualai

Besiraitantys nuo nepakeliamos kančios, nepaaiškinamus veiksmus atliekantys, isterijos apimti žmonės - tokius vaizdus įpratę matyti kunigai egzorcistai, tikinantys, kad ir jie patys patiria žodžiais neįmanomų apibūdinti potyrių. Tai, kas paprastam žmogui atrodo nesuvokiama, yra reali šių dvasininkų gyvenimo dalis.

Kuris žmogus iš tiesų gali būti apsėstas, o kuris turi psichikos sutrikimų? Aiškios ribos, kaip teigiama, nėra. Todėl kunigai egzorcistai visada pirmiausia stengiasi pasitarti su medikais, dažniausiai

psichiatrais, ir tik po to stengiasi padėti kenčiančiam žmogui. Tačiau, kaip sakė vienas iš septynių oficialių Lietuvos kunigų egzorcistų, Panevėžio vyskupijos Ramygalos parapijos klebonas Edmundas Rinkevičius, kartais galima ir neklystamai pasakyti, kad žmogus tikrai yra apsėstas piktosios dvasios. „Yra išskirtinių požymių: toks žmogus bijo šviesos, negali prisiliesti prie kryžiaus, nebent jį sulaužytų, dieną neturi sveikatos - beveik neįgalus, o naktį, tamsoje, jaučia jėgų antplūdį“, - tikino bene ilgiausiai krašte egzorcizmu užsiimantis kunigas. Psichoterapeutai nėra tokie kategoriški, tačiau mano, kad suvienijus psichikos sveikatos specialistų ir kunigų jėgas žmogui tikrai galima padėti.

Negali pakęsti šventų daiktų

Teologijos mokslų daktaras kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas atskleidė, kad egzorcizmo ritualų - piktosios dvasios išvarymo - metu jam yra tekę matyti sveiku protu nesuvokiamų dalykų. „Žmonės demonstruoja tai, kas akivaizdžiai peržengia jų fizines galias. Ant kūno iškyla didžiuliai gumbai, po oda laksto gyvačiukės, kūnas išlinksta neįtikimu kampu“, - pasakojo A. Valkauskas. Pasak jo, tai vyksta todėl, kad piktoji dvasia priešinasi ir bando visais įmanomais būdais pažeminti, suniekinti, nukankinti Dievo atvaizdą - žmogų. Kunigui yra tekę matyti, kaip egzorcizmo ritualo metu vyras staiga parkrito ant keturių ir taip bėgiodamas ėmė loti. „Žmogus pas mane atvyko iš Lietuvos pakraščio: savo noru, būdamas sveiko proto, ir staiga ėmė taip keistai elgtis. Niekaip kitaip negaliu tokio elgesio paaiškinti, tik šėtono siekiu pasityčioti iš žmogaus“, - sakė egzorcistas.

Kunigas prisiminė neseniai pas jį apsilankiusią jauną narkomanę. Ritualo metu ji tiesiog įsisiautėjo: viską aplinkui ėmė daužyti, kunigui iš rankų išmušė maldaknygę, galiausiai taip trenkė ranka per prie altoriaus stovinčią stiklinę, kad ši tiesiog subyrėjo dar nepasiekusi grindų. Kitas egzorcistas, klebonas E. Rinkevičius, pasakojo apie vieną ritualą, kurio metu vyras staiga ėmė kalbėti įvairiomis kalbomis, kurių niekada gyvenime nesimokė ir nemokėjo.

Tačiau abu kunigai teigė, kad nepasitaikė nė vieno atvejo, kad jie būtų sužaloti, nebent jiems iš rankų buvo išmušta maldaknygė. Tai, A. Valkausko teigimu, pasitaiko dažnai, nes apsėstieji negali pakęsti šventų daiktų. „Būna, kad aš kalbu maldą, o žmogaus rankoje laikomas kryžius ima svirti žemyn ir atsitinka taip, kad jis jau laiko kryžių apverstą“, - sakė kunigas. Apverstas kryžius - satanistų simbolis. Pasak kunigo, taip savo galią parodo žmoguje slypinti piktoji dvasia.

Kunigui E. Rinkevičiui yra tekę egzorcizmo ritualą atlikti lauke, nes žmogus negalėjo įeiti į bažnyčią, bijojo ir švęsto vandens. Anot kunigo, egzorcizmo seanso metu žmogus labai kenčia. E. Rinkevičius teigė, kad jam net yra tekę matyti po piktosios dvasios išvarymo atsiradusių smaugimo žymių.

Egzorcistas išsekinamas

Kalbinti kunigai vienareikšmiškai tvirtino, kad šėtono išvarymo metu kenčia ir apsėstasis, ir kunigas. „Taip yra todėl, kad susiduria trys valios: Dievo valia, šėtono valia ir žmogaus valia“, - aiškino A. Valkauskas. Jis itin pabrėžė tai, kad ne egzorcistas išvaro piktąją dvasią. Tai daro Dievas, o kunigas yra tik tarpininkas. Tačiau kunigas taip pat priverstas patirti labai nemalonių pojūčių. Abu kunigai teigė, kad tuos pojūčius labai sunku apibūdinti - lyg šaltį jauti, lyg badymą adatėlėmis. Be to, egzorcizmo ritualas labai išvargina, atima daug energijos. Po jo kunigas jaučiasi visiškai išsekintas.

Kunigai pabrėžia, kad žmonės į egzorcizmo seansą turi atvykti laisva valia. Apsėstųjų negali atvežti draugai, giminaičiai, nes jie patys pirmiausia turi suvokti turintys bėdų ir patikėti, kad jų gali atsikratyti melsdamiesi ir padedami Dievo. „Net ir tas suvokimas, tas tikėjimas nėra lengvas dalykas. Moterims gal lengviau, jos viską suvokia daugiau jausmais. Vyrai viską nori pačiupinėti. O tikėjimo juk neapčiuopsi“, - tikino A. Valkauskas. Pasak jo, esama nemažai žmonių, egzorcizmą vertinančių itin skeptiškai. Tačiau kunigas į tai nekreipia dėmesio.

Apsėdimu netikėjo ir pats kunigas

A. Valkauskas neslepia, kad ir pats kadaise tik šypteldavo išgirdęs apie egzorcizmą. Su apsėdimu ir piktos dvasios išvarymu jis susidūrė prieš pora dešimtmečių, kai dar kunigavo Šiauliuose. Tuomet, per televiziją parodžius laidą apie spiritizmą, jis tapo labai populiarus, net galima sakyti madingas.

Viena šiauliečių pora jam papasakojo, kad per spiritizmo seansus pradėjo girdėti kažkokį moterišką balsą. Neva tai buvusi moters, žuvusios per avariją, dvasia. Toji dvasia nuolat iš jų tyčiodavosi, liepdavo atlikti vieną ar kitą veiksmą. Kartą jiems buvo paliepta naktį nueiti į kapines, nusikirpti plaukus ir juos ten palikti. Žmonės išsirengė ten nueiti, tačiau pusiaukelėje juos staiga apėmė klaikus siaubas.

Jiedu grįžo namo ir kitą dieną patys atvyko į psichiatrijos ligoninę. Būtent ten jie sutiko kunigą A.Valkauską, mat jis lankė ligonius. Nors galioja tvarka, kad egzorcistus oficialiai skiria vyskupas, tačiau A. Valkauskas prisipažino tada nėjęs pas vyskupą prašyti leidimo. „Pabijojau vyskupo akyse pasirodyti kvailas“, - dabar prisiminęs tik nusijuokė kunigas. Tačiau tąkart jis susirado seną maldyną, skaitė iš jo maldas sutuoktiniams, jie priėjo išpažinties ir... dingo tas paslaptingas porą persekiojęs moters balsas.

Tada kunigas iš tiesų pirmą kartą įsitikino ir patikėjo, kad žmogų apsėdusią piktąją dvasią gali išvaryti Dievas dvasininkui tarpininkaujant. Dabar A. Valkauskas sako, kad piktosios dvasios apsėdimu tuomet patikėjo ir dėl kitos priežasties - po to, kai spiritizmo seansai tapo itin populiarūs, psichiatrijos ligoninėse gerokai padaugėjo pacientų.

Veiksmingiausias - bendras darbas

Tačiau psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė negatyvius dalykus žmogaus sąmonėje labiau linkusi aiškinti psichikos sutrikimais. „Nežinau, ar išties egzistuoja piktoji dvasia, tačiau taip tikrai gali būti. Juk yra tokių reiškinių, kurių negalime nei suprasti, nei paaiškinti. Vis dėlto manau, kad tų tikrų apsėstųjų nėra daug“, - sakė ji. Prichoterapeutė mano, kad tam tikrais atvejais gali padėti ir kunigai egzorcistai, nes jie žmonėms daro didelį teigiamą psichologinį poveikį. Išgirdusi, jog kunigai tariasi su psichiatrais, psichoterapeutė patikino, kad tai yra labai gerai, nes tik dirbant visiems kartu galima padėti daugeliui žmonių. Ji taip pat pridūrė, kad psichiatrai ir egzorcistai senokai bando užmegzti dialogą, o prieš keletą metų net buvo surengta bendra egzorcistų ir psichiatrų konferencija.

G. Petronienė prisiminė atvejį, kai viena moteris, serganti psichikos liga (maniakine depresine psichoze), nuolat lankydavosi pas egzorcistus, bet, pasak psichoterapeutės, velnio jai taip ir nepavyko išvaryti. Tik apsilankiusi pas psichiatrus ir tinkamai gydoma moteris pradėjo jaustis geriau. Tačiau psichoterapeutė neatmeta galimybės, kad ir egzorcistai ligonei turėjo teigiamos įtakos.

Pasak G. Petronienės, egzorcistai gali padėti ir isterinių bei konversinių susirgimų kamuojamoms asmenybėms. Tokių neurozių metu - dėl išorinio streso ar vidinio konflikto - žmogų gali staiga imti kamuoti įvairūs skausmai, atsirasti įvairūs neurotiniai simptomai, kaip antai dusulys, tikai, net paralyžius, tačiau fizinės ligos aptikti dažniausiai nepavyksta.

Tai, kad egzorcizmo ritualo metu žmonės kankinasi, juos tampo traukuliai, jie kenčia skausmus ar elgiasi neadekvačiai, G. Petronienė linkusi aiškinti labiau psichologiniu poveikiu. „Tokių žmonių pasąmonė sklidina neigiamų emocijų. Tuos neigiamus jausmus žmogus turi suvokti, įsisąmoninti. O suvokus jam, be abejo, pasidaro daug blogiau. Po tokio poveikio atsigauti taip pat reikia laiko“, - sakė psichoterapeutė.

Egzorcistų yra per mažai

Oficialių egzorcistų, kaip jau minėta, šiuo metu visame krašte yra septyni. Juos šiam darbui skirdamas vyskupas atsižvelgia į kai kurias kunigų asmenines ir dalykines savybes. Anot klebono E. Rinkevičiaus, kunigas egzorcistas pirmiausia visa savo esybe turi tikėti Dievą. Tačiau taip pat svarbu, kad jis neturėtų pykčio, nesivaldymo apraiškų, nebūti lengvatikis. Egzorcistu negali būti jaunas kunigas, dar neturintis patyrimo ir aiškaus suvokimo.

„Vis dėlto svarbiausia yra tikėjimas. Dievas yra mūsų esybė, štai aš bendrauju su juo, siunčiu jam savo mintis, troškimus. Dievo neįmanoma pažinti, reikia pajusti jo tikėjimą“, - teigė A.Valkauskas.

Jis apgailestavo, kad kunigų egzorcistų yra tiek mažai. Žinoma, tai labai sunkus, sekinantis darbas, už kurį jokiu būdu negalima imti atlygio, todėl daugelis kunigų tokios tarnystės kratosi. Tačiau, jo

įsitikinimu, apsėdimas yra labai paplitęs. Jį skatina ir išoriniai veiksniai, aplinka: įvairios sektos, okultizmas, agresiją skatinanti muzika, filmai. „Štai turi atvykti dainininkas Marilynas Mansonas. Tai siaubinga muzika, siaubingas vaizdas. Galiu jums garantuoti, kad po to jo koncerto smarkiai padaugės apsėstųjų“, - tikino kunigas. Klebono E. Rinkevičiaus tikinimu, ir žiūrint kai kuriuos filmus esą lengva pasiduoti šėtono gundymams. Jis prisiminė vienos jaunos filmų paveiktos merginos savižudybę.

Abu kunigai sutartinai teigė įsitikinę, kad net visiems Lietuvos kunigams tapus egzorcistais, darbo jiems pakaktų. Pas egzorcistus lankosi daugybė žmonių. Dažniausiai tai vidutinio amžiaus asmenys, tačiau vis daugiau ateina ir jaunuolių. A. Valkausko teigimu, ateina ypač daug jaunų narkomanų. „Apie kiekvieną narkomaną drąsiai galiu pasakyti, kad jis yra apsėstas“, - tvirtino kunigas. Jam norėtųsi, kad egzorcizmas nebūtų siejamas su šėtono reikšmingumu, o priešingai - su Dievo galybe. Jis apgailestavo, kad kartais vietoj dvasininko žmonės kreipiasi į įvairius magus, ekstrasensus, būrėjus. „Sveikiausias dalykas yra tikėjimas, išpažinties atlikimas. Vien ėjimas į bažnyčią nepagelbės, Bažnyčia ne visuomet atlieka savo vaidmenį, nes nesuteikia autentiško liudijimo, santykio su tikinčiaisiais. O juk mes visi esame viena šeima ir reikia suvokti, kad mus sieja bendras jausmas - tikėjimas į Dievą ir jo didžiausia dovana - gyvenimas“, - tvirtina kunigas egzorcistas dr. A. Valkauskas.