Gamtos Paslaptys:

Nors dauguma stuburinių rūšių kaip žinduoliai ar paukščiai žmonių dominuojamoje Antropoceno epochoje išgyvena geriau nei tikėtasi, bestuburiai nyksta labai sparčiai. Nauji duomenys rodo, kad gali būti žuvę jau 7 proc. gyvūnų ne žinduolių, rašo „New Scientist“.

Gamtosaugos pareigūnai Densiono apylinkėse (Teksasas, JAV) net sustojo apžiūrėti, kas gi čia ant uždaryto kelio asfalto didžiuliais gumulais pridrabstė šitiek spagečių. Priėjus arčiau paaiškėjo, kad ant nevažinėjamo kelio voliojasi ne makaronai, o į didžiulius mazgus susimezgę sliekai. Maža to, sliekų tumulai lygiavo – buvo išsirikiavę kone taisyklingomis linijomis. Keistas fenomenas sutrikdė net ir patyrusius Eizenhauerio gamtos parko, kuriame buvo pastebėtas “Gordijaus mazgų” antplūdis, specialistus.

Sekmadienį Naujojo Džersio (JAV) pakrantės gyventojai galėjo stebėti įspūdingą reginį – iš pirmo žvilgsnio, link kranto artėjantį cunamį, primenantį objektą.

Prieš savaitę Salvadoro sostinėje San Salvadore vykusi arkivyskupo Oscaro Romero skelbimo palaimintuoju (beatifikacijos) iškilmė buvo palydėta optinio reiškinio, kuris tapo tikru dangaus ženklu susirinkusiems į renginį tikintiesiems.

Rami gyvenvietė Killyleagh, grafystė Dauno, Šiaurės Airijoje, patyrė milžiniškų katės dydžio žiurkių antplūdį, praneša ufospace.net

Vidutinė metinė temperatūra čia siekia +34,5°C. Tačiau aukščiausios temperatūros vidurkis šiame Etiopijos regione siekia +40,5°C. Tiesa, birželį termometrų stulpeliai čia šauna į +47°C aukštumas. Kaip tokia regione reikėtų gyventi? Karštis ir sausra – Dallolo gyventojų kasdienybė. O štai čia atvykę turistai pasijunta tarsi kitoje planetoje. Ir dėl klimato, ir dėl kraštovaizdžio.

Jau nebesistebime, kad yra sudaryti beveik visų Saulės sistemos objektų – Mėnulio, Marso, net Urano – detalūs žemėlapiai. Bet viena vieta, apie kurią nutuokiame visiškai menkai, yra gerokai arčiau mūsų negu bet kuri planeta ar palydovas – tai vandenyno dugnas. Nors jis yra vos už kelių kilometrų, iki šiol kartografuota tik apie 5 proc. jūros dugno. Jį pažįstame menkiau negu Plutoną…

Per pastarąjį pusmetį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai, stebintys Šiaurės Lietuvos karstinį rajoną, nustatė naujų smegduobių. Didžiausia iš jų – Drąseikiuose (Biržų r.) – atsirado 2014 m. gruodžio pabaigoje. Šiuo metu ji yra padidėjusi iki 7,4 m skersmens ir 3,8 m gylio, o plėsdamasi įgavo piltuvo formą.

Netoli 20-ojo greitkelio į Oregoną tyvuliuojantį "Dingstantį ežerą" gaubia tamsi ir gili paslaptis. Didžiąją metų dalį jis atrodo kaip įprastas ežeras – ramus ir taikus. Tačiau žiemą prasiveria paslaptinga anga, kuri susiurbia visą ežero vandenį. Mokslininkus ši mįslė glumina jau ne vieną šimtmetį.

Geologas Liberijoje aptiko spygliuotą palmę primenantį augalą, kuris, panašu, yra linkęs augti tik virš kimberlito vamzdžių – šimtų metrų skersmens vulkaninių uolienų kolonų, kurias į Žemės paviršių kartu su deimantais iškėlė Žemės geologiniai procesai. O jeigu šis augalas iš tiesų yra toks išrankus, kaip iš pažiūros atrodo, tuomet Vakarų Afrikos deimantų ieškotojai įgijo itin paprastą ir pigų būdą rasti klodus, kuriuose gausu deimantų, rašo sciencemag.org.

Kur nors stipriai trenkęsis galva, ypač kakta, žmogus pajunta, kad jam iš akių "pasipila žiežirbos". Šis fenomenas yra gerai žinomas. Tokios kibirkštys, blyksniai, įvairios ryškios dėmės, švytintys rutuliai ir taškai yra vadinami fosfenais.