Gamtos Paslaptys:

Kojotas - JAV paplitęs plėšrūnas, panašus į mažą vilką su didelėmis ausimis. Kaip ir benamiai šunys, jie gyvena oportunistinį gyvenimo būdą ir medžioja daug už save mažesnių gyvūnų bei maitinasi buitinėmis atliekomis

Geospiza difficilis septentrionalis, dar žinoma kaip vampyrinė zylė, yra mažas paukštis, kurio mityba labai neįprasta - jis minta kitų paukščių krauju.

Po 16 metų gilaus miego atsibudo ir išsiveržė povandeninis ugnikalnis, esantis ant povandeninio kalno, vadinamo Namų rifu centrinėse Tongos salose.

Mokslininkų grupė atliko naują tyrimą, kuris rodo, kad didžiuliai pakrančių miestai Pietų ir Pietryčių Azijoje grimzta nepastebimai greičiau nei bet kur kitur pasaulyje.

Mokslininkų komanda, išsiruošusi į pietų Ekvadoro miškus ieškoti rupūžių, aptiko tris naujas, mokslui nežinomas gyvatės rūšis. Ir tai įvyko visiškai atsitiktinai.

Vandenynas tebėra labiausiai neištirta mūsų planetos dalis, todėl jis dar vadinamas "Žemės erdve". Tai akivaizdžiai įrodo nuolatiniai nauji mokslininkų atradimai vandenyne.

Plinijus Vyresnysis teigė, kad imperatorius Neronas suvalgė paskutinį Sylphion stiebą, kuris buvo laikomas išnykusiu beveik prieš 2000 metų. Tačiau dabar vienas turkų profesorius teigia atradęs šį senovinį afrodiziaką ir panacėją nuo visų ligų.

Centrinės Kinijos Jiangxi provincijos valdžios institucijos paskelbė raudonąjį pavojaus signalą dėl rekordinio didžiausio šalies gėlavandenio Poyanghu ežero seklėjimo.

Beveik kiekvienas organizmas Žemėje yra maistas kitam - toks yra šios planetos gyvenimo būdas. Augalai fotosintezės metu saulės energiją paverčia maistu ir yra pagrindinis žolėdžių maistas, kuriuo minta mėsėdžiai.

Mūsų planetoje gyvena neįtikėtinai daug įvairių organizmų - įvairių rūšių vabzdžių, gyvūnų, paukščių, žuvų, varliagyvių ir kt. Tačiau visos jos sudaro tik 1 % visų Žemėje kada nors gyvenusių rūšių.

Gyvendami skirtingose aplinkose, lokiai gali valgyti įvairų maistą - nuo uogų iki žuvų ir briedžių. Nepaisant šių skirtumų, jie priaugo tiek pat svorio ir riebalų atsargų. Šio gebėjimo paslaptis slypi gyvūnų žarnyno mikrofloroje.