Biologai nustatė, kad skruzdės po pasaulį pasklido sekdamos augalais

Evoliucijos eigoje skruzdės prisitaikė sekti joms svarbius augalus. Apie tai praneša Lauko muziejus.

Ir skruzdės, ir žydintys augalai atsirado maždaug prieš 140 mln. metų ir palaipsniui apgyvendino beveik visą Žemę. Mokslininkai apskaičiavo, kad iš viso planetoje yra 14 000 skirtingų rūšių ir keturi tūkstančiai trilijonų individų.

Matthew Nelsenas ir jo kolegos nusprendė patikrinti, ar skruzdžių ir žydinčių augalų evoliucijos keliai yra susiję. Norėdami tai išsiaiškinti, jie palygino 1 400 šiuolaikinių skruzdžių rūšių klimatą, įskaitant temperatūros ir kritulių kiekio duomenis. Šią informaciją jie sujungė su skruzdžių genealoginio medžio rekonstrukcija, paremta genetine informacija ir liekanomis sausio mėn. Daugelis skruzdžių elgsenos būdų, pavyzdžiui, lizdų ir buveinių pasirinkimas, yra giliai įsišakniję rūšių genealoginiuose medžiuose, todėl mokslininkai gali nustatyti senųjų skruzdžių gyvenimo būdą remdamiesi jų šiuolaikinėmis giminaitėmis.

Pasirodo, kad maždaug prieš 60 mln. metų skruzdės gyveno daugiausia miškuose ir lizdus statėsi po žeme. Tada kai kurie medžiai išleido daugiau garų ir padidino drėgmę miškuose, todėl jie tapo panašūs į atogrąžų kraštus, o tai paskatino kai kurias rūšis iš miško paklotės persikelti gyventi į medžius. Kai kurie žydintys augalai pradėjo prisitaikyti prie sausesnio klimato, o kai kurie vabzdžiai paskui juos.

"Kiti mokslininkai įrodė, kad šiose sausringose buveinėse augalai pradėjo gaminti maistą skruzdėlėms, įskaitant elaiosomas - mėsingus "priedus" ant sėklų", - sako Nelsenas. - Kai skruzdės paima sėklas, kad pagamintų elaiosomas, jos padeda jas išsklaidyti, taip teikdamos naudos augalui."

Šis tyrimas rodo, koks svarbus augalų vaidmuo ekosistemoje, nes jie sukuria gyvenimo sąlygas visiems kitiems.