Iš kosmoso atskriejanti mirtis

Vieną dieną visos naujienos prasidės vienodai – link Žemės skrieja keliolikos kilometrų skersmens kūnas! Gyventi liko nedaug!

Nuo tokio rieduliuko žmonija neturi apsisaugojimo priemonių ir matyt neturės artimiausiais dešimtmečiais. O kas būtų jei akmenukas būtų mažesnis, bent 30-50 kartų? Tarkim, 300 m skersmens asteroidas, atlekiantis 30 km/sek. greičiu, sukeltų 5000 megatonų galios sprogimą (100 k. galingesnį už rekordinį termobranduolinį, 1961 m. atliktą Naujojoje Žemėje). Akimirksniu susidarytų 5 km skersmens krateris, sklidinas išsilydžiusių uolienų, o virš jo iškiltų tokio pat skersmens ugninis rutulys, nuo kurio 50- 70 km atstumu kiltų vientisi gaisrai. Po 7 sek. žemės drebėjimas sugriautų visus statinius 30-40 km spinduliu, o dar po pusės minutės imtų griūti drebėjimams neatsparūs statiniai 150-200 km spinduliu. Po 1-2 min. teritorija 100 km spinduliu būtų bombarduojama iki dešimčių centimetrų dydžio nuolaužų liūtimi. O sugriovimus papildytų oro smūgio banga, 100 km spinduliu išversianti visus medžius. Į tiesioginio poveikio sritį patekęs stambus miestas būtų visiškai sunaikintas, bet ir kaimo vietovėje žūtų šimtai tūkstančių gyventojų.

Berindžerio krateris Arizonoje

O kur dar ilgalaikis poveikis? Į orą būtų pakeltas milžiniškas kiekis dulkių, suodžių ir aerozolių, uždengsiančių saulės šviesą ir padidinančių debesuotumą. Bent keliems metams vasaros nebūtų, nors globalios katastrofos dar nebūtų...

Tai kaip gintis nuo tokio pavojaus? Tarkim, pavojingą kūną pastebėjo prieš kelis metus. Masyvaus sviedinio susidūrimas galėtų padėti. Užtektų asteroido greitį pakeisti 3 km/sek., kad jo orbita per 10 m. pasikeistų 10 tūkst. km. Dabartinė technologija leidžia į asteroidą nukreipti kelių tonų „impaktorių“ 10 km/sek. greičiu. To pakaktų nukeipti 100 m skersmens asteroidą.

Šis būdas jau išbandytas. 2005 m. zondas „Deep Impact“ ant „Tempel-1” kometos branduolio numetė 370 kg svorio „impaktorių“. 10 km/sek.greičiu įvykusio susidūrimo metu įvyko sprogimas prilygstantis 5 t trotilo. Į erdvę buvo išmesta 10 tūkst. t. medžiagos. Kometos trajektorijai poveikio nebuvo, nes branduolys pernelyg didelis (7,6x4,9 km).

Kitas panašus AIDA eksperimentas buvo planuotas 2022 m., kai 300 kg impaktorius 6 km/sek. greičiu turėtų trinktelėti dvigubo Didymo asteroido 150 m skersmens daliai. Greta bus kitas aparatas, stebintis orbitos pokyčius. Tikimasi 0,4 mm/sek. asteroido greičio pokyčio.

Tuo tarpu atominis sprogimas greta asteroido tik aplydys jo paviršių ypatingai nepaveikdamas orbitos. Galima būtų atominį sprogimą surengti asteroido viduje, tačiau sunku nuspėti, kaip irs asteroidas. Jei dalis nuolaužų judės ta pačia trajektorija, tai jos sukels kelias katastrofas, nors ir mažesnio mastelio.

Alternatyva vienkartiniam stipriam poveikiui yra ilgalaikis silpnas. Asteroido paviršiuje būtų įrengti joniniai varikliai. Šiuolaikinis 0,1 niutono traukos variklis per metus gali 100-metrinį asteroidą pagreitinti 1 mm/sek. Keletas tokių atominio reaktoriaus maitinamų variklių užtikrintų reikiamą orbitos pokytį. Tiesa, visi asteroidai sukasi, tad joninius variklius verta statyti tik poliuose. Bet jei sukimosi ašis nukreipta netinkama kryptimi, variklių jame statyti nėra prasmės.

2005 m. astronautai Edvardas Lu ir Stenlis Lavas išvystė joninių variklių idėją, pasiūlė juos sujungti su asteroidu ne mechaniškai, o gravitaciniu pagrindu. Tam varikliai įrengiami masyviame aparate, kybančiame virš asteroido paviršiaus. Aparatas ir asteroidas traukia vienas kitą ir joniniai varikliai neleidžia aparatui nukristi. Tad amžinai „kristi“ ima asteroidas. Taip pašalinamas asteroido sukimosi trikdis. 20 t „vilkikas” gali per metus 200 m skersmens asteroido greitį pakeisti 3-4 mm/sek. – taigi, per 10 m. patraukti nuo kelio į Žemę.

Dar vienas originalus būdas susijęs su asteroido nudažymu. Taigi, 100-metrinių asteroidus galėtume nukreipti, su laiku pavyks ir 200-300-metrinius. Tad šios dienos uždavinys – išaiškinti visus pavojingus asteroidus. 2014 m. paaiškėjo, kad tai nepavyks dirbant „senoviškai“, nustatant asteroidus nuotraukose. Darbo ėmėsi robotizuoti teleskopai, aptinkantys viską, kas juda danguje. Tačiau stebėjimai neleidžia tiksliai apskaičiuoti orbitų. Iš esmės, tai ne kreivė, o nesiplečiantis kreivas kūgis. Jei tas kūgis ateityje kertasi su Žeme, asteroidas klasifikuojamas kaip pavojingas. JAV vyriausybė iškėlė uždavinį atsekti iki 90% asteroidų, kurių skersmuo per 140 m. Tai Čilėje statomo LSST teleskopo uždavinys. Jis turės 3,2 gigapikselių fotokamerą, fotografuojančią kas 20 sek. Teleskopas veikti pradės 2022 m. Iškeltą užduotį jis vykdys 10 m.

Pats teleskopas nuo asteroidų neapsaugos, o ir dažnai pasirodo neprognozuotos kometos. Tenka ruoštis ir jų „šiltam“ sutikimui. O kilometrinio giganto pasirodymas sukeltų pasaulietines (politines, finansines, psichologines, religines) krizes. Tektų perkelti milijardus žmonių, paruošti reikiamas maisto atsargas, ... kurių visiems ilgam vis tiek neužtektų.

The similar story about ice chunks at Spain in English