„Jums liko tik keli metai, jūsų didenybe. Jūsų laukia giljotina“. Tuo metu niekas net negalėjo įtarti, kad vos po metų prasidės Didžioji Prancūzijos revoliucija, o dar po keturių metų jos didenybės galva iš tiesų lėks nuo pečių, o neilgai iki tos istorinės dienos, 1793 metais myriop bus pasiųstas ir karalienės vyras Fanciskas Liudvikas XVI.
Tais pačiais 1793 metais į būrimo saloną, kuriame jau trejus metus dirbo Marie Lenormand, užėjo trys garsiausi Prancūzų revoliucijos veikėjai - Maratas, Robespjeras ir Saint Justas. „Jūs būsite pirmas“ - bedė Marie pirštu į Maratą ir visiems trims išpranašavo smurtinę mirtį. Įpykę Robespjeras ir Saint Justas pasuko link durų, tačiau pavymui juos pasivijo Marie balsas – „Nė vienas iš jūsų nesulauks malonės būti giljotinuotas“. Po kelių mėnesių Maratą jo paties vonioje nudūrė fanatikė Charlotte Corday, o po metų Robespjero ir Sen Žiusto laukė kaltinimai valstybės išdavimu ir šie buvo nuteisti myriop. Po šių pranašysčių Prancūzijos gatvėse Marie Lenormand visi patyliukais vadino tiesiog Juodąja Marie.
Marie kiekvieną dieną sulaukdavo svečių, norinčių sužinoti savo likimą. Kartą jos salono duris pravėrė dvi damos. Tuo metu niekam nežinoma Theresa Taglien norėjo sužinoti ar likimas atsiųs jai dėmesio vertą vyrą. Lenormand išpranašavo jai kunigaikštienės titulą ir aistringą meilę. Tačiau pačią Marie kur kas labiau domino tyliai šone stovinti Theresos draugė. „Jūsų rankose, gerbiamoji, visai netrukus bus visos Prancūzijos likimas, - ištarė ji pasisukusi į Josephine Bogarnet. - Vyras, kurį beprotiškai pamilsite, padarys jus imperatoriene, tačiau vėliau išduos“. Josephine nepatikėjo nė vienu žodžiu - juk ji jau buvo našlė ir viena augino du vaikus. Apie kokią beprotišką meilę ir titulus dar gali būti kalba? Vis tik praėjus vos metams, 1796 metų kovo mėnesį, Paryžiuje buvo įregistruota Josephine Bogarnet ir jauno divizijos generolo Napoleono Bonaparto santuoka.
Marie Lenormand tapo artimiausia imperatorienės patikėtine. Kartą, dėliodama kortas, ji pamatė Napoleono likimą - jo laukė gėdinga tremtis, vienatvė ir kankinama mirtis. Lenormand dvejojo, ar pasakoti savo regėjimus poniai Jozephinai, tačiau vis tik nusprendė ją įspėti, o šioji kaip mat nulėkė pas vyrą. Bonapartas įsiuto ir nusprendė sunaikinti garsiąją būrėją, kurią vadino niekinga šarlatane. Jis pasiuntė vieną savo patikėtinį pas Marie, kuris apsimetęs turtingu prekybininku pasiūlė jai pasiirstyti valtele. Netikėtai Marie ištaria: „Jūs - maršalas Bernadotas. Ir jums lemta tapti karaliumi“. Iš nuostabos maršalas šokteli, o valtis apsiverčia. Bernadotas išsikapanoja į krantą, o Marie vos nežūva, mat nemoka plaukti. Grįžęs pas Napoleoną maršalas papasakoja jam Marie pranašystę, tačiau šis nė už ką nenori patikėti, kad jo patikėtinis taps karaliumi ir išsiunčia aiškiaregę iš Prancūzijos. Vis tik Bernadotas tapo Švedijos karaliumi Karoliu XIV Jonu. Lenormand negalėjo grįžti į Paryžių net 6 metus, tol, kol valdė Napoleonas.
Savo likimą Marie taip pat matė. Vizijose ji regėjo savo mirtį tris kartus: vieną - nuo vandens, antrą - nuo ugnies ir trečią - nuo juodų pirštinių. Vanduo iš tiesų vos nepasiglemžė jos gyvenimo tą kartą, kai ji plaukiojo valtele su Napoleono patikėtiniu. Ugnis taip pat turėjo ją sunaikinti, kuomet Marie bene vienintelį kartą pasidavė aistroms - jai buvo netoli šešiasdešimties, o jos meilužiui - vos dvidešimt. Tokie santykiai kaimynystėje gyvenusio jaunuolio šeimai sukėlė siaubą - netekęs galvos Pjero tėvas padegė namą, kuriame tuo metu jiedu mylavosi. Kalbama, kad Pjeras buvo vienintelis vyras, nuoširdžiai mylėjęs neišvaizdžią pranašautoją, tačiau ji nesugebėjo pamatyti jo mirties. Pjeras sudegė, o Marie liko gyva. Trečiasis kartas nemelavo - 1843 metais pro madam Lenormand duris įžengė nepažįstamasis juodomis pirštinėmis. Jis paėmė pagalvėlę, kurios pastaraisiais metais iš rankų nepaleisdavo Marie, uždengė jos burną ir sulaukęs, kol kūnas nustos judėti nuo beviltiškų pastangų įkvėpti bent lašelį oro, tyliai išėjo iš jos namų, palikdamas po truputį šąlantį Marie kūną gulėti.
Marie Lenormand atvirumas ir tiesmukumas ją pražudė - pernelyg daug žmonių buvo nepatenkinti girdėdami tai, ko nenorėjo girdėti apie savo likimą, o nemaža dalis buvo įtikėję, kad garsioji aiškiaregė ne pranašauja nelaimes, o jas pritraukia. Anksčiau ar vėliau turėjo atsirasti tas, kuris išdrįs visiems laikams užtildyti moterį, kurią visi vadino madam Juodoji Magija.
Parengta pagal 7days.ru
