Molės Fenčer paslaptis

Niekas taip nesuprato kas nutiko Molei Fenčer, pavadintai "Bruklino Mįslė" ("Brooklyn Enigma"). To niekaip negalima susieti su stebėjimų ar tyrimų trūkumu - ir vienų, ir kitų buvo pakankamai.

Kaip rašoma medicininių tyrimų, kuriuos vykdė šeimos gydytojas Samuelis Spajeris iš Bruklino, ataskaitose, Molė buvo normalus ir sveikas vaikas, tačiau 1866 m. vasario 3 d. ji pasiskundė tėvams galvos svaigimu ir po minutės sukniubo savo namų virtuvėje.

Mama pagalvojo, kad mergaitė neteko sąmonės, ir bandė įprastais būdais jai padėti. Po pusvalandžio buvo iškviestas gydytojas, nes mergaitė taip ir neatgavo sąmonės. Jis nustatė, kad Molė yra transo būsenoje, kurio priežasties neįmanoma nustatyti paviršutinės apžiūros metu. Gydytojas buvo įsitikinęs, kad iki ryto Molė atsigaus.

Tačiau taip neįvyko. Ėjo dienos, savaitės, mėnesiai, o Molė buvo komos būsenoje, artimoje mirčiai. Nelauktai ją visiškai apėmė gilus transas.

Gydytojas Spajeris pažymėjo, kad Molė vos kvėpavo, jos pulsas kartais buvo visiškai neapčiuopiamas, kūnas suglebo ir tapo tarsi ką tik mirusio
žmogaus. Susirūpinęs gydytojas sukvietė medikų konsiliumą, tačiau nė vieno kolegos praktikoje panašaus atsitikimo nebuvo. Gydytojai ateidavo, apžiūrėdavo mergaitę ir tik palinguodavo galva.

Vėliau Molė tapo aktyvesnė, ėmė kalbėti, tačiau iš transo būsenos niekaip neišėjo. Įdomu tai, kad joje pasireiškė keletas asmenybių vienu metu. 2002-ais metais viename moksliniame žurnale apie Molės tapatybės keistumus buvo rašoma: „Nors ir prikaustyta prie lovos, Molė buvo ypač aktyvi. Ji siuvinėjo, iš vaško gamino figūrėles ir gėles, rašė dienoraštį, per devynerius metus parašė daugiau nei 6500 laiškų. Netikėtai Molė prisipažino, kad jai kyla keisti jausmai ir mintys.

Vaškinės gėlė jai tapo nemielos. Jai atrodė, kad jas pagamino ne ji, o kažkas kitas. Žmogus, kuris jau mirė. Vėliau atėjo momentas, kai Molė tarsi iš tikrųjų mirė, o jos vietą užėmė kita moteris, kuri nieko neprisiminė apie pastarųjų devynių metų įvykius. Po to atsirado dar keturi „aš“, kurių kiekvienas gavo savo vardą.

Jeigu anksčiau apie 23-ią valandą Molė paprastai užmigdavo, tai dabar šiuo laiku ją apimdavo transas. Joje prasibusdavo asmenybė Idol, kuri buvo priešiškai nusiteikusi jos dieniniam Aš ir kuri gadino arba slėpė siuvinius. Saulės spindulys (taip buvo pavadintas dieninis Aš) ir Idol viena kitai rašė laiškus. Įdomu tai, kad jų abiejų raštas buvo skirtingas. Rožės žiedas, asmenybė, kartais pasireikšdavusi nuo 1875-ųjų metų, elgėsi tarsi septynerių metų mergaitė.

Peria buvo dvasingumo įsikūnijimas. Ji elgėsi tarsi gerai išauklėta 17-18 metų mergina. Rubė buvo visiškai nepanaši į Perlą. Tai buvo ypač energinga, sąmojinga būtybė. Ji prisiminė 1864-ais metais įvykusią nelaimę, tačiau nieko neprisiminė apie 1865-ųjų metų incidentą".

Praėjo devyneri metai, Molė Fenčer vis dar balansavo tarp gyvenimo ir mirties. Įrašai rodo, kad ji tuo metu praktiškai nieko nevalgė. Gydytojas Spajeris rašė, kad „ji per tą laiką suvalgė tiek maisto, kiek normalus žmogus suvalgo per dvi dienas".

Šių laikų mokslininkai mano, kad Molė Fenčer galėjo valgyti, tačiau pati apie tai nežinojo, ji sirgo daugybinės asmenybės sindromu.

Jos galvoje gyveno penkios skirtingos Molės, todėl galėjo būti taip, kad viena asmenybė valgė, o kitos apie tai net nenutuokė.

Tuo metu įvykis su Mole Fenčer pagrįstai tapo plačiai žinomas medicinos pasaulyje, nes metė iššūkį visai medicinai.

Tačiau ateityje medikų laukė, dar daugiau siurprizų.

Viskas prasidėjo 1875-ais metais, kai vieną dieną gydytojas Spajeris į savo kabinetą pasikvietė kolegas.

- Džentelmenai! - jis pasisveikino. - Šis atvejis unikalus ir vienintelis mūsų praktikoje. Fizinė jaunos merginos būklė neramina, tačiau aš manau, kad ji yra kažkokios antgamtinės jėgos valdžioje!

Tarp pakviestų kolegų buvo ir garsus to meto gydytojas Robertas Ormistonas iš Bostono. Jis atvirai pareiškė abejones, o jo balse nuskambėjo labiau nei skeptiška užuomina į nesąmonę:

- Kuo gi pasireiškia taip vadinama antgamtinė Molės Penčer jėga?

Daktaras Spajeris buvo pasiruošęs tokiam kolegų skepticizmui. Jis pakvietė juos susitikti po kelių dienų prie Molės lovos ir patiems įsitikinti tuo, ką jis apibūdino „antgamtine jėga". Be to, jis dar pakvietė garsų astronomą daktarą Ričardą Parkherstą ir kitą garsų gydytoją - Vilardą Parkerį iš Niujorko.

Detaliai apsvarstę šį atvejį, perskaitę medicinines korteles, kurias pateikė gydytojas Spajeris, specialistai pažymėjo nenatūraliai silpną pulsą ir kvėpavimą, esant žemai kūno temperatūrai.

Tuomet gydytojas Spajeris pareiškė:

- Džentelmenai, ši mergina gali apibūdinti žmonių, esančių už daugelio mylių nuo mūsų, rūbus ar poelgius. Be to, ji gali skaityti neatplėštus laiškus ir užverstas knygas!

Parkherstas ir Parkeris išėjo iš kambario pasitarti. Jie pašnibždomis susitarė parašyti raštelį, įdėti jį į tris vokus, užantspauduoti ir išsiųsti į gydytojo Spajerio kabinetą, kuris buvo už penkių mylių nuo Molės Fenčer gyvenamosios vietos, jie paprašys merginos perskaityti raštelį, esantį užantspauduotame voke, o kai visi išgirs atsakymą, jį palygins su raštelio turiniu.

Medikai pasiuntiniui perdavė laišką ir liepė nugabenti į gydytojo Spajerio kabinetą. Po to abu gydytojai grįžo prie Molės. Po kiek laiko daktaras Parkherstas paklausė ar ji gali pasakyti, kas yra voke. Molė minutėlę patylėjo, po to ėmė tyliai kalbėti:

- Tai laiškas trijuose užantspauduotuose vokuose gydytojo Spajerio kabinete. Popieriaus lapelyje parašyta: „Linkolną nušovė išprotėjęs aktorius".

Spajeris, Parkherstas, Parkeris, Ormistonas ir kiti gydytojai nuskubėjo į gydytojo Spajerio kabinetą. Buvo atplėšti vokai, Raštelio turinys tiksliai sutapo su tuo, ką pasakė mergina.

23-jų metų amžiaus pasiuntinys Piteris Gremas, kuris iš Fenčerių namo nugabeno laišką į Spajerio kabinetą, nekėlė jokių įtarimų. Jis buvo daktaro Parkerio draugas ir kartu su juo atvyko apžiūrėti Molės.

Tą pačią dieną medikai nusprendė dar kartą išbandyti panelę Fenčer. Jie susitarė paprašyti jos apibūdinti vieno žmogaus išorę ir aprangą bei pasakyti, ką jis tuo metu veikia.

Sugrįžę į Fenčerių namus, jie paprašė Molę, kad ši apibūdintų Piterio Gremo brolio Frenko išorę, pasakytų jo buvimo vietą ir tai, kuo jis užsiėmęs.

Molė detaliai atsakė į visus klausimus, apibūdino Frenko išvaizdą, aprangą, netgi pasakė, kad palto dešinėje rankovėje trūksta sagos. Ji nustebino susirinkusiuosius, pasakydama, kad Frenkas iš darbo išėjo anksčiau nei įprasta, nes jam ėmė labai skaudėti galvą. Frenkui buvo išsiųstas telegrafas, savo atsakyme jis patvirtino viską, ką sakė Molė, netgi galvos skausmą.

Įdomu tai, kad dabartiniu metu, kalbant apie Molės Fenčer fenomeną, akcentuojamas jos neįtikėtinas badavimas transo būsenoje, tačiau visiškai neužsimenama arba labai mažai užsimenama apie jos aiškiaregystės sugebėjimą. Be to, neužmirštama pridurti, kad jos ekstrasensoriniai sugebėjimai galėjo būti apgaulė.

Molė Fenčer transo būsenoje išbuvo 46 metus. Jos tėvai ir gydytojas Spajeris jau buvo mirę, kai 1912-ais metai įvyko netikėtas įvykis - ji vėl atgavo sąmonę. Jos negalavimo bei keistų sugebėjimų niekas negalėjo paaiškinti. Molė Fenčer ramiai mirė miego metu 1915-ais metais, būdama 73-jų metų amžiaus.