Neįtikėtini artefaktai: Gunung Padangas

Paslapčių ir nuotykių mėgėjams Gunung Padango vietovė Javos saloje (Indonezija) žinoma bent nuo 1914-ųjų metų. Vos tik prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, šią vietą užplūdo kolonistai iš Senojo Pasaulio, gelbėdamiesi nuo karo baisumų Europoje. Iš visų atvykėlių patys smalsiausi buvo olandai. Būtent jie iš vietinių gyventojų ir sužinojo, kad "Gunung Padang" vietine kalba reiškia "šviesus kalnas". Šventa žmogaus rankomis mitinio karaliaus Silavangos įsakymu sukurta vieta šimtmečius buvo naudojama meditacijai ir žvaigždėto dangaus stebėjimui.

Pirmoji piramidė pasaulyje

Savaime aišku, kad olandų kolonistui, užrašę tolimos Javos salos gyventojų senovės padavimą ir perdavę ji Nyderlandų antikos gyventojų tyrimo mokslinei draugijai, net negalėjo įtarti, kad lygiai po 60-ies metų, t .y 1974-ais metais, indoneziečiu "liaudies pasakojimas" taps pirmuoju raktu, siekiant įminti Gun-mg Padango mįslę. Padavime minimose vietose prasidėjo kasinėjimai. Pats „šviesusis

kalnas", kuris XX amžiaus pradžioje buvo laikomas vulkaninės veiklos rezultatu, musų dienomis buvo pripažintas kaip seniausia piramidė pasaulyje.

Tačiau to dar maža: 2015-ais merais čia buvo aptikti ar tai ateivių kosminio laivo nuolaužos, ar tai... Beje, apie viską papasakosime iš eilės, tegul skaitytojas pats nusprendžia ar galima sutikti su daktaru Deniu Natvidžajumi, kuris tvirtina, kad „Gunung Padango artefaktai apvers visą mūsų supratimą apie seniausią žmonijos istoriją".

Užuomina pasakoje

1974-ais metais Indonezijos mokslo instituto Geotechnologinio tyrimo centro entuziastai apdulkėjusiuose archyvuose aptiko olandų kolonistų užrašus juose buvo pasakojama apie karalių Silavangą, kuris "mokėjo vienu rankos mostu perkelti didžiulius bazalto luitus, pasiversti tigru, o po Gunung Padango piramidės sukūrimo ne numirė, o pavirto dvasia, kad vieną dieną vėl atgimtų".

Nors negalima sakyti, kad Denio Natavidžajaus grupės geologai, archeologai ir technologai aklai patikėjo senųjų salos gyventojų pasakojimais ir olandų kolonistų užrašais, tačiau vis tik nusprendė patyrinėti gimtosios šalies archyvus. Paaiškėjo, kad karalius Silavanga - istorinė asmenybė. Valdovas, valdęs apie 1500-ius metus prieš mūsų erą.

Jau minėto mokslo centro mokslininkai ėmė kapstytis giliau tikrąja to žodžio prasme. Atrodo, pirmieji bandymai nustatyti Gunung Padango paviršiuje esančių megalitų amžių tarsi patvirtino versiją, kad ši

piramidė pastatyta Silavangos valdymo laikotarpiu. XX-XXI amžių sandūroje mokslininkams buvo suteikta galimybė pasinaudoti galingais gręžimo įrenginiais ir gauti pavyzdžius iš gilesnių sluoksnių. Mokslininkų nustebai nebuvo ribų. Vis iš didesnio gylio paimti pavyzdžiai rodė vis didesnį statinio amžių - net iki 22 tūkstančių metų...

Ar tai reiškia, kad Gunung Padangas senesnis už Gizos komplekso piramides? Ir tai dar ne viskas: naujausi tyrimai parodė, kad 30 m ir didesniame gylyje yra daugybė praėjimų bei kol kas nežinomi artefaktai iš metalo lydinių.

Tokiu būdu, versija apie karaliaus Silavangos dalyvavimą Gunung Padango statyboje buvo visiškai paneigta. Panašu, kad didžiuliai megalitiniai komplekso statiniai buvo statomi ne vienos kartos gyventojų - taip pat ir žymiai anksčiau, nei prasidėjo karaliaus Silavangos valdymas. Kalbant apie 1500-sius metus prieš mūsų erą, tai mokslininkų laukė tikra mįslė. Skiedinys, kuris tarpusavyje surišo piramidės luitus, pasirodė besąs iš 45% silikatinių mineralų ir 45% geležies rūdos mineralų... Metalurgija senovės Indonezijoje, neįmanoma be elektros energijos naudojimo? Ar taip galėjo būti?

Kosminis laivas ar elektros energiją gaminantis įrenginys?

2015-ųjų metų pradžioje Deniui Natavidžajui, gali būti, pavyko atskleisti senųjų piramidės statytojų elektros energijos panaudojimo mįslę. Mokslininkas kartu su kolegomis Gunung Padango kasinėjimų metu aptiko keistos formos metalinius įrenginius, primenančius... elektros stotis.

Šiuo radiniu susidomėjo pats Indonezijos prezidentas, kuris asmeniškai pasveikino mokslininkus su sensacingu radiniu. Tačiau atmeskime beribį optimizmą į šalį, nes Indonezijos mokslininkų parodyti senovės artefaktai mokslo pasaulyje sukėlė daugybę ginčų.

Iš vienos pusės, nėra nieko keisto, nes kalbama apie ką tik aptiktus sensacingus radinius. Praėjo pernelyg mažai laiko, kad būtų galima daryti vienareikšmes išvadas. Iš kitos pusės, įtarimą kelia labai skirtingi mokslinėje spaudoje pateikiami duomenys apie šiuos artefaktus. Pavyzdžiui, pats Natavidžajus tvirtina, kad senovės elektros stotys buvo aptiktos sluoksnyje, kurio amžius siekia 25

tūkstančius (!) metų prieš mūsų erą, o patys šie artefaktai pagaminti iš aukso ir vario. Mokslininko teiginius atmeta ufologai, kurie tvirtina, kad radinys susijęs su karaliaus Silavangos valdymo laikotarpiu, o jame yra ne tik aukso ir vario, bet ir didelis kiekis nežemiškos kilmės metalų.

Kalbant kitais žodžiais, ufologai tvirtina, kad tai yra didžiulio ateivių kosminio laivo nuolaužos. Suprantama, kad tiesiog visai šalia hipotezė, jog karalius Silavanga, kuris „mokėjo vienu rankos mostu perkelti didžiulius bazalto luitus“, buvo ne kas kitas, o likęs gyvas NSO ekipažo narys. Tai buvo kitos planetos būtybė, kuri prisidėjo prie piramidės statybos (bent jau paskutiniajame etape) ir taip nusipelnė padėkos ir buvo įamžinta legendose, ko negalima pasakyti apie kitus vietinius valdovus.

Gunung Padangas kaip... Platono Atlantida

Dabartiniu metu daktaro Denio Natavidžajaus aptikti artefaktai yra saugomi Indonezijos vyriausybės nurodymu ir slapta yra tiriami vietinėse laboratorijose, dalyvaujant kariniams ekspertams. Panašu, kad apie šiuos artefaktus visuomenė greitai nesužinos. Vietiniai mokslininkai norėtų, kad visos Gunung Padango mįslės liktų tik Indonezijos prerogatyva. 2013-ais metais, dar prieš aptinkant senovinės elektros stoties liekanas ar ateivių NSO nuolaužas, 34 Indonezijos archeologai pasirašė atitinkamą peticiją vyriausybei. Bet kokiu atveju, jeigu apsiriboti nurodyto radinio amžiumi 1500 metų iki mūsų eros ir, būnant skeptiškai nusiteikus, įsivaizduoti, kad kalbama ne apie „Silavangos kosminį laivą", o apie primityvią elektros stotį, nuo to Gunung Padango artefaktų sensacingumas nė trupučio nesumažėja.
Tuo metu nerimstantis mokslininkas mums vis siūlo naujas sensacijas. Pavyzdžiui, jis tvirtina, kad Gunung Padango regionas idealiai atitinka Platono aprašytą Atlantidą. Reikia prisiminti, kad būtent Natavidžajus įrodė, kad vietiniai megalitai yra žmogaus rankų kūrinys, todėl galima atleisti mokslininkui jo egzaltaciją. Gal iš tiesų jam pavyks pateikti įrodymų, kad Atlantida ir Gunung Padangas - tai vienas ir tas pats? juk ir versija apie vulkaninę vietinio komplekso kilmę buvo vienintelė teisinga iki XX amžiaus 8-o dešimtmečio vidurio. O šiandien šią versiją palaiko tik vienetai, pavyzdžiui, vulkanologas Zutiknas Brontas.

Ateityje laukia Javos piramidės kasinėjimai dar didesniame gylyje, pasinaudojant pačia šiuolaikiškiausia ir brangiausia gręžimo technika. Mes dabar nežinome, kokie nauji artefaktai slepiasi piramidės gelmėje. Bet kokiu atveju, specialusis Indonezijos prezidento patarėjas Andis Arifas jau šiandien yra įsitikinęs:

- Išvados apie Gunung Padangą dar sukrės visą pasaulį!

„Žemės sesuo" iš mito

Pasakojimą apie Gunung Padango artefaktus ir mįsles baigsime tuo pačiu, kuo ir pradėjome, - Javos salos gyventojų mitu apie piramidę, skirtą meditacijai ir žvaigždžių stebėjimui. Žinoma, galima ironizuoti dėl versijos apie „ateivio iš kitos planetos Silavangos statinį“, tačiau yra dar vienas įdomus faktas:

Gunung Padang-Beyond Imaginations: The Mountain Of Light

vietinių gyventojų padavimuose minima „Žemės sesuo, už 500 šviesos žingsnių, apgyvendinta broliais" Galima būtų nusijuokti ir iš šio pasakojimo, tačiau 2014-ais metais astronomai už 500 šviesmečių nuo Žemės aptiko unikalią planetą Kepler-186, kurios dydis tik 10% didesnis už Žemės, ir kuri skrieja taip vadinamoje gyvybės zonoje (šios planetos orbita nuo žvaigždės nutolusi tiek pat, kiek Žemės orbita nuo Saulės). Šiandien mokslininkai daro prielaidą, kad „Žemės sesėje" gali būti vandens, o tai reiškia - ir gyvybės. O štai iš kur senovės astronomams iš Gunung Padango buvo žinomos analogiškos žinios, perduodamos iš kartos į kartą, atspėti kol kas neįmanoma.