Pasąmonės Galios ir Psichologija:

Neaiškink per daug dalykų. Kai aiškini, kodėl negali atlikti vieno ar kito veiksmo, iš tikrųjų bandai atsiprašyti už savo netobulumą tikėdamasis, kad aplinkiniai bus geri ir galės tau atleisti.

Etiketo taisyklės, jos gi ir paprastos pagarbos bei mandagumo taisyklės, veikia abipusiai. Jūs taikote jas bendraudami su kitu žmogumi, jis jas taiko bendraudamas su jumis. Taip išlošia visi. Bet yra keli niuansai, kuriuos verta priminti ir patikslinti kiekvienam save gerbiančiam žmogui:

Kuris iš mūsų nesusimąstė apie šio pasaulio neteisybę?! Jūs atveriate žmogui savo sielą, o jis jus išduoda. Jūs kuo nors rūpinatės, o jis lipa jums ant galvos.

Visada atrodo, kad laimingas gyvenimas – jau ne už kalnų. Reikia tik nusipirkti tai, pasiekti to ir sutaupyti tam. Kas galėjo pamanyti, kad reikia mokytis laimės meno? Kad reikia suvokti daugybę sudėtingų dalykų, jog suprasti, kad laimė visada labai paprasta.

Vis girdžiu tą patį kalbėdamas su mokytojais. Kaip profesionalus terapeutas matau, kad šiuolaikiniai vaikai tampa vis mažiau socialiai, emociškai ir akademiškai aktyvūs, o kartu daugėja vaikų, kurie turi problemų dėl mokymosi bei kitokių sutrikimų.

Kalbėsime ne apie kažkokią bausmę už visas jūsų nuodėmes, bet apie taikos ir harmonijos balansą Visatos mastu. Karma moko, kad visi mūsų gyvenimo įvykiai – natūralus vien mūsų poelgių rezultatas.

Gaila, kad „artimos sielos” sąvoką daugelis suvokia kaip nuvalkiotą etiketę, juk sielų artumas – tai teigiamas žmonių tarpusavio ryšio ir laimės simbolis.

Žmonės yra kartu tol, kol nori būti kartu. Nei pareiga, nei garbė, nei moralė neprirakins vieno žmogaus prie kito. Kai žmogus nori išeiti, jis paliks ir namus, ir vaikus, ir mirštantį žmogų. Kol norės – liks šalia.

Ar kada nors pastebėjote, kad yra tokių moterų, kurios itin lengvai užmezga santykius su vyrais? Netgi kai jos yra vienišos, per daug dėl to neišgyvena ir šalia jų greitai atsiranda naujų gerbėjų būrys. Kur slypi jų paslaptis?

Žmonės labai bijo skirtis, bet ir pauzės su visokiais neapibrėžtumais dažnai sukelia mums panišką siaubą. „O jei mano gyvenime daugiau niekada ir nieko nebus?“ Bus ir dar kaip bus.

Nemeilė – tai, kai negalima trukdyti. Kalbėti, juoktis arba pristoti su apsikabinimais. Negalima pasakoti apie dalykus, kurie neduoda ramybės – tai kvailystė, o ne nerimas. Negalima kažko prašyti – reikia suprasti, kad dabar sunki padėtis. Ir apskritai kam tau to reikia? Negalima tikėtis pagalbos, suaugę patys turi spręsti savo problemas