Religija:

Šofaras – žydų ritualinis muzikos instrumentas, kurio naudojimo tradicijos siekia Mozės laikus. Anot, Vikipedijos, jis pučiamas per pamaldas per Roš Hašana / Jom hatrua (Žydų naujus metus), Jom Kipur (Teismo diena arba Atpirkimo dieną – dvasinio apsivalymo ir vilties diena) ir daugelyje kitų išskirtinių atvejų.

Kai Jonas Krikštytojas – Kristaus Karalystės šauklys – Judėjos dykumoje pradėjo visus kviesti atsiversti, žmonės tarsi bitės, užuodusios saldų nektarą, ėmė būriais rinktis iš Judėjos ir iš visos Pajordanės pas jį (Mt 3, 5). Iš Dievo malonėmis perpildytos Jono širdies aukštyn kilo Šventosios Dvasios galia, pasiekė jo lūpas, ir tada nesustabdomai prasiveržė galingas balsas, raginantis kardinaliai keistis...

Tris sekmadienius įžiebiamos trys violetinės žvakės, simbolizuojančios maldą, atgailą ir pasninką, o ketvirtąjį uždegama rožinė žvakė, simbolizuojančią džiaugsmą, kurį Dievo gimimas atnešė žmonijai. Štai keletas patarimų, kaip prasmingiau praleisti šį ypatingą religinį laikotarpį.

1884 metų balandžio 20 dieną Romos popiežius Leonas XIII išleido encikliką (popiežiaus įsakas), kurioje visa pasaulį padalino į dvi dalis: Dievo karalystę Žemėje ir velnio karalystę. Žmonės turėjo alternatyvą – gėris arba blogis, atsisukti į bažnyčią arba prisijungti prie kokios nors velnią garbinančios sektos (beje, ir “neprisijungusieji” galėjo būti laikomi sektantais vien dėl to, kad neigė Dievo buvimą).

Angelai yra neatsiejami nuo žmonijos kultūros. Nepriklausomai nuo išpažįstamos religijos ar tikėjimo sistemos, pasakojimai apie angelus yra dalis mūsų istorinio paveldo, dalis mūsų žmogiškosios istorijos. Tyrimai rodo, kad 85 % amerikiečių tiki angelų sargų egzistavimu.

Tuo metu, kai daugėja pranešimų apie NSO ir ateivius, kontaktų su nežemiškuoju protu entuziastai organizuoja savotiškus "klubus", kurie dažnai primena religines sektas. Šių organizacijų veiklos tikslas - skleisti informaciją, atseit, gautą iš nežemiškųjų civilizacijų.

Apklausa parodė, kad amerikiečių, tikinčių protinga nežemiška gyvybe, yra tiek pat, kiek ir tikinčių Dievu. Ir profesorė Diana Pasulka nemano, jog tai atsitiktinumas. Diana Pasulka yra Šiaurės Karolinos religijos studijų profesorė ir naujai išleistos „American Cosmic“ knygos auto

Neseniai į ginčus apie Turino drobulę įsijungė ir audinių istorijos specialistai. Švedų profesorė Metčild Fluri-Lemberg pasakoja: „Anksčiau Turino drobulės amžių buvo bandoma nustatyti pagal audinio amžių. Man atrodo, kad žymiai svarbiau ne pats audinys, o tai, kaip ir kada jis buvo išaustas. Aš įsitikinusi, kad Turino drobulę išaudusi audėja gyveno pirmajame mūsų eros amžiuje arba anksčiau“.

Šėtonas yra kovotojas. Mes patenkame į jo mūšio lauką bet kuriuo atveju, nesvarbu, ar kaunamės, ar ne. Jis stengiasi prieštarauti, trukdyti Dievo valiai, vadovauti Dievo žmonėms ir, žinoma, neleisti netikintiesiems patikėti Dievo Sūnumi.

Viduramžiais žmonės visko bijojo ir ieškojo lengvų paaiškinimų. Tie paaiškinimai dažnai buvo kaltinimai raganyste visiškai nieko dėtoms moterims. Bet kaip patikrinti, ar moteris yra ragana? Buvo naudojami 6 pagrindiniai metodai, rašoma paranormal.lt.

Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną“. Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės“.

1953 m. rugsėjo 21 d. Jorge Mario Bergoglio žingsniavo į draugų rengiamą vakarėlį. Pakeliui šešiolikmetis užsuko į San Chosė de Flores bažnyčią ir pamatęs kunigą pasiprašė išpažinties. Tai buvo diena, kai būsimasis popiežius Pranciškus nusprendė tapti kunigu.

Dievas sukūrė žmogų ne kančioms – Dievo kūrinys turi džiaugtis gyvenimu, mylėti ir kurti. Mažiau skųskitės gyvenimu, visada prisiminkite, kad yra žmonių, kurie gyvena kur kas blogiau negu jūs.

Mokslininkai pažymėjo, kad jų tyrimas aptiko tik sąsajas tarp religingumo ir ilgaamžiškumo, tačiau nei priežasties ir pasekmės ryšį – sunku pasakyti, ar žmonės gyvena ilgiau dėl to, kad yra religingi, ar religingais tampa dėl to, kad gyvena ilgiau.

Birželio mėnesį Lietuvoje viešėsiantis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama XIV yra vienas žinomiausių ir populiariausių budizmo vienuolių, savo mintimis pakerėjęs milijonus pasaulio gyventojų. Patys budistai tiki, kad Dalai Lama XIV, kuris yra ilgiausiai gyvenantis Dalai Lama, atgimė, nes norėjo pasauliui ir toliau skleisti taiką, šviesą ir meilę. Ši trejybė lydi vieną didžiausių mūsų siekiamybių ir vertybių – laimę. Apie ją birželio 14 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje, paskaitoje „Laimės menas“, Lietuvos žmonėms pasakos pats Dalai Lama XIV.