Religija:

Pirmiausia pažvelkime, kas yra žmogaus kūnas kabalos požiūriu. „Tada Dievas tarė: ‘Sukurkime žmogų pagal atvaizdą savo, - panašų į mus’...”. Ir iškart kyla klausimas: o koks yra Dievo atvaizdas? Juk kitoje vietoje pasakyta: „... jokio atvaizdo nematėte tądien, kai Dievas kalbėjo su jumis pas Chorevą iš ugnies“. Šituo remdamasis Rambamas*), vardindamas 13-a judaizmo pagrindų, nurodo, kad Aukščiausiajam nėra būdingos jokios fizinės savybės: „Jis nėra nei kūnas, nei kūnams būdinga energija“. Be to, žinoma, kad Aukščiausiasis yra beribis, niekuo neribojamas. Jo esmė nesuvokiama ir negali būti išreikšta žmogui suvokiamais terminais. Tačiau tai iškelia dar painesnį klausimą: koks ryšys tart beribio Sutvėrėjo ir baigtinio jo tvarinio? Būtų logiška galvoti, kad jokio ryšio tarp jų negali būti...

Jau 16 šimtmečių prieš kiekvienas Velykas Jeruzalės Kristaus prisikėlimo bažnyčioje įvyksta stebuklas; į tą vietą, kurioje po mirties buvo palaidotas Jėzus, nusileidžia dangiškoji ugnis. Pirmosios apraiškos užfiksuotos 4 a. – pagal apaštalų ir šventųjų Tėvų liudijimus, Viešpaties karstą šviesa nušvietė sekmadienį po Kristaus prisikėlimo. Tai matė vienas apaštalų. Bažnyčios istorikas Grigalius Nisietis rašė: „Petras tikėjo, matė ne tik savo žvitriomis akimis, bet jautė ir aukštu apaštališkuoju protu – šviesa užlieja šviesa taip, kad nors buvo naktis, tačiau vaizdus matė dvigubai – jausmais ir siela“.

Noras smagiai gyventi ir nuojauta kainos, kurią po mirties reikės už tai sumokėti – populiariausia bestseleriais tapusių knygų, filmų tema. Siužetai skiriasi, tačiau esmė ta pati: siekiamybė būti gražiu, turtingu, populiariu ir neišvengiami kompromisai su sąžine. Už kiek parduotum savo sielą velniui – tiesus klausimas tikintiems ir netikintiems. Populiariausias atsakymas – nė už kiek. Tačiau ar tikrai?

Ar tai būtų keiksmažodis, ar prievartinis bauginimas, padedantis suvaldyti tikinčiuosius, ar eufemizmas, reiškiantis blogą pasimatymą, atrodo, kad pragaras yra plačiai įsišaknijęs mūsų religinėje ir kultūrinėje sąmonėje. Tačiau taip buvo ne visada. Šiandien daug teologų laikosi nuomonės, kad pragaras yra amoralus ir apskritai neegzistuoja, rašo thedailybeast.com. Tai kelia klausimą: iš kur kilo pragaro vaizdiniai ir kodėl mes juos turime?