Vysk. A. Poniškaitis apie karantinines Velykas: sunkumus pakeliame, kai juos įprasminame

„Labai daug priklauso nuo to, kaip mes matome įvykius, kuriuos išgyvename, ar įžvelgiame juose prasmę“, – sako Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis. Jis – vienas iš daugelio mūsų, laukiančių karantino pabaigos bei gyvų susitikimų. Ir kuris to laukia su krikščioniška viltimi.

Iki šv. Velykų likus dviem dienoms, dalis žmonių nori bandyti „apeiti“ judėjimo tarp savivaldybių apribojimus ir bet kokia kaina nuvažiuoti pas savo giminaičius. Dvasininkas kviečia šiuo metu saugoti save ir kitus, o su artimaisiais susitikti tik esant būtinybei:

„Labai suprantu, kad reikia gyvo bendravimo, ir ne viską galima išspręsti telefono skambučiu ar kitokiu nuotoliniu būdu. Yra vyresnio amžiaus žmonių, tėvų ar senelių, kuriems tikrai reikia pagalbos – ne tik per Velykas, bet ir dažniau. Tada, aišku, reikia ieškoti tos galimybės juos aplankyti, suteikti būtiną pagalbą, padėti susitvarkyti namuose ar pan.

Bet jei norime aplankyti artimuosius tik dėl švenčių – įprastu laiku visa tai labai suprantama, bet dabar tam ne pats idealiausias metas. Jeigu nėra ypatingų priežasčių nuvažiuoti, susitikimą išgyventi galime kitu būdu, naudotis įvairiomis priemonėmis, kokių žmonės dar prieš šimtą metų neturėjo. Galime pasikalbėti, išklausyti vieni kitus tokiu būdu, kuris nekelia jokio pavojaus.“

Vyskupas Arūnas primena, kad situacija Lietuvoje, nors ir banguotai, pamažu vis dėlto juda į priekį – tad yra vilties, kad virusas pamažu trauksis. Pasak A. Poniškaičio, net ir pandemijos metu įmanoma rasti mus stiprinančią prasmę:

„Sunkumų gali būti, ir labai didelių. Net neįmanoma palyginti, ką turėjo ištverti žmonės koncentracijos stovyklose – be maisto, poilsio, pasibaisėtinomis sanitarinėmis sąlygomis… Atrodytų, išgyventi neįmanoma. Bet tie, kurie tada sugebėjo įžvelgti prasmę, motyvą, dėl ko gyventi, turėdami vilties ir troškimą susitikti savo artimuosius, galėjo visa tai pakelti.

O mes, kaip krikščionys, pasitikėdami Dievu, šioje situacijose savo sunkumus galime aukoti Dievui, vienydamiesi su Kristaus kančia. Būdamas Nekaltasis, jis prisiėmė Kryžiaus mirtį – ne šiaip kažkokius nepatogumus – dėl kiekvieno iš mūsų. Kai šitaip įprasminame tuos sunkumus, su kuriais susiduriame, juos tikrai galime pakelti – ir dar didesnius.“

Garso įrašo trukmė: 30 min.

Šaltinis: bernardinai.lt

Vysk. Arūnas Poniškaitis. Laimos Penek nuotrauka