Patarimai:

Dažniausiai rekomendacijose, kiek cukraus dėti uogienei iš uogų ar vaisių gaminti, daugiausia dėmesio skiriama tam, koks saldus yra produktas. Jei, pavyzdžiui, uogos saldžios, patariama dėti 400-500 g cukraus, o jei rūgščios - dvigubai daugiau. Pavyzdžiui, vienam kilogramui vyšnių pridėti 1 kg cukraus.

Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad, reaguojant į susiklosčiusią sudėtingą situaciją dėl eglynuose sparčiai plintančių žievėgraužio tipografo ir besikartojančių stichinių vėjų padarytų pažeidimų, 2024 m. liepos 19 d. įsigaliojo Miško kirtimo taisyklių pakeitimas, pagal kurį padidintas labai pažeistų, džiūstančių medžių ir sausuolių arba tokių medžių grupių, leistinų kirsti atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, plotas.

Šiltuoju metų laikų daug laiko praleidžiama gamtoje. Kepsninių kūrenimas, ar neatsakingas neužgesintų degtukų, nuorūkų mėtymas tam neskirtose vietose gali įplieksti ugnį. Gaisro išdegintose pievose sudega augalai ir jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai. Aplinkosaugininkai primena kokių taisyklių svarbu laikytis, kad ugnies kūrimas gamtoje nevirstų nelaime.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo konsultacijai nebereikia.

Keletą pastarųjų metų yra pastebima, kad vis daugiau žmonių savo privačioje žemėje nori įveisti mišką. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad asmenys, norintys įveisti mišką savo turimoje ne miškų ūkio žemėje (pvz., žemės ūkio žemėje, kitos paskirties žemėje), privalo tam gauti NŽT sutikimą.

Mirus žmogui, jo artimieji ne tik gali kreiptis dėl finansinės paramos į savivaldybės socialinės paramos skyrių, gauti vienkartines ar periodines išmokas arba pensijas ir iš „Sodros“. Jei mirusiajam buvo skirtos „Sodros“ išmokos ar kompensacijos, tačiau jos jam dar nebuvo išmokėtos, išmokos atiteks paveldėtojams. Svarbu žinoti, kad šios išmokos neišmokamos paveldėtojams automatiškai. Įpėdiniai turėtų patys kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti atitinkamą prašymą dėl išmokų išmokėjimo.

Paprastai orchidėjos maitinamos šaknimis. Tačiau toks maitinimas ne visada veiksmingas. Išbandykite visiškai kitokį metodą ir gėlės jums padėkos. Jei jūsų orchidėja nenori žydėti, nors bandote ją maitinti visais žinomais būdais, išbandykite šį metodą.

Pavasaris – geriausias metas rožes maitinti prieš žydėjimą arba žydėjimo metu. Tada jos žydės visą vasarą. Kuo maitinti rožes, kad jos ilgai žydėtų.

Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais – tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas. Draudikai atkreipia dėmesį, kad kaimynų turtas dažniausiai nukenčia nuo vandens, o skaudžiausiai – nuo ugnies padarytos žalos.

Gavę baudą ar turėdami sumokėti mokesčius dalis žmonių tai atidėlioja, nes neturi laiko, pinigų arba bando nuslėpti turtą, kad skolos nebūtų išieškotos. Specialistai įvardijo, kokių skolų, praėjus senaties terminui, išvengti pavyks, o kurios niekada nebūna „nurašomos“ ir gali būti paveldimos ar išieškomos iš sutuoktinio.

Lapiniai amarai greitai susilpnina jaunus augalus, čiulpdami jų sultis ir išskirdami nuodus, todėl lapai susisuka, deformuojasi ir žūsta. Lapiniai amarai yra maži žali (juodi, oranžiniai, pilki) vabaliukai, kurie čiulpia sultis iš minkštųjų augalo dalių, dažniausiai iš jaunų ūglių ir žiedpumpurių.