Žmoniją pražudys ugnikalniai?

Grupė mokslininkų Europos mokslo fondui parengė išsamią ataskaitą, kur įvertino, kas realiai gresia mūsų civilizacijai. Specialistai palygino asteroidų kritimo, klimato pasikeitimo, cunamių, žemės drebėjimų, nuošliaužų, ugnikalnių išsiveržimo riziką ir padarė išvadą: šiuo metu nėra nieko pavojingesnio už ugnikalnius. Žemės istorijoje būta laikotarpių, kai vienu metu išsiverždavo kone visi planetos ugnikalniai.

Keistas Žemės gelmių pulsavimas

Tikimybė, kad būtent ugnikalniai jau XXI a. nušluos žmoniją nuo Žemės paviršiaus, siekia 10 proc. Pavojus realus. Ir norint jo išvengti mokslininkai siūlo sukurti globalios stebėsenos sistemą, t.y. jie

norėtų stebėti ugnikalnius. Be to, būtina kompiuteriu sumodeliuoti labiausiai tikėtinus katastrofiškus išsiveržimus ir patikslinti nuostolius, kuriuos jie gali padaryti. Visa tai atsieitų keletą milijardų dolerių per metus - "susimesti" turėtų visi, nes ramiai pratūnoti nuošaly niekam nepavyks.

Jau prieš 5 metus Sidnėjaus, Bergeno ir Havajų universitetų vulkanologai pranešė pasauliui pastebėję keistą Žemės gelmių pulsavimą. Pasirodo, Žemės istorijoje būta laikotarpių, kai vienu metu išsiverždavo kone visi planetos ugnikalniai. Ir prasidėdavo tikras pragaras - pasaulio pabaiga Žemėje gyvenusioms būtybėms. Nors kai kas išgyvendavo, ir gyvenimas, tegu ir kitoks, tęsdavosi. Globaliniai išsiveržimai kartodavosi maždaug kas 10 milijonų metų. Neramu būdavo ir tarp jų - ugnikalnių aktyvumas padidėdavo kas 5 mln. metų. Per jį ir žuvo dinozaurai - jų era baigėsi prieš 65 mln. metų. Aišku, yra ir kitokia teorija - pagal ją dinozaurus pražudė asteroidas. Bet "smūgio iš kosmoso" priešininkai remiasi ankstesniais įvykiais, pavyzdžiui, vykusiais prieš 200 mln. metų. Tuo metu dinozaurų pirmtakus archozaurus tikrai pražudė ugnikalniai, kurių lava užliejo didžiulius dabartinio Sibiro ir Indijos plotus. Drauge su archozaurais išnyko daugiau nei 60 proc. augalų.

Įvardyti pavojingiausi rajonai

Sinchroninių išsiveržimų priežasties mokslininkai kol kas nenustatė, bet nurodo dabartinius potencialius jos šaltinius: Šv. Elenos kalnas, veikiantis ugnikalnis, esantis JAV vakaruose, ir netoliese esanti vadinamoji Jeloustouno kaldera. Po šiais objektais rastos didžiulės išsilydžiusių uolienų ertmės, kurios plyti šimtus kilometrų į visas puses. Štai jos ir gali praplyšti - susidarys baisingas kelių dešimčių kilometrų skersmens krateris. Ir prasidės neregėto galingumo išsiveržimas.

Anksčiau žmonijai baimės įvarė ir Londono geologų draugija, išpranašavusi dviejų supervulkanų išsiveržimą Europoje: netoli Neapolio ir šalia Koso salos Viduržemio jūroje. Be to, prie pavojingų rajonų priskyrė Indoneziją, Naująją Zelandiją, Japoniją, Kamčiatką, Centrinę Ameriką - atseit gelmėse ten slypi milžiniški magmos rezervuarai. Kaip pamenate, vienas varganas Islandijos vulkanėlis neištariamu pavadinimu vos nesuparalyžiavo visos Žemės civilizacijos. O kas bus, jei išsiverš visi kartu, kaip gąsdina mokslininkai?