Hipotezė: Piramidės buvo statomos kaip slėptuvės nuo meteoritų?

Kardifo universiteto matematikos ir astronomijos profesorius Chandra Wickramasinghe mano, kad milžiniškomis pastangomis didžiulės Egipto piramidės buvo pastatytos ne tam, kad grožėtis jomis ir laidoti jų gilumose faraonų mumijas. Piramidės turėjo būti kaip apsauga nuo asteroidų atakų iš kosmoso ir gelbėti žmones nuo ,,žvaigždžių puolimo”.

Tyrinėtojai jau seniai atkreipė dėmesį į šimtus po Šiaurės Afrikos dykumą išmėtytus gražius žalsvus stiklo tipo darinius, taip vadinamus ,,Libijos stiklą”. Jie skleidžia paslaptingą švytėjimą, yra apvalainės formos, panašūs į stiklą ir atspindi šviesą.

Į akmenis atkreiptas dėmesys buvo tik 1972 metais, kai ekspedicija iš Libijos dykumos parsivežė 24 mėginius. Nieko panašaus iki tol nebuvo rasta.

Kažkas panašaus į akmenis gali susiformuoti, jei smėlis įkaistų iki labai aukštos temperatūros. Ir tuomet mokslininkams kilo klausimas, iš kur galėjo atsirasti tūkstančio laipsnių karštis, tirpdantis Afrikos dykumas.

Chandra Wickramasinghe padarė išvadą, kad aukštos temperatūros banga atėjo iš kosmoso, ir spindintys akmenys atsirado tomis akimirkomis, kai asteroidas, meteoritas ar kometos fragmentas atsitrenkė į žemę.

Kaip tik nuo atakų iš kosmoso faraonai ir pradėjo statyti sau ir savo aplinkos žmonėms slėptuves piramidžių pavidalu. Gynybos nuo asteroidų teorija padeda paaiškinti, kodėl piramidės buvo statomos tokių milžiniškų dydžių, tam tikru išdėstymu ir formų, taip pat ir tuščias vidines erdves.

Pagal profesoriaus Chandra Wickramasinghe hipotezę, Žemę reguliariai kas 1500 metų iš kosmoso bombarduoja maži meteoritai, kurie, nors ir nesukelia Visatoje katastrofos, bet gali pakeisti klimatą dideliame plote. Ir kaip tik Šiaurės Afrika kartu su aplinkinėmis teritorijomis atsidurdavo smūgių zonoje.

Senovės egiptiečiams nepasisekė ir jie savo paslaptingos civilizacijos klestėjimo laikotarpiu užsitraukė ,,žvaigždžių rūstį”. Žalsvi akmenys greičiausiai susiformavo milijoną tonų sveriančio asteroido ,,žiauraus nusileidimo” į Žemę metu; nuo jo sprogimo ištirpo smėlis ir lydyto stiklo akmenukai bei akmenys išsibarstė šimtus kilometrų aplink.

Egiptiečiai rasdavo akmenis ir, sprendžiant iš visko, žinojo apie jų kilmę, kaip rezultatą kažko baisaus ir siaubingo, atskridusio iš Visatos. Jie naudojo žaliuosius deimantus ritualiniams papuošalams, kad apsisaugotų nuo būsimų katastrofų.

Piramidės-slėptuvės pradėjo atsirasti faraono Sneferu – IV dinastijos įkūrėjo laikais. Jos turėjo unikalią paviršiaus struktūrą, kad atspindėtų ir atlaikytų smūgines bangas asteroidų ir kometų sprogimo atmosferoje metu. Piramidės buvo statomos pakankamu atstumu viena nuo kitos – taip, kad tiesioginiu pataikymu nesunaikintų jų visų.

Sneferu sūnus pastatė garsiąją Didžiąją piramidę Gizos dykumoje. Per sekančius 200 metų dykumoje atsirado dar dvi didelės piramidės. Visos jos turi unikalią geometriją, o jų išdėstymas žemėje viena kitos atžvilgiu panašus į trijų ryškiausių Oriono juostos žvaigždžių išsidėstymą.

Išaiškintas ir dar vienas ryšys su Oriono juosta. Tunelis iš centrinės Didžiosios piramidės kameros nurodo tiksliai į šviesiausią Oriono juostos žvaigždę, kai ji yra labiausiai pastebima naktiniame danguje.

Profesorius Chandra Wickramasinghe mano, kad Orionas ir buvo ta vieta, iš kur, stebint nuo Žemės, pasirodydavo ir puldavo asteroidai. Ir dabar meteorų srautai veržiasi į mus iš Oriono.

Ne per seniausiai amerikiečių mokslininkai Egipto dykumoje rado ,,slėptuvę”, pastatytą paprastiems žmonėms. Ji buvo pramušta tiksliai pataikytu smūgiu, o ant grindų gulėjo žmonių palaikai, kurie paskutinę akimirką matomai bandė apsisaugoti rankomis užsidengę galvas.

Medžio rievių tyrinėjimas taip pat rodo į tuo metu vykusius kataklizmus. Juos sukėlė dulkių debesys, dengiantys dangų. Pėdsakai rasti senovės ąžuolo pjūvyje ir datuojami 2354-2345 m. iki mūsų eros, kai asteroidai, manoma, ir buvo viena iš senovės Egipto karalystės nykimo priežasčių.

Kita meteoritų banga, atsižvelgiant į medžių rieves, datuojama maždaug 600 mūsų eros metais. To meto rankraščiai užfiksavo chaosą, vykstantį gamtoje.

,,599 metais žvaigždės šaudė čia ir ten ir lakstė kaip skėrių pulkas“, – rašoma islamo tekstuose. Kiti šaltiniai liudijo: ,,Saulė užtemo ir tamsa truko 18 mėnesių. Ir kai saulė atsirado, ji prarado savo ryškumą. Vaisiai nebrendo, buvo baisus badas“.

Būtent tada ir prasidėjo Romos imperijos žlugimo metas. C. Wickramasinghe spėlioja, kad žmonija artėja prie eilinio kosminio bombardavimo periodo, kuris gali prasidėti XXI amžiuje. Tačiau išlieka paslaptimi, iš kur senovės egiptiečiai galėjo gauti informaciją apie apsauginių piramidžių statybą ir kas jiems padėjo jas sukurti. Negi vėl reikės prisiminti ateivius?

Šis klausimas reikalauja tikslaus atsakymo bent jau dėl to, kad  2012 metų pabaigoje pasaulio visuomenę pasiekė gandai, kad Gizoje, po piramidėmis aptiktas milžiniškas požeminis kompleksas, vedantis gilyn trimis pakopomis. Kuo gi tai ne slėptuvė?

Dabar mokslininkai stengiasi iš Egipto administracijos gauti leidimą kasinėti paslaptingą kompleksą.