Ką slepia ,,Tunguskos meteoritas“?

Kad dangaus kūnų iš kosmoso apsilankymas mūsų Žemėje nieko gero nežada, tai parodė ir Čeliabinsko atvejis, kuris priminė paslaptingąjį sprogimą Sibire prie Tunguskos upės, sujaudinusį visą pasaulį bei uždavusį eilę klausimų mokslininkams, į kuriuos dar ir šiandien nėra aiškių atsakymų.

Ankstyvą 1908 metų birželio 30-tosios rytą Vidurio Sibiras nuo Lenos upės iki Jenisejaus buvo pažadintas galingo sprogimo ir akinančio apšvietimo. Per dangų skriejantis bolidas nuo Baikalo pusės šiaurės vakarų kryptimi savo kelionę užbaigė milžinišku sprogimu gūdžioje taigoje. Smūgio banga su šaknimis rovė medžius, o milžiniški sprogimo trenksmai (yra liudininkų, kad jų būta apie 4) buvo girdimi net už 750 kilometrų. Sprogimo sukelta ugnis apėmė žaliąjį taigos masyvą. Tiesioginių liudytojų apie šį incidentą kaip ir nėra, nes vietovė beveik negyvenama – kur ne kur įsikūrę pavieniai uždaro būdo evenkai. Artimiausiame Vanavaros kaime-gyvenvietėje, kuris yra 60 km nuo sprogimo vietos, žmonės pamatė akinančią blykstę horizonte, o po to pasigirdo kurtinantis griaustinis. Daugelį dienų taigoje siautėjo gaisras.

Pirmieji į šį įvykį atkreipė dėmesį europiečiai, amerikiečiai ir Australijos geofizinės stotys, jos užfiksavo stiprios smūginės bangos sukeltą seisminę vibraciją. Matomai to pasekoje ir kilo eilė žemės drebėjimų kai kuriose ganėtinai atokiose vietose: Irkutske, Taškente, Jenoje. Dangaus kūno sprogimas Sibire sukėlė magnetinę audrą su magnetinio lauko pasikeitimu dideliame plote. Labiausiai stebėtina pasekmė, kaip manoma, buvo baltosios naktys Europoje, nuo Skandinavijos iki Italijos. Nieko panašaus anksčiau šiose šalyse nebuvo, kai kur naktimis švytėjo atmosfera bei sidabru spindėjo nakties debesys.

Prieš šį sprogimą įvairiose vietose buvo pastebėti ir kiti neįprasti atvejai. Dar pavasarį (1908 m.) Europoje pasireiškė iki tol nebuvę potvyniai, o virš Atlanto vandenyno buvo užfiksuotas pakibęs tankus dulkių sluoksnis. Likus kelioms dienoms iki katastrofos pasirodydavo poliariniai švytėjimai prie Vidurio Volgos, o Sibire ir daugumoje kitų Europos vietų – ryškūs, spalvoti saulėlydžiai. Svarstoma, kad galbūt tai yra susiję su dangaus kūno, manoma, meteorito, sprogimu Tunguskos upės apylinkėse.

Tunguskos tyrinėjimą kuriam laikui nutraukė pasaulinis karas.

Mokslinės ekspedicijos

Tikrąsias sprogimo pasekmes ir pagal jas tuo pačiu energijos galią nustatinėjo eilė mokslininkų katastrofos vietoje. 1924 metais geologas S. V. Obručev (rus. С. В. Обручев), tyrinėdamas sprogimo vietą nustatė, kad šiauriau Vanavaros gyvenvietės esantis miško masyvas yra išguldytas 700 kv/ km plote, nors vėlesni duomenys šį skaičių padidino triskart. S. V. Obručev apklausinėjo vietinius gyventojus, vienas iš jų pasakojo, kad sprogimų būta net penki ir prieš kiekvieną pasirodydavo blyksnis, panašus į žaibą. Geologas buvo įsitikinęs, kad ras dangaus kūno nukritimo vietą, manė, kaip daugelis ir šiomis dienomis, kad tai Čeko (rus.Чеко) ežeras, esantis už aštuonių km nuo ,,oficialios“ epicentro vietos, bet dėl įvairių priežasčių paieškos buvo atidedamos, trukdė oro sąlygos, vietovės prieinamumas, finansų trūkumas ir pan. S. V. Obručevo apklausos duomenimis, gautomis žiniomis naudojosi ir kitų ekspedicijų dalyviai.

Prieš S. V. Obručevą sprogimo vietoje 1921 metais pabuvojo mokslininkas Leonidas Kulikas (rus. Леонид Алексеевич Кулик) su grupe, tačiau išsamesnis tyrinėjimas prasidėjo nuo 1927 metų. L. Kulikas buvo pirmasis, iškėlęs mokslinę Tunguskos meteorito hipotezę. Iki 1939 metų buvo organizuotos penkios (kai kuriais duomenimis 7) jo vadovaujamos ekspedicijos neįprasto reiškinio tyrinėjimui. Buvo nustatyta reali vietovės būklė: milžiniška teritorija nuniokota gaisro, o išlikę išrauti su šaknimis medžiai gulėjo viena kryptimi. Kas įdomiausia, meteorito nukritimo vietos (kraterio) aptikti nepavyko, reiškia jis sprogo ore, tačiau ir jo liekanų aptikti nepavyko nei L. Kuliko ekspedicijai, nei kitoms sekančioms, tyrinėjančioms šią teritoriją – ,,įsibrovėlis“ iš kosmoso tiesiog dingo. 70 km nuo Vanavaros buvo numatytas sprogimo epicentras, nes toje vietoje stovėjo mirties apimtas miškas, išlikę medžių kamienai taip nuogai apdrožti, kas liudija sprogimo bangos smūgį iš viršaus.

Ieškant dingusio dangaus kūno ar jo liekanų, buvo atliktas didžiulis paieškos darbas: dirvožemio analizė, medžių pažeidimo pobūdžio nagrinėjimas, piešinių bei fotografavimo iš oro analizė, suformuota bazė naujiems moksliniams tyrinėjimams. Nepaisant naujų rezultatų, paslaptis lieka iki galo neatskleista. Nuo 60-ųjų metų prasidėjo sistemingos piligriminės kelionės link Tunguskos upės. Ši Sibiro vieta tapo antru Klondaiku, bet žmones čia traukė ne auksas, o noras prisikasti iki tiesos.

Išvadoje lieka faktas:

1908 birželio 30 d. anksti ryte paslaptingas dangaus kūnas pateko į Žemės atmosferą maždaug 45 km/s greičiu. Kūno svoris buvo apie 100 tūks. tonų, skersmuo daugiau nei 30 metrų. Meteoritas (?) pradėjo sproginėti dar ore. Sprogimo galia buvo nepalyginamai didesnė nei ant Hirosimos numestos atominės bombos. Dėl to buvo nuversta apie 2150 km miško.

Tunguskos atvejis dar ir šiandien yra vienas iš svarbiausių paslapčių. Paslaptingo kūno pėdsakų nėra: gal 1908 m. taigoje prie Tunguskos upės sprogęs objektas ,,rikošetavo“ nuo Žemės ir nuskriejo toliau? Gal tai buvo išradėjo fiziko Nikola Teslos eksperimentas? O gal tai ateivių erdvėlaivio katastrofa? Vienaip ar kitaip, peršasi išvada, kad mes nesame saugūs.

NASA mokslininkas D. Yeomansas mano, kad būtina sparčiau tirti netoli Žemės esančių ir potencialų pavojų keliančių dangaus kūnų orbitas. Jei apie juos bus sužinota iš anksto, galbūt pavyktų pakeisti jų trajektoriją. Tokie tyrimai jau vykdomi. Mokslininkas sako: „mes nagrinėjame šias problemas ir ieškome išeičių, jei tokia situacija susidarytų“.

Iki 2020-ųjų metų pabaigos NASA specialistai tikisi išaiškinti kosminius objektus, keliančius potencialų pavojų Žemei ir ištirti jų trajektorijas. Jei paaiškėtų, kad į Žemę gali pataikyti panašus objektas, pasitelkus šiuolaikinę technologiją galima būtų nukreipti jį į šalį ir pan.

Grįžtant prie atvejo Sibiro taigoje, vadinamo ,,Tunguskos meteorito“, aišku viena, kad tuomet gyvenusiems pasisekė, jog tai įvyko nuošalioje vietoje.