Nežinomų dievų pagalba

Stebint naujausius mokslinius atradimus išnykusių civilizacijų tyrinėjimų srityje, tampa akivaizdu, kad klasikinė teorija apie žmonijos vystymąsi neišlaiko jokios kritikos. Seniai žlugo versija, kad dabartinė civilizacija yra visų ankstesnių, egzistavusių prieš ją, karūna. Naujausi archeologų argumentai visiškai nuginklavo šios teorijos rėmėjus, nes palyginus šiuolaikinius gebėjimus, techninis senovės egiptiečių ar majų tautų pranašumas šiandien ne vienam kelia daugybę klausimų.

Visuotinai pripažinta teorija teigia, kad pirmieji civilizuotos visuomenės požymiai Žemėje atsirado maždaug prieš dešimt tūkstančių metų ir apie bet kokį tuometinį techninį išsivystimą nėra kalbos. Remiantis ja reikia manyti, kad, pavyzdžiui, garsiąsias Egipto ar Peru piramides statė vergai, nors šiuolaikinis statybos mokslas tai kategoriškai neigia. Nes net ir su šiandieninėmis statybos technologijomis statyti tokius monumentalius pastatus smėlio dykumoje, kur bet kuri statybinė technika klimptų, būtų labai sunku ir brangu. Tuo labiau stebina statinių statymo tikslumas, reiškia turėjo būti ir tobuli matavimo prietaisai. Todėl daugeliui peršasi išvada, kad šios ir panašios senovės statybos buvo kažkieno ,,prižiūrimos” teikiant techninę įrangą.

Versija apie nežinomus globėjus-kuratorius atrodytų visiškai logiška prisiminus ir išraižytus piešinius, aptiktus kai kuriose piramidėse dar devynioliktame amžiuje. Tuomet mokslininkai negalėjo suprasti kas būtent juose pavaizduota. Šiuolaikiniai egiptologai paliktuose pranešimuose įžvelgia šiandien naudojamą aviacinę techniką bei kitus civilizacijos išradimus. Taip išeina, kad maždaug prieš dešimt tūkstančių metų visa tai jau egzistavo?

Senovės rankraščiuose bylojama, kad dievai atvyko iš dangaus ir davė žmonėms ugnies, žinių, energijos ir pan. Daugelio tautų legendose atsispindi ir tai, kad dievams nebuvo svetimi ir žmonių jausmai. Taigi, tikimybė, kad geradariai buvo ne kažkokie ateiviai, yra pakankamai didelė. Bet jie galėjo ne tik periodiškai lankytis, bet ir valdyti tam tikroje vietoje žmonių vystymąsi. Pavyzdžių, kaip skirtingai skirtingose planetos vietose vystėsi skirtingos rasės, yra labai daug. Juk ir dabar, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje yra gentys, gyvenančios primityviomis pirmykščio žmogaus sąlygomis, kurios nė neišmano apie jokią technologiją. Tokių, kaip teigiama, yra ir Fidžio salose, Okeanijoje bei kituose regionuose. Todėl pilnai tikėtina, kad ir prieš tūkstančius metų situacija buvo analogiška, prisiminus šumerus ir atlantus. Jie turėjo technologijas, gautas iš dievų arba patys buvo tie dievai, bet dingo nežinia kur, palikę daugybę legendų.

Visiškai tikėtina, kad šių tautų atstovai tiesiog ,,atvyko iš dangaus” į senovės Egiptą, Pietų Amerikos žemyną ar senovės Kiniją, nes čia taip pat aptiktos piramidinės struktūros. Egipto piramidėse išlikę piešiniai panašūs į Pietų Amerikos ikikolumbinio laikotarpio artefaktus, kaip, pavyzdžiui, aptiktos aukso figūrėlės. Pradžioje buvo manyta, kad tai paprasčiausios paukščių imitacijos, tačiau šiuolaikiniai tyrinėtojai įžvelgė neįprastą sparnų ir uodegos padėtį, kokių gamtoje neegzistuoja. Todėl yra nuomonė, kad tai gali būti ne kas kita, o skraidančio objekto imitacija, kurių įspaudų aptikta  ir Egipto piramidžių sienose.

Įmanoma, kad senovėje buvo gyventojai, kurie atrodė kaip dievai labiau atsilikusioms rasėms ir jie išmanė apie kosmines keliones. Nes be primityvesnių skraidančių objektų pavaizdavimo aptinkami taip vadinami ir disko formos. Ir galima spėti, kad tai buvo skraidančios lėkštės, kuriomis atlantai ar kitų išsivysčiusių civilizacijų atstovai pasirodydavo ir savo laiku suteikdavo tam tikrų žinių. Vėliau, po dingimo šitų dievų, pažangių civilizacijų atstovų, kurie greičiausiai žuvo dėl stichinės nelaimės, ,,globojamos” rasės liko be savo mokytojų ir sulaukė savo saulėlydžio. Senovės Egiptas galiausiai tapo fanatiško religingumo auka, o vėliau ir Senovės Romos imperijos provincija, savo paveldą palikęs tik papiruso ritiniuose.

Nuo majų ir kitų Pietų Amerikos tautų civilizacijų mums liko tik piramidės ir turtingos kapavietės be jokių dokumentų. Reikėtų pažymėti, kad tai yra ir religinių fanatikų nuopelnas, kurie sistemingai aukojo dievams geriausią savo rasės genofondą. Akivaizdu, kad tokiu būdu jie bandė susigrąžinti dingusių dievų malonę kraštutinėmis priemonėmis, kurios vėliau tapo baisiomis tradicijomis. Finale dar ispanų užkariavimo pradžioje gentis nusigyveno iki primityvios bendruomenės ir tapo lengva auka konkistadorams.

Daugelis mokslininkų teigia, kad artėja tas momentas, kai oficiali istorija turės pripažinti, kad senovėje tikrai egzistavo civilizacijos, pranašesnės už mūsų. Stebint atskirų tautų pakilimą, klestėjimą ir nuosmukį, galima teigti, kad joms padėjo arba ateiviai iš kitų planetų, arba gerokai į priekį pažengę mūsų planetos kolonistai. Senovės artefaktai kelia daug ginčų. Pavyzdžiui, piramidės visgi nebuvo skirtos laidojimui, jose kapaviečių nerasta. Be to, jų viršūnės yra nukreiptos į atitinkamus žvaigždynus.

Gal šie statiniai iš tikrųjų buvo erdviniai vartai tarp visatų? Gal piramidės ir buvo statomos atvykėliams iš tam tikro žvaigždyno? Arba tai galėjo būti ir ryšio punktai. Kaip pavyzdį mokslininkai pateikia elektrostatikos dėsnius – jei metalinis cilindras užtvirtinamas aštriu galu žemyn ir jam suteikiamas elektrostatinis krūvis, tuomet elektronai tekės žemyn susitelkdami apačioje.

Tyrinėtojai matuodami įtampą prie piramidės pagrindo ir jos viršūnėje nustatė, kad pagrindo vietoje yra gana aukšta įtampa, kurios negalėtų būti be piramidės. Prieita išvados, kad Egipto piramidėse galėjo koncentruotis kažkoks užtaisas, galbūt net ​​aktyvių saulės spindulių dėka, kurių gausu šiose vietose. Ir šis užtaisas buvo naudojamas ryšiams ar erdviniams perėjimams. Šiai versijai pritaria ir iššifruoti sienų užrašai, kuriuose minimas kažkoks energijos akmuo, atneštas dievų.

Kad žmonija nuolat gaudavo ir gauna tam tikrą paramą iš kažkur naujų technologijų forma, nekelia abejonių ir dabar. Istorija pasakoja, kad kiekviena civilizacija pereina tam tikrą pakilimo ir nuosmukio periodą. Šiuo metu šis reiškinys yra daugiau globalinio pobūdžio. Iki mūsų eros, po senojo Egipto, didelį šuolį link pažangaus vystymosi parodė romėnai, nors čia mokslininkai nėra tikri, nes ši tauta yra prisimenama daugiau dėl  progresyvios karinės ir socialinės tvarkos.

Atvykstantieji iš dangaus kaip dievai, nežinomieji pirmiausia suteikdavo globojamiesiems materialias žinias ir pageidavo vertikalios valdymo sistemos, kad lengviau būtų manipuliuoti pavaldiniais. Visai tikėtina, kad jie padirbėjo su romėnais, tačiau netrukus to buvo atsisakyta ir rezultate imperija nuėjo į nuosmukį. Pavyzdžiui, pirmasis garo variklio prototipas buvo išrastas  Romos imperijoje, tačiau valstybės valdovai į jį reagavo kaip į įdomų žaislą, pirmenybę toliau teikdami vergų ir gyvūnų jėgos naudojimui. Matomai po to globėjai nusprendė nesikišti į rasės vystymąsi ir stebėti kas bus toliau.

O buvo taip, kad žmonės gyveno tamsioje viduramžio eroje, dalinai sugrautoje civilizacijoje ir primityvios bendruomenės sistemoje. Nuo Renesanso vėl pastebimas pirmiausia nedrąsus, vėliau staigus mokslo šuolis, kuris antroje XIX amžiaus pusėje pasiekė piką. Daugelis to laikmečio genijų neneigė, kad idėjų gauna iš kažkur kitur. Jie negalėjo paaiškinti kas tai yra, bet dažnai tai vadino eteriu. Apie tai kalbėjo ne tik talentingi išradėjai, bet ir įvairių sričių menininkai. Jie prisipažindavo, kad ir patys nesupranta, iš kur ateina idėja vienam ar kitam šedevrui kurti.

Garsus rašytojas Žiulis Vernas daugelyje savo kūrinių apibūdindavo daiktus, kurie atsirado daug vėliau, tik po dešimtmečių. Povandeniniai laivai, mobilieji telefonai, faksas ir daug daugiau. Mokslininkas Nikola Tesla, tituluojamas elektros karaliumi, pripažino, kad jo išradimai ateina informacijos dėka, gautos iš eterio. Jis teigė, kad gali lengvai bendrauti su senovės mąstytojais, o mirties iš tikrųjų nėra. Vėliau jis teigė, kad žmonija dar nėra pasiruošusi pagrindiniams atradimams ir panaikino savo darbų plėtrą. Galima manyti, kad panaši paskirtis ir tikslas kaip Teslos, buvo ir Einšteino bei Nobelio – genijų, kurie visą laiką stengėsi įgyvendinti iš kažkur gaunamus naujus pokyčius.

Norint ir dabar galima rasti slaptos pagalbos buvimo įrodymų. Juk kaip paaiškinti stiprų ne per seniausiai įvykusį techninį proveržį. Tiesiog per neilgą laikotarpį išsivystė telekomunikacijos, bevielės technologijos vis labiau išstumia tradicines, šiandieniniai gandžetai nenusileidžia kompiuteriams, o 3D atvaizdavimas tvirtai tapo kasdienio gyvenimo dalis.

Kita vertus, galima atkreipti dėmesį į pagrindines sritis – mediciną ir energetiką. Dėl savo ambicijų visuomenė nenori kurti saugius energijos šaltinius, pirmenybę atiduodama mažai efektyviems angliavandeniliams ir branduoliniam kurui. Medicinoje per pastaruosius dešimt metų neįvyko išvis reikšmingų atradimų, kas natūraliai kelia nerimą, nors čia vėl kaltos ambicijos. Kodėl išradinėti kažką naujo ir veiksmingo, kai galima uždirbti daugiau pinigų parduodant vaistus? Galbūt šiandieniniai mūsų civilizacijos nežinomi globėjai-dievai vis dar turi kantrybės, tikėdamiesi, kad būsime apdairūs ir pasirinksime teisingą vystymosi kelią.