Neatpažinti objektai Šag Harbore uoste 1967 metais

Nepaprastas įvykis, po kurio visas pasaulis sužinojo apie nedidelį žvejų kaimelį Šag Harborą (Shag Harbour), nutiko 1967 metais. Naujoje Škotijoje (Kanada) esanti žvejų bendruomenė tapo vieno iš geriausiai dokumentuoto su NSO susijusio įvykio vieta.

Mažoje žvejų bendruomenėje visada buvo savo istorijos - pasakojimai apie milžiniškas jūrų gyvates, žmones žudančius kalmarus ir laivus vaiduoklius. Ir štai vietinio folkloro sąraše atsirado dar vienas pasakojimas: istorija apie nežinomos kilmės paslaptingą skraidantį aparatą. Sis objektas užsuko į įlanką ir taip visiems laikams ufologijos istorijoje užfiksavo kaimelio pavadinimą.

Pirmasis pranešimas apie šį paslaptingą įvykį buvo gautas iš vietinių gyventojų, kurie 1967 metų spalio 4 d. naktį danguje pastebėjo keistas oranžinės spalvos šviesas. Dauguma liudininkų pasakoja, kad tą vėlų vakarą danguje matė keturias oranžines šviesas. Penkių paauglių grupelė matė, kaip šios šviesos iš eilės užsidega, o po to staiga 45 laipsnių kampu neria į vandenį. Liudininkus nustebino tai, kad šviesos ne paniro į vandenį, o, atrodo, plaukė vandeniu maždaug už 500 m nuo kranto.

Liudininkai iš pradžių pamanė, kad stebi tragišką aviakatastrofą, todėl skubiai apie šį įvykį informavo Karališkąją Kanados raitąją policiją, kurios skyrius buvo Barington Pasaže (Barrington Passage). Keistu sutapimu konsteblis Ronas Paundas buvo pats keistų šviesų liudininkas, kai važiavo keliu Nr. 3 link Šag Harboro. Paundui pasirodė, kad jis mato keturias šviesas, pritvirtintas prie vieno skraidančio aparato. Jam pasirodė, kad objektas buvo apie 20 m ilgio.

Konsteblis Paundas priėjo prie kranto, kad galėtų geriau įsižiūrėti į šį fenomenalų reginį. Jį lydėjo policijos kapralas Viktoras Verbiekis, Ronas O'Brajenas ir kiti vietiniai gyventojai. Paundas aiškiai metė geltoną šviesą, lėtai judančią vandeniu, paliekančią gelsvos spalvos putas. Visų akys buvo nukreiptos į šviesą, nes ji judėjo pernelyg toli, kad būtų galima įžiūrėti, arba panirdavo į šaltą vandenį.

Kranto apsaugos kateris Nr. 101 ir kiti vietiniai kateriai nuskubėjo į objekto aptikimo vietą, tačiau atvykus į vietą objekto jau nebebuvo. Tačiau ekipažo nariai vis dar galėjo matyti geltonas putas, kurios rodė, kad šioje vietoje kažkas galėjo paskęsti. Tą naktį daugiau nieko nepavyko aptikti, 3 valandą nakties paieškos buvo nutrauktos.

Policija šį įvykį tyrė kartu su gelbėjimo koordinaciniu centru Halifakse ir NORAD radaru Bakare (Baccaro), Naujoji Škotija. Policija buvo informuota, kad tą vakarą nebuvo jokių pranešimų apie dingusius lėktuvus -nei civilinius, nei karinius.

Kitą dieną gelbėjimo koordinacinis centras išsiuntė raportą į Kanados ginkluotųjų pajėgų štabą Otavoje. Objekte buvo nurodoma, kad įlankoje kažkas įkrito į vandenį, tačiau objektas buvo „nežinomos kilmės“.

Laivui „Granby“ buvo nurodyta vykti į įvykio vietą, kur narai keletą dienų apieškojo vandenyno dugną.

Tuo metu laivyno vadovybė nusprendė lukterėti ir palaukti, kaip įvykiai klostysis toliau. Maždaug po savaitės, kurios metu vyko dviejų NSO stebėjimas, kai kurie laivai buvo atšaukti perimti rusų povandeninį laivą, kuris įplaukė į Kanados teritorinius vandenis. Tuo metu NSO pajudėjo. Jie nuplaukė į Meno įlanką, kur atsiplėšė didesniu atstumu nuo persekiojančių karinio jūsų laivyno laivų, iškilo į vandens paviršių ir staigiai pakilo į dangų.

Šį nepaprastą įvykį patvirtino ne vienas liudininkas - tiek civiliai, tiek ir kariškiai. Nėra jokių abejonių, kad 1967 m. spalio 4 d. Šag Harboro įlankos vandenyje buvo kažkas „neatpažinta“.