Ką tik sprogo "mirusi" Saulės dėmė ir paleido plazmos kamuolį į Žemę

Pirmadienį (balandžio 11 d.) sprogo Saulės dėmės "Lavonas" ir sukėlė Saulės medžiagos masės išmetimą, kuris nusidriekė Žemės kryptimi.

Sprogimas įvyko dėl mirusios Saulės dėmės, pavadintos AR2987, praneša SpaceWeather.com. Saulės dėmės sprogimas išlaisvino daug energijos radiacijos pavidalu, kuri taip pat sukėlė vainikinės masės išmetimą (CME) - sprogstančius Saulės medžiagos kamuolius, kurie gali paskatinti intensyvesnes šiaurės pašvaistes viršutiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose. Pasak "SpaceWeather", tikėtina, kad CME medžiaga į Žemę atsitrenks balandžio 14 d.

Saulės dėmės - tai tamsūs Saulės paviršiaus regionai. Jas sukelia intensyvus magnetinis srautas iš Saulės vidaus, teigia Kosminių orų prognozių centras. Šios dėmės yra laikinos ir gali trukti nuo kelių valandų iki kelių mėnesių.

Pasak Nacionalinio atmosferos tyrimų centro (NCAR) Aukštojo aukščio observatorijos Saulės fiziko Filipo Džudžo (Philip Judge), "negyvos" dėmės Saulėje yra labiau poetinė nei mokslinė idėja, tačiau Saulėje vykstanti konvekcija šias dėmes suskaido, palikdama po savęs ramios Saulės paviršiaus magnetinės erdvės gabalėlius.  

"Kartais, - elektroniniame laiške "Live Science" rašė Judge'as, - Saulės dėmės gali "atsinaujinti", vėliau (po kelių dienų, savaičių) tame pačiame regione atsiranda daugiau magnetizmo, tarsi konvekcijos zonoje būtų padaryta silpnų vietų arba po paviršiumi atsirastų nestabili sritis, kuri ypač gerai generuoja magnetinius laukus apačioje." 

Kad ir kokia būtų AR2987 ateitis, pirmadienį (balandžio 11 d.) 5.21 val. pasauliniu laiku Saulė paleido C klasės saulės žybsnį. Tokie žybsniai įvyksta, kai virš Saulės dėmės esanti plazma ir magnetiniai laukai nuo įtampos pasiduoda; jie pagreitėja į išorę, sakė Judge'as, nes, jei jie leistųsi žemyn link Saulės vidaus, susidurtų su tankia medžiaga.

C klasės žybsniai yra gana dažni ir retai sukelia tiesioginį poveikį Žemei. Kartais, kaip ir šiandienos išsiveržimas, Saulės žybsniai gali sukelti vainikinės masės išsiveržimus - didžiulius Saulės plazmos ir magnetinių laukų išsiveržimus, kurie milijonų kilometrų per valandą greičiu keliauja į kosmosą. Pasak "SpaceWeatherLive", C klasės Saulės žybsniai retai sukelia CME, o kai jie įvyksta, CME paprastai būna lėti ir silpni.

Kai CME patenka į Žemę supantį magnetinį lauką, įkrautos dalelės gali keliauti magnetinio lauko linijomis, einančiomis nuo Šiaurės ir Pietų ašigalių, ir sąveikauti su atmosferoje esančiomis dujomis, išskirdamos energiją fotonų pavidalu ir sukurdamos besikeičiančias, akinančias užuolaidas, vadinamas šiaurės ir pietų pašvaiste.

Sharing all 1689 photos from 1126pm to 1234am last night with no editing. I started out with 5 second exposures. As the aurora brightened and sped up I lowered, eventually getting to 1 second exposures at 43 seconds in to this video. pic.twitter.com/PXOtZrr5hR

— Don Moore (@capture907) April 11, 2022

Ramiuoju Saulės paviršiaus periodu dalelių srauto, vadinamo Saulės vėju, pakanka, kad poliariniuose regionuose prasidėtų poliarinė aurora. Didelio CME metu dėl didesnių planetos magnetinio lauko sutrikimų aurora gali pasirodyti daug platesniame diapazone.

Kovo pabaigoje vadinamoji kanibalinė CME veržėsi Žemės link ir sukėlė auroras Kanadoje, šiaurinėje JAV dalyje ir Naujojoje Zelandijoje, pranešė Space.com. 

Pasak "SpaceWeather", pirmadienį išleista CME balandžio 14 d. gali sukelti nedidelę (G1) geomagnetinę audrą, o tai reiškia, kad gali būti nedidelė įtaka palydovų darbui ir silpni svyravimai elektros tinkle. Žaros gali būti matomos žemesnėse platumose nei įprastai, net iki Mičigano ir Meino valstijos šiaurinės dalies.

Pasak Belgijos karališkosios observatorijos Saulės įtakos duomenų analizės centro, kuris yra Belgijos karališkosios observatorijos dalis, visas šis aktyvumas yra gana įprastas Saulės reiškinys. Tai padidėjusio mūsų artimiausios žvaigždės aktyvumo metas, nes ji išgyvena ramybės ir aktyvumo periodus, vadinamus Saulės ciklais.

Šiuo metu Saulė yra 25-ajame Saulės cikle, 25-ajame nuo oficialių stebėjimų pradžios 1755 m. Šio ciklo metu Saulėje daugėja dėmių ir tikimasi, kad 2025 m. jos pasieks piką, o tai reiškia, kad atsiras daugiau galimybių kilti Saulės audroms ir auroroms.

Sekmadienį (balandžio 10 d.) taip pat stebėtos stiprios geomagnetinės audros. Tačiau Saulės poveikio duomenų analizės centro duomenimis, per pastarąją parą nebuvo pastebėta jokių kitų į Žemę nukreiptų CME, išskyrus tą, kurią išskleidė AR2987 liekanos.

Šį straipsnį iš pradžių paskelbė "Live Science". Originalų straipsnį skaitykite čia.