Projektas “Mėlynas spindulys” (Blue Beam)

Ne taip seniai didžiuliai lazerių šou Pietryčių Azijoje sukeldavo nepaaiškinamų psichinių sutrikimų bangą. Įvairiaspalvių judančių figūrų, projektuojamų danguje, kaleidoskopas sukeldavo stiprų galvos svaigimą, orientacijos praradimą ir nemotyvuotos agresijos protrūkius.

Kartu minimas greito pripratimo su ilgalaikiu lengvu įtaigumu efektas. Konspirologai mano, kad tai JAV specialiosios tarnybos atlieka eksperimentus pagal superslaptą projektą “Mėlynas spindulys”.

XX amžiaus pradžioje garsus serbų kilmės amerikiečių išradėjas Nikola Tesla ėmėsi grandioziškiausio savo gyvenimo projekto. Gavęs finansinę pagalbą iš vieno turtingiausių to meto žmonių -“barono-plėšiko” Džono Perponto Morgano, jis įsigijo didelį žemės sklypą netoli Niujorko.

Ten didysis eksperimentatorius pradėjo statyti savo svajonių miestą - “Radio-City”. Jo centru tapo 57 metrų Vordenklifo bokštas, kurį žurnalistai pavadino “Teslos bokštu”. Šis pirmasis istorijoje technologinis parkas taip ir nebuvo baigtas statyti dėl įsisiūbavusios finansinės krizės.

1904 metų pabaigoje Tesla atliko paskutinę eksperimentų seriją, maksimaliai išnaudodamas likusios įrangos galimybes. “New York Times” korespondentas rašė, kad iš Atlanto atėjo audra, atnešusi retą žiemos audrą su perkūnija.

Griaudžiant griaustiniui, toroi-dalinį Teslos bokšto spinduliuotuvą apgaubė mėlyna iškrovų, kurios priminė nedidelius žaibus, liepsna, o paskui į dangų nusitiesė vingiuotos kolosalinių elektros energijos srautų linijos. Pasigirdo griausmas, panašus į šimtų pabūklų triukšmą, ir virš artimiausio debesies sužibo baltai geltona pašvaistė. Tai pasikartojo dar kelis kartus, kol audra persikėlė į pakrantės gilumą.

Konspirologai įtaria, kad eksperimentai Vordenklifo bokšte ir kiti genialaus išradėjo darbai sudarė globalinės žmonių sąmonės pavergimo programos “MK-ultra” pagrindą.

Pabandžius surinkti visas įmanomas žinias apie superslaptas programas “MK-ultra” ir “Monarch”, išeitų visiškai neįtikėtina ir prieštaringa teorija. Daugumos konspirologų nuomone, jau šimtmetį JAV specialiųjų tarnybų gelmėse bręsta didžiulis planas, kaip valdyti masinę sąmonę planetos mastu.

Visiškai neaišku, kaip čia gali įsipinti elektriniai Teslos išradimai. Vis dėlto, išradėjo vardas nuolat minimas “miesto legendose” apie “elektroninio Armagedono” ginklą.

Kalba eina, visų pirma, apie psichinio poveikio faktorius, kai ant žmogaus netikėtai krenta holografinis NSO vaizdas, arba žmonės netikėtai patenka į pulsuojančius šviečiančius labirintus.

Sunku pirmomis akimirkomis nepatikėti tokių šviesos iliuzijų realumu. Įvairiaspalvių ugnių pulsacija, sutampanti su smegenų bioritmika, gali pagimdyti labai keistus ir iki šiol mažai ištyrinėtus tikrovės suvokimo efektus.

Kartu su akustiniais efektais tai gali sukelti emocijų proveržį minioje, nukreipiant jos nevaldomą pyktį į pogromus ir riaušes.

Iš pradžių ufologai manė, kad projektas “Mėlynas spindulys” (Blue Beam) norėjo pasinaudoti ažiotažu, kuris sukilo praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje dėl NSO. Slaptos valstybinės organizacijos galėtų bandyti pakartoti kažką panašaus į garsiąją “marsietišką paniką” 1938 metais. Tada režisierius ir aktorius Orsonas Velsas parengė radijo vaidinimą pagal garsųjį Herberto Velso romaną “Pasaulių karai”. Režisūra ir aktorių vaidyba buvo tokie natūralistiški, kad ne mažiau kaip milijonas radijo klausytojų patikėjo, jog marsiečiai puola iš tikrųjų. Tai sukėlė transporto chaosą, paniką ir širdies susirgimų pliūpsnį. Ar šiandien būtų įmanoma pakartoti tokią poveikio plačiosioms masėms, naudojant elektronines technologijas, sėkmę?

Ufologai jau seniai skundžiasi, kad juos labai globoja viena ar net kelios paslaptingos organizacijos, kurias konspirologai vadina “žmonėmis juodais drabužiais”. Tie nežinomi agentai anksčiau už kitus pasirodo NSO incidentų vietose ir sunaikina visus ateivių pasirodymo pėdsakus.

Kai kurie nepriklausomi tyrinėtojai mano, kad “žmonės juodais drabužiais” iš tikrųjų yra daugybės ufologinių falsifikacijų organizatoriai, kurie jas naudoja nežinomais tikslais - puikus pavyzdys gali būti ratai laukuose.

Kai kurie kritiškai mąstantys ufologai seniai įtaria, kad visa istorija su daugybe NSO yra grandiozinė Pentagono “priedangos operacija”. Arnoldo diskų ir Rosvelo incidento laikais gandai apie skraidančias lėkštes slėpė stra-tostatų (operacija “Mogol”) ir įvairios naujos reaktyvinės technikos bandymus.

Paskui informacinė priedanga įtraukė aerokosminius bandymus (“įvykis Sokkoro”) ir svetimos raketinės technikos paiešką (“Keksburgo gilė”). Bepiločių žvalgybos aparatų suklestėjimas praėjusio amžiaus pabaigoje ir Stealth technologijų vystymas davė naują impulsą ufologinei karštinei.

Dabar ateivių “lėkštės” ėmė dažnai lankyti konfliktų rajonus Artimuosiuose Rytuose ir Irano atominius objektus. Paskutiniuoju metu “ateivių priedangos” naudojimo vektorius vėl pakeitė savo kryptį, ir konspirologai prakalbo apie projekto “Mėlynas spindulys” sugrįžimą.

Pirmą kartą apie kažkokius nesuprantamus elektroninės parapsichologijos bandymus prabilta prieš 30 metų, kai gana rimtas leidinys “The National Herald” išspausdino trumpą žinutę su sensacinga antrašte “Apleistoje KJP bazėje Montauke tęsiasi Filadelfijos eksperimentas, 1943 metais pradėtas su eskadriniu minininku “Eldridge””.

Netrukus ta pačia tema vienu metu pasirodė kelios publikacijos įvairiuose gana rimtuose leidiniuose. Net “The New York Times” išspausdino žinutę, kad Karinių jūros tyrinėjimų valdyba niekada nenutraukė slapto projekto “Vaivorykštė”, daugiau kaip tris dešimtmečius atliko kažkokius labai keistus tyrimus pagal programą “Feniks”.

Paskutiniuoju metu bandymai įgijo visiškai naują kryptį - buvo išbandomas elektroninis “smegenų apšvitinimas” ir programuojamas poveikis žmogaus protui. Anot įvairių šaltinių, projekto “Feniks” realizacija prasidėjo 1948 metais ir tęsėsi iki 1967 metų. Baigus projektą, atitinkama baigiamoji ataskaita buvo pateikta JAV kongresui.

Šiame dokumente buvo sakoma, kad žmogaus sąmonę gali veikti elektromagnetinis spinduliavimas, todėl iš principo šis fenomenas gali būti svarbus gynybai. Toks pareiškimas gerokai nustebino daugumą kongresmenų. Po neilgų konsultacijų su ekspertais buvo nuspręsta nutraukti tolesnius tyrimus.

Tada projekto vadovybė, ieškodama finansavimo, kreipėsi į JAV gynybos ministerijos Pažangių gynybinių tiriamųjų projektų agentūrą (DARPA). Tai gana slapta projektinė organizacija, kuri užsiima naujų karinių technologijų kūrimu, taip užtikrindama technologinį JAV karinių pajėgų pranašumą.

Projekto “Feniks” dalyviai ragino tęsti darbą, kad aplenktų kitas šalis, kuriant radijo bangų poveikio žmogaus smegenims priemones. Jų kvietimas rado visišką pritarimą tarp atsakingų DARPA darbuotojų, kurie atliko projekto ekspertizę.

Taip “Feniks” gavo galingą materialinę bazę, kad neva galėtų įveikti atotrūkį tarp fundamentinių neurofiziologinių tyrinėjimų ir jų panaudojimo karinėje sferoje. Lėšos ėmė plaukti pagal specialias Brukhaveno nacionalinės laboratorijos tyrimų programas.

Norint tęsti eksperimentus, reikėjo specifinės radioelektroninės įrangos, pavyzdžiui, didelio galingumo radiolokacinio įrenginio, kuris veikė tam tikru dažniu.

Iš ankstesnių bandymų buvo žinoma, kad egzistuoja savotiški elektroninio spinduliavimo, veikiančio žmogaus sąmonę, “skaidrumo langai”. DARPA ekspertai labai greitai surado bazinį projekto vykdymo objektą. Tai buvo užkonservuotas karinių jūrų pajėgų poligonas, aprūpintas truputį pasenusia, bet unikalių parametrų radiotechnika.

Taip prasidėjo projekto “Feniks-2” vykdymas. Žiniasklaidos puslapiuose jis dažniau buvo vadinamas “vaivorykštiniu Feniksu” arba tiesiog Montauko projektu. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje radiotechninė Montauko bazės įranga buvo visiškai atkurta.

Žinoma, buvo imtasi įvairių slaptumo ir ypač dezinformacijos priemonių. KJP Montauko bazė visuose dokumentuose figūravo kaip visiškai iškomplektuota ir buvo cheminio užkrėtimo dėl išsiliejusių eksperimentinių raketų degalų zonoje. Neva kažkada, dar šeštajame dešimtmetyje, užpildant pirmąsias tarpkontinentines balistines raketas, pakilimo poligone apsivertė cisterna su labai pavojingais ir nuodingais komponentais.

Savaitraščio “New Yorker” žurnalistų duomenimis, Montauko eksperimentų programa apėmė labai tikslingai nukreiptų mikrobangų impulsų poveikį operatoriams savanoriams. Ši bandymų serija taip ir vadinosi “Mikrobangų krosnelė”.

Buvo naudojami keli spinduliuotuvai su įvairiais, kartais labai įmantriais atšvaitais, nukreiptais į taikinį - nedidelį medinį sandėlį.

Pastato-taikinio viduje buvo kelios patalpos su įvairaus laipsnio ekranizacija. Juose buvo įsitaisę savanoriai ir specialiais ekranais apsaugoti eksperimentatoriai bei gydytojai. Mokslininkai matavo išsėtinio ir neišsėtinio mikrobangų spinduliavimo parametrus, o gydytojai fiksavo daugybę medicininių duomenų, stebėdami bandymo dalyvius.

Tuo tarpu Pentagone atsirado konkurencinis projektas “Jonosferos arfa”, arba HAARP - jonosferos tyrinėjimo, naudojant aukšto dažnio poveikį, programa.

Tuo pačiu metu IBM “Žydrasis gigantas” gavo rimtų lėšų “impulsiniams radioelektroniniams šaudmenims” sukurti ir gaminti. Šie šaudmenys buvo išbandyti Jugoslavijoje, Irake ir Afganistane.

Kaip bebūtų keista, bet tuo pat metu keistomis aplinkybėmis vienas iš plačiai pagarsėjusios knygos “Filadelfijos eksperimentas ir kitos NSO paslaptys” autorių toks Elas Bliekas “atsitiktinai nutekino” informaciją.

Moksliniuose sluoksniuose visai nežinomas “daktaras Bliekas” visur tvirtino, kad dalyvavo, rengiant projektą “Vaivorykštinis Feniksas”.

Šiame kūrinyje Bliekas aprašo keistą jūros ir sausumos gyvūnų elgesį, kartais tie gyvūnai būna patyrę neįprastų mutacijų.

Atrodo, kad kažkas panašaus vyko ir Montauke.

Juk visi žurnalistų surinkti duomenys kalba apie tai, kad amerikiečių kariškiai ten ne tik atlikinėjo mikrobangų spinduliavimo poveikio žmogaus smegenims tyrinėjimus. Kaip ir Tesla prieš 80 metų, jie bandė vykdyti vėduoklinį negyvenamos vietovės ir okeano apšvitinimą, kartu kruopščiai buvo stebimos sausumos ir jūrų faunos reakcijos.

Ar tai buvo paskutiniai eksperimentai apie mikrobangų poveikį žmogui ir gyvūnams? Žinoma, ne. Tuo įsitikinę visi nepriklausomi tyrinėtojai, kurie nagrinėjo projektą “Feniksas”. Neabejotinai kažkur ir dabar atliekami nauji bandymai, siekiant užvaldyti arba suardyti potencialaus priešo “gyvosios jėgos” psichiką.

Štai ką apie tuos eksperimentus straipsnyje “PSI-spinduliai egzistuoja” rašė instituto “Bioenergetika ir žmogaus ekologija” direktorius Todoras Dočevas: “Naikinantis psichotroninių generatorių poveikis traukia specialiųjų tarnybų dėmesį. Paskutiniųjų metų kariniai konfliktai ir sukrėtimai leidžia manyti, kad jau dabar egzistuoja galingi zombių generatoriai, darantys poveikį didelių liaudies masių psichikai.

Pavyzdžiui, per karą Persijos įlankoje Irako vandenyse atsirado paslaptingas amerikiečių kreiseris “Belknap”, kuris, mano nuomonę, vykdė Sadamo Huseino ir jo artimiausios aplinkos psichotropinį apdorojimą. Ne veltui Huseino gvardija buvo apimta paniškos baimės, o jo pusbrolis, veikiant spinduliavimui, asmeniškai perdavė amerikiečiams laukų minavimo schemas. Šis kreiseris pasirodė Juodojoje jūroje Varnoje prieš 1991 metų rugpjūčio įvykius Maskvoje. Man kartu su kitais mokslininkais, tyrinėjančiais psichotronikos problemos, pasisekė pabuvoti tame laive kartu su oficialia Bulgarijos delegacija. Ir ką? Laive tarp kitų ekipažo narių mes pamatėme garsiausius Amerikos psichotronikus, pažįstamus mums iš mokslinių konferencijų. Panašu, kad laive “Belknap” buvo sumontuoti septyni zombių generatoriai”.

Ne mažiau paslaptingi įvykiai vyko tada ir Maskvoje. Keistas gaisras viršutiniuose Amerikos pasiuntinybės aukštuose, į kuriuos atkakliai nenorėjo įleisti Maskvos gaisrininkų. Tuometiniai laikraščiai spėliojo, kokios galėjo būti to gaisro priežastys. O paaiškinimas, atrodo, yra paprastas: šiandien psichotroninės aparatūros naudingumo koeficientas mažas, tai reikalauja didelių energinių išteklių. To meto įvykiuose Maskvos gatvėse, kurie vyko prie Amerikos ambasados, keistai elgėsi visi: ir “Baltųjų rūmų” “gynėjai”, ir kareiviai, neketinę pulti tų “gynėjų”, ir minia, ėmusi niokoti paminklus, kurie neturėjo jokio ryšio su tais įvykiais...

Beje, Amerikos prezidentus jau seniai nuo tokių poveikių saugo specialistai psichoenergetikai - bioetikai. Reiganas turėjo 12 tokių specialistų, Bušas - 6, Klintonas -21. O Gorbačiovas neturėjo nė vieno! Kyla klausimas: kaip saugotis nuo galimo zombavimo? Pirmiausia būtina izoliuoti save nuo psichotropinių medžiagų. Bulgarijoje tyrėme daugybę vakarietiškų produktų ir cigarečių. Tyrimai parodė, kad juose daugiau ar mažiau yra psichotropinių medžiagų. Rekomenduoju visiems nebevartoti užsienietiškų produktų, ant kurių matomas užrašas “tik eksportui”. Kuo rečiau vartokite šokoladą; jei vartosite, tai tik pagamintą savo šalyje.

Dabar apie psichotropinį poveikį: kuo mažiau žiūrėkite televizorių, ypač tai kenksminga po 12 valandos nakties, kai vyksta papildomas miegančių žmonių veikimas leptoniniu lauku. Apsisaugoti nuo zombių generatorių yra žymiai sunkiau, negu nuo televizorių, nes jų galingumas yra 300-400 tūkstančių kartų didesnis. Čia reikalinga vientisa žmogaus organizmo apsaugos sistema, kurią išsamiai aprašiau savo knygoje “Dezombavimas ir savęs gydymas”.

Apsauga nuo distancinio manipuliavimo žmonių sąmone ir sveikata yra itin aktuali. Tai reikia įsisąmoninti kuo greičiau. Šalis, kuri sugebės anksčiau išspręsti šią problemą, išgelbės savo žmones!”

P komentaras: tiesos ieškokite "duonos trupiniais"...