Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Dirbtinis Intelektas » 2022 » Birželio » 22

Dirbtinis intelektas – pagalba ar grėsmė žmonijai?

Gyventi be dirbtinio intelekto šiandien būtų sunku. Juo grįsta internetinė paieška, pirkimas internetu, GPS valdymas bei kiti patogūs kasdienybės atributai. Vis dėlto daugėja ir masinio kompiuterizavimo skeptikų. Jų tikinimu, ateityje dirbtinis intelektas gali tapti toks protingas, jog virs grėsme mūsų civilizacijai.

Išmanioji ateitis

Dirbtinis intelektas – tai mašinos ar kompiuterio gebėjimas mokytis, planuoti ir kurti panašiai, kaip žmogus. Nuo įprastų kompiuterinių algoritmų jis skiriasi tuo, kad gali pats save apmokyti. Tad atlikdamas tą patį veiksmą kaskart elgiasi jau kitaip. Per pastarąjį dešimtmetį dirbtinio intelekto sistemos padarė milžinišką pažangą – rašo straipsnius, kuria muziką ir nustato, kokį turinį matysite socialinio tinklo paskyroje. Taip pat padeda išanalizuoti didžiulius kiekius duomenų ir padaryti naujus mokslo atradimus. Spėjama, kad ateityje dirbtinis intelektas iš anksto įspės apie artėjančias stichines nelaimes. Tam naudos platų duomenų spektrą ir atpažins pasikartojančius modelius.

Svarbi dirbtinio intelekto savybė – skirtingų prietaisų sąsaja. Tokios technologijos jau taikomos šviesoforuose. Vieni iš kitų gaudami signalus susireguliuoja taip, kad eismui kiltų kuo mažiau kliūčių. Ateityje tikimasi sukurti išmanųjį šaldytuvą, susietą su prekybos centru. Pajutęs, kad nebėra pieno, toks šaldytuvas duos signalą prekybos centrui. Šviežias pienas bus operatyviai pristatomas tiesiog į namus. Kalbama ir apie išmaniuosius savaeigius dulkių siurblius. Komunikuodami su kitais namuose esančiais daiktais, jie gebės siurbti ir išvengti bet kokių kliūčių. Tiesa, tam reikės, kad absoliučiai visi daiktai turėtų internetą. Skamba keistai, bet po 20 metų tokio scenarijaus drąsiai galime tikėtis.

Tačiau kol kas dirbtinio intelekto kūrimas – tik pradinėje stadijoje. Kompiuterinės sistemos gali atlikti sudėtingus skaičiavimus, o įsijungę GPS be vargo randame greičiausią maršrutą. Visgi dirbtiniam intelektui vis dar trūksta tam tikrų savybių, kuriomis pasižymi žmogus. Pavyzdžiui, kompiuteriui sudėtinga pažvelgti į nuotrauką ir pasakyti, ar joje vaizduojamas šuo. Taip pat dar niekas nesukūrė sistemos, kuri gebėtų orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. GPS puikiai veikia, nes palydovai prietaisui perduoda mūsų buvimo koordinates. Tačiau keliaujant ten, kur nėra palydovų, GPS visiškai neveiksmingas. O žmonės geba susiorientuoti net ir tose vietose, kur niekada nėra buvę.

Nevaldomas dirbtinis intelektas

Bent jau kol kas dirbtinis intelektas žmonijos savo išmanumu nepralenkė. Vis dėlto atsiranda nuogąstaujančių, kad ateityje tokios sistemos ne tik teiks naudos, bet ir kels pavojų. Kas nutiks, jei dirbtinis intelektas vieną dieną taps protingesnis už mus? Tokias kalbas paskatino 2017 m. socialinio tinklo „Facebook“ kūrėjų vykdytas eksperimentas. Mokslininkai sujungė du kompiuterius, kad jie diskutuotų tarpusavyje. Dirbtiniai intelektai turėjo derėtis dėl įvairių kasdienių objektų (kepurių, kamuolių) mainų. Taip tyrėjai testavo specialias pokalbių robotų programas, kurios galėtų rašyti trumpas žinutes žmonėms ir kitiems robotams. Iš pradžių eksperimentas vystėsi sėkmingai. Tačiau ilgainiui kompiuteriai ėmė kalbėtis savita, žmonėms nesuprantama kalba. Tad eksperimento vykdytojai nusprendė juos tiesiog išjungti.

Toks posūkis dalį žmonių išgąsdino. Kodėl kompiuteriai pradėjo šnekėti nesuprantama kalba? Galbūt jau rezgė planus užvaldyti žmoniją? Tačiau mokslininkai ramina, kad nenutiko nieko panašaus. Eksperimento metu dirbtiniam intelektui nenurodyta būtinai vartoti anglų kalbą. Tad ilgainiui kompiuteriai sukūrė tokią kalbą, kokia galėjo bendrauti greičiau ir lengviau. Visgi tyrėjai ne veltui juos išjungė. Juk dirbtiniam intelektui nevalia leisti bendrauti savita, žmonėms nesuprantama kalba. Tokiu atveju mokslininkai tiesiog negalės perprasti dirbtinio intelekto sistemų mąstymo. Kompiuteriai taptų nevaldomi, būtų sunku efektyviai jais naudotis.

Su dirbtiniu intelektu dirbantys mokslininkai pastebi, kad didžiausia problema – skirtingas kompiuterių ir žmonių mąstymas. Užprogramuodami kompiuterį atlikti tam tikrą užduotį galime nepagalvoti apie būdus, kurių jis imsis, kad tai pasiektų. Kito panašaus eksperimento metu dirbtinis intelektas užprogramuotas žaisti kompiuterinį žaidimą ir surinkti kuo daugiau taškų. Atlikdamas šią užduotį greitai rado tam tikrą techninę klaidą. Ji leido vėl iš naujo paleisti žaidimą, sykiu pelnyti papildomų taškų. Tad dirbtinis intelektas ėmė žaisti sukčiaudamas – visai ne taip, kaip tikėjosi mokslininkai. Būna ir tokių atvejų, kai tyrėjai mato, kad žaisdamas kompiuteris sukčiavo. Tačiau jie negali paaiškinti, kaip jis tai padarė. Tokia situacija rodo, kad operuodamas sistemose, kuriose yra techninių klaidų, dirbtinis intelektas gali tapti neprognozuojamas. Tikslo, kuriam užprogramuotas, sieks žmonėms nesuprantamais būdais.

Geri tikslai – blogos priemonės

Puiku, jei šie dirbtinio intelekto kūrėjų neapgalvoti būdai naudingi. Tačiau gali būti ir taip, kad dirbtinis intelektas ims tikslo siekti brutaliomis priemonėmis. Vienas kraštutinių pavyzdžių – sukuriama išmanioji dirbtinio intelekto sistema. Jos užduotis – kuo tiksliau ką nors apskaičiuoti. Skaičiuodama sistema supranta, kad galėtų pasiekti neįtikėtiną tikslumą. Tačiau tam reikia pasinaudoti viso pasaulio kompiuterių kietaisiais diskais. O kad galėtų tai padaryti, reikia atsikratyti tais kompiuteriais besinaudojančiais žmonėmis. Toks dirbtinis intelektas imtų kelti grėsmę žmonijai, nes jam taip paprasčiausia pasiekti savo tikslą. Žinoma, vargu ar toks scenarijus kada nors išsipildys. Tačiau šios tikimybės negalime atmesti. Garsusis fizikas Stephenas Hawkingas dar 2014 m. perspėjo apie žmonijai grėsmę galintį kelti dirbtinį intelektą. „Išmanioji dirbtinio intelekto sistema galėtų save tobulinti itin sparčiai. Mes, žmonės, esame apriboti lėtos biologinės evoliucijos. Tad niekaip negalėtume konkuruoti su superkompiuteriu ir būtume jo užvaldyti“, – sakė jis.

Vis dėlto, pasak mokslininkų, panikuoti tikrai neverta. Tačiau svarbu įvertinti galimas grėsmes ir užkirsti joms kelią. Dauguma klaidingai įsivaizduoja, kad dirbtinis intelektas vieną dieną pradės savaime kurti kenkėjiškus planus. Tarkime, superprotingi kompiuteriai užsinorės įsiviešpatauti pasaulyje ir pavergs žmones. Iš tikrųjų dirbtinis intelektas negali jausti emocijų – neapykantos žmonėms ar troškimo užvaldyti. Todėl jo sistemos tyčia kenkėjiškomis virsti negali. Kas kita, jei pateks į pikto žmogaus rankas. Tuomet gali tapti pavojingu ginklu. Jau dabar kalbama apie dirbtinio intelekto generuojamus melagienų straipsnius. Jie iškreipia realybę, tad tampa sunku atskirti tiesą nuo melagysčių. Tai naudinga nedraugiškoms šalims.

Pirmoji svarbi grėsmė – dirbtiniu intelektu besinaudojantys blogų kėslų turintys žmonės ar valstybės. Taip gali paralyžiuoti kitų šalių interneto tinklus ir kitaip sukelti chaosą visuomenėje. Antroji grėsmė – geram tikslui suprogramuotas dirbtinis intelektas ims daryti bloga, kad efektyviai pasiektų tikslą. Kompiuteriams svetimi etiniai ir moraliniai klausimai. Dirbtinis intelektas taip pat sunkiai supranta dalykus, kurie žmonėms atrodo savaime aiškūs. Tarkime, įsėdę į savaeigę mašiną paprašome kuo greičiau nuvežti į oro uostą. Toks automobilis gali imti lėkti žvėrišku greičiu, pažeisti kelių eismo taisykles. Į oro uostą atveš greitai. Tačiau ar tokios kelionės išties norėjome?

Tikroji grėsmė – ne piktų kėslų turintys kompiuteriai. Svarbu išaiškinti mašinai, ko iš jos tikimasi. Siekdamas aukštesnių tikslų dirbtinis intelektas žmones tam tikru atveju gali imti matyti kaip kliūtį. Tikriausiai specialiai neinate į mišką naikinti skruzdėlynų. Tačiau jei projektuojate hidroelektrinę, pasirinktoje statymo vietoje gali būti užtvindytas ne vienas skruzdėlynas. Tad dirbant su dirbtiniu intelektu pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad žmonija neatsidurtų tų skruzdėlių vietoje.

Kai norai išsipildo ne taip 

2003 m. filosofas Nickas Bostromas aprašė įsivaizduojamą superprotingą robotą, užprogramuotą efektyviai gaminti popieriaus sąvaržėles. Tad galiausiai, siekdamas tikslo, jis visą pasaulį pavertė į vieną didelį sąvaržėlių fabriką. Panašiai gali baigtis ir mums, jei laiku neišmoksime kontroliuoti dirbtinio intelekto. Deja, tam tikrų neraminančių ženklų pastebima jau seniai. Prieš kelerius metus „Youtube“ platforma užprogramavo dirbtinį intelektą, kad jis ilgintų lankytojų čia praleidžiamą laiką. Peržiūrėjus vieną vaizdo įrašą, iškart siūloma žiūrėti kitą, kuris turėtų sudominti. „Youtube“ platformoje praleidžiamas laikas išties pradėjo ilgėti. Tačiau pastebėta, kad dirbtinis intelektas siūlo žiūrėti kontroversiško turinio bei sąmokslo teorijų kupinus įrašus. Viena moteris pranešė, kad peržiūrėjus D. Trumpo rinkimų kalbą, jai pasiūlyta žiūrėti vaizdo įrašus, kuriuose neigiamas Holokaustas. O vaizdo įrašai apie veganinę mitybą lankytojus nuveda prie vaizdo įrašų apie itin griežtas dietas. Atliktas tyrimas parodė, kad taip „Youtube“ naudojami algoritmai smarkiai prisideda prie žmonių radikalizavimo ir klaidingos informacijos skleidimo.

Žinoma, šios platformos inžinieriai nenorėjo radikalizuoti savo lankytojų. Tačiau kompiuterio kodus rašantys programuotojai tiesiog neapgalvojo absoliučiai visų scenarijų. Norint, kad superprotingas dirbtinis intelektas pasiteisintų, turime jam duoti konkrečius nurodymus. Tačiau problema ta, kad kartais patys nežinome, ko tiksliai norime. Pavyzdžiui, jei jūsų paklaustų, ko tikitės iš savaeigio automobilio, ką atsakytumėte? Tikriausiai pageidautumėte, kad automobilis važiuotų kuo saugiau. Tačiau ar realybėje tikrai būtumėte patenkinta tokia kelione?

Moksliniai eksperimentai parodė, kad itin saugūs savaeigiai automobiliai važiuoja per lėtai ir pernelyg dažnai naudoja stabdžius. Tad keleiviams kelionė nėra maloni, pasidaro bloga. Dėl šios priežasties programuotojai sudarė ilgiausią savaeigiam automobiliui skirtų užduočių sąrašą. Jis turi ne tik saugiai važiuoti, bet ir būti gana greitas. Taip pat važiuoti taip, kad keleiviams nebūtų bloga. Surašius visus pageidavimus, sąrašas tapo labai ilgas. Bet galiausiai paaiškėjo, kad programuotojai vis tiek neapgalvojo visų kelionės aspektų. Nepamirškime ir to, kad žmonių nuomonė nėra pastovi, ji nuolat kinta. Tad užprogramuoti robotą daryti tai, ko norime, tampa dar sunkiau. Ne tik dėl to, kad kol kas nemokame tinkamai iškomunikuoti norų. Dažnai net patys nežinome, ko tiksliai norime.

Darbo rinkoje įsitvirtins robotai?

Sparčiai kuriame galingą įrankį, kuriuo patys iki galo nemokame naudotis. Tai ir yra pagrindinė dirbtinio intelekto grėsmė. Kritikų tikinimu, ateityje dirbtinis intelektas gali netgi lemti civilizacijos išnykimą. Juk žmonės šiuo metu kontroliuoja kitas rūšis būtent dėl savo intelekto. Tad jei dirbtinis intelektas savo gebėjimais pranoks mus, visai gali būti, kad prarasime jo kontrolę. Tuomet visa žmonija priklausys nuo superkompiuterių valios. Tokius debatus skatina jau minėtas faktas, kad iki šiol neišmokome kompiuteriams tiksliai paaiškinti, ko norime. Antra, jau dabar stebimas itin spartus kai kurių programinių įrangų gebėjimas tobulėti. Ateityje dirbtinis intelektas mokės pats efektyviai perprogramuoti algoritmus ir ištaisyti sistemos klaidas. Jis tai darys vis greičiau, kol pranoks bet kokius žmogiškus gebėjimus. Visgi tai kraštutiniai scenarijai, labiau primenantys mokslinę fantastiką nei tikrovę.

Baiminamasi ir to, kad dirbtinis intelektas išstums žmones iš darbo rinkos. Juk jau dabar turime savitarnos kasas. Tad ateityje daugelio darbus gali pasiglemžti robotai. Vis dėlto mokslininkai ramina, kad pranykus vienoms profesijoms, visada atsiras kitų. Be to, nors ir koks protingas būtų dirbtinis intelektas, jam bus sunku pakeisti advokatus, gydytojus, menininkus, psichologus. Neįkandamos ir kitos panašios profesijos, kurioms būtinas žmogiškasis ryšys. Mokslininkai pastebi ir tai, kad prieš 200 metų žmonės dirbdavo po 70 val. per savaitę. Prieš šimtmetį – 60 val. O šiandien 40 val. darbo savaitė tapo norma. Tai pasiekti padėjo naujosios technologijos. Tad gali būti, kad dirbtinis intelektas ne atims darbus, o padės dirbti vis mažiau ir mėgautis gyvenimu.

Dirbtinio intelekto galimybes tyrinėjantys specialistai tikina, kad panikuoti dėl žmoniją užvaldysiančių kompiuterių neverta. Žinoma, kiekvienas įrankis, atsidūręs blogose rankose, gali tapti kenksmingas. Tad mokslininkai išsijuosę ieško būdų kuo labiau apsisaugoti nuo galimų neigiamų scenarijų. Ypač svarbu užtikrinti kibernetinį saugumą. Būtina imtis veiksmingų priemonių, kad kompiuterinėmis sistemomis nepasinaudotų priešiškos jėgos. Taip pat privalome būti vis sąmoningesni. Dirbtinis intelektas jau šiandien gali generuoti melagingas naujienas, todėl svarbu išsiugdyti įprotį informaciją tikrinti kelis kartus. Dirbtinis intelektas ateityje neabejotinai padovanos naujų galimybių. Bet sukels ir iššūkių, su kuriais turime būti pasiruošę susidurti.

priekavos.lt

Naujausias Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram kanale. Jei manai, kad mano darbas yra naudingas, pasidalink, prenumeruok, padėkok ar paremk...

Niekas neišdrįso palikti komentaro. Registruokitės.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais. Prisjungus galite komentuoti anonimiškai, po komentaro apačioje paspaudę Anonimas. Nepykite komentatoriai, bet komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
avatar
PASKUTINĖS NAUJIENOS:
01.07.2022 laikas 09:19 Atskleidė paprastą būdą, kuris padės efektyviai atsikratyti nereikalingų kilogramų
Prasidėjęs pavasaris ir šylantys orai daugelį skatina susirūpinti kūno formomis ir atsikratyti vieno kito papildomo kilogramo. Vaistinėje dažnai teiraujamasi, ar nėra vaisto, kuris padėtų sulieknėti.

Skaityti daugiau

01.07.2022 laikas 09:14 Chiromantija: gyvenimo linija

Chiromantija yra senovės magijos praktika, leidžianti pažinti žmogaus praeitį ir ateitį per kalvas ir linijas ant delnų. Deja, dabar šis būrimo būdas naudojamas retai. Ir tai nesąžininga, nes mūsų rankose įspausta informacija gali ne tik pasakyti apie ateitį, bet ir įspėti apie jau vykstančias ar...

Skaityti daugiau

30.06.2022 laikas 22:43 Vokietija palengvins teisinį lyties keitimą
Ketvirtadienį (birželio 30 d.) Vokietijos vyriausybė pristatė planus, kaip palengvinti translyčiams asmenims oficialiai pasikeisti vardą ir lytį, pripažindama, kad galiojantys teisės aktai yra pasenę ir "žeminantys"....

Skaityti daugiau

30.06.2022 laikas 22:34 Ketanji Brown Jackson prisaikdinta pirmąja juodaode moterimi JAV Aukščiausiajame Teisme
Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos įėjo į istoriją - Ketanji Brown Jackson buvo prisaikdinta pirmąja juodaode moterimi, dirbančia Aukščiausiajame Teisme.

Skaityti daugiau

30.06.2022 laikas 22:26 JAV Aukščiausiasis Teismas leido Bidenui nutraukti Trumpo laikų imigracijos taisyklę

JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį suteikė prezidento Joe Bideno (Joe Biden) administracijai žalią šviesą nutraukti vadinamąją "pasilik Meksikoje" politiką, kurią įvedė Donaldas Trumpas (Donald Trump), įgyvendindamas savo griežtą požiūrį į imigraciją.

...

Skaityti daugiau

01.07.2022 laikas 10:30 Receptai | Patiekalai Orkaitėje keptas omletas su šonine, špinatais ir sūriu

Omletas iškeptas orkaitėje su šonine, špinatais ir sūriu yra nuostabus patiekalas ne tik savaitgalio pusryčiams, bet ir tomis dienomis, kai ryte visiškai nereikia niekur skubėti.

Skaityti daugiau

01.07.2022 laikas 10:16 Receptai | Patiekalai Kepta dorada orkaitėje - folijoje

Dorada - nuostabi žuvis, kepta folijoje orkaitėje. Ši žuvis turi tankią baltą mėsą ir labai nedaug kaulų. Įdėkite daugiau prieskonių ir citrinos, bus labai skanu! Aš Jums tai pažadu. Paruošimas labai paprastas, o skonis nepakartojamas! Einame gaminti jau dabar!

...

Skaityti daugiau

01.07.2022 laikas 10:08 Receptai | Patiekalai Paprastai kepta lašiša keptuvėje su soja ir medumi
Lašiša kepta keptuvėje su soja ir medumi - paprastai, labai greitai ir skaniai. Šitaip iškeptos lašišos skonis yra tiesiog fantastiškas. Ji atsiskleidžia viename geriausių savo pavidalų. Lašišos gabaliukus marinavau maždaug 20 minučių. Kadangi naudojau ir šiek tiek citrinos, lašišos nereikėtų marinu...

Skaityti daugiau