Ray‘us Kurzweilas 1999 metais pateikė prognozę, kuri iš tikrųjų pildosi: iki 2023 metų 1000 JAV dolerių vertės nešiojamasis kompiuteris savo galia ir kitais techniniais parametrais prilygs žmogaus smegenims. Jis taip pat pateikė Moore‘o dėsnį, kuris postuluoja, kad kompiuterio darbinė atmintis padvigubės maždaug kas 18 mėnesių.
Praėjus maždaug 16 metų po prognozių, R. Kurzweilas, dirbantis „Google“, bando toliau nuspėti informacinės visuomenės ateitį. Kaip rašoma „Huffington Post“, R. Kurzweilo prognozė teigia, kad iki 2020 metų bus sukurtas toks kompiuteris, kuris galės imituoti žmogaus smegenų veiklą. Tam bus pasitelkti grafiniai procesoriai, kurie, anot R. Kurzweilo, naudoja itin artimus žmogaus smegenims algoritmus.
Tiesa, visiškai žmogaus smegenis atstosiantis kompiuteris, pasak inžinieriaus, gali būti sukurtas šiek tiek vėliau, 2029-aisiais.
Tokias prielaidas R. Kurzweilui leidžia daryti šiuolaikinės informacinės technologijos. Manoma, kad per artimiausius septynerius metus, kai „Apple“ turėtų išleisti savo flagmaną „iPhone 11“, išmanieji telefonai savo intelekto koeficientu jau galėtų prilygti žmogaus smegenims. Ir, be abejo, jų tobulėjimas tikrai nesustos.
Šie išmanieji įrenginiai turėtų būti tobulinami tol, kol neperžengs žmonių intelektualumo ribos. Tiesa, mokslininkai kalba, kad išmanieji įrenginiai jau dabar balansuoja ant šios ribos, kadangi jie turi pranašumą prieš žmones dėl savo globalios sąsajos, per kurią galima žaibiškais mastais dalytis informacija nepaisant geografinių kliūčių.
Taigi, sujungiant minėtąjį Moore‘o dėsnį ir globalią išmaniųjų įrenginių sąsają, galima tik įsivaizduoti, kokios galimybės gali laukti dirbtinio intelekto.
Tačiau dėl tokių perspektyvų mokslininkai ir inžinieriai ne tik džiūgauja, tačiau kartu ir nerimauja. Elonas Muskas, Stephenas Hawkingas ir Billas Gatesas ne kartą yra išsakę savo susirūpinimą dėl „super intelekto“.
E. Muskas yra įsitikinęs, kad žmonija gali sukurti demoną, kurio nepavyks pažaboti. S. Hawkingas jam antrina, pridurdamas, kad dirbtinis intelektas, išmanesnis už žmogų, gali lemti žmonijos eros pabaigą. B. Gatesas vienoje iš savo publikacijų taip pat skelbė: „Nesuprantu, kodėl žmonės dėl to dirbtinio intelekto grėsmės nesusimąsto.“
Tačiau pats R. Kurzweilas yra visiškai ramus. Jis įsitikinęs, kad žmonės turi pakankamai gebėjimų apsidrausti nuo pražūtingos lemties ir sukurti „geranorišką dirbtinį intelektą“, kuris turėtų tarnauti žmonijos labui. Pasak R. Kurzweilo, dirbtinis intelektas gali būti prilygintas dviašmeniam kardui, kuris gali atnešti tiek naudos, tiek ir sukelti tam tikrų problemų: „Tai kaip ugnis. Ji gali padėti sušilti, tačiau kartu ir degina mūsų miestus.“
Inžinierius įsitikinęs, kad šiuo atveju dirbtinis intelektas bus tas sušildantis subjektas, kuris padės žmonijai kovoti su ligomis, badu, globaliniu atšilimu ir kitomis kankinančiomis problemomis. Anot R. Kurzweilo, technologijų likimas priklauso tik nuo mūsų pačių. Kokiems tikslams žmonija pasitelks išmaniąsias technologijas, toks likimas gali laukti ir pačios žmonijos.
R.Kurzweilas tarsi kviečia pažaisti intelektualų žaidimą ir surinkti dėlionę – ateities paveikslą iš jo senų ir naujų pranašysčių. Jeigu surinktume visas prognozes, paskelbtas per 20 metų knygose, tinklaraščiuose, interviu ir paskaitose, pastebėtume, kad ateitį nuo 2019 iki 2099 metų mokslininkas nupasakojo tiesiog metų tikslumu. Štai kokią dėlionę iš šių prognozių surinko „Slon.ru“.
2019 Asmeninių ir periferinių įrenginių laidai ir kabeliai nugrims į praeitį.
2020 Asmeninių kompiuterių skaičiavimo pajėgumas pasieks žmogaus smegenų lygį.
2021 Belaidė interneto prieiga aprėps 85 procentus Žemės paviršiaus.
2022 JAV ir Europoje masiškai bus priiminėjami įstatymai, reguliuojantys žmonių ir robotų santykius. Bus oficialiai reglamentuojama robotų veikla, jų teisės, pareigos ir įvairūs apribojimai.
2024 Kompiuterinio intelekto elementai taps privalomi automobiliuose. Žmonėms bus draudžiama sėsti prie mašinos vairo, jeigu joje nebus įrengta kompiuterinių pagalbininkų.
2025 Atsiras masinė įsodinamų įtaisų rinka.
2026 Mokslo pažanga leis pailginti mūsų gyvenimą laikotarpiu, ilgesniu už praėjusį.
2027 Asmeninis robotas, sugebantis visiškai autonomiškai atlikti sudėtingus veiksmus, taps tokiu pat įprastu daiktu, kaip šaldytuvas ar kavinukas.
2028 Saulės energija taps tokia pigi ir paplitusi, kad galės patenkinti viso pasaulio energijos poreikius.
2029 Kompiuteris galės būti sėkmingai testuojamas pagal Turingo testą (1950 m. Alano Turingo pasiūlytą testą, leidžiantį patikrinti mašinų gebėjimą demonstruoti intelektą. – Red.). Galima bus įrodyti, kad jis turi tokį protą kaip ir žmogus. Tai bus pasiekta žmogaus proto kompiuterinės imitacijos būdu.
2030 Suklestės nanotechnologijos pramonėje, o tai gerokai atpigins visų produktų gamybą.
2031 Trimačiai (3D) spausdintuvai žmogaus organams gaminti bus plačiai naudojami visų lygių ligoninėse.
2032 Bus pradėta naudoti nanorobotus medicinos tikslams. Jie galės tiekti žmogaus ląstelėms maitinimą ir šalinti jų atliekas. Jie taip pat atliks detalų žmogaus smegenų skenavimą, kuris leis suprasti jų darbo ypatumus.
2033 Patys save valdantys automobiliai užtvindys gatves.
2034 Pirmasis žmogaus pasimatymas su dirbtiniu intelektu. Patobulintas filmo „Ji“ (romantinės komedijos apie rašytojo ir operacinės sistemos meilę. – Red.) variantas: virtualiąją mylimąją galima aprūpinti „kūnu“, projektuojant vaizdą akies tinklainėje – pavyzdžiui, naudojant kontaktinius lęšius arba virtualios realybės akinius.
2035 Kosminė technika taps pakankamai išplėtota, kad galėtų užtikrinti nuolatinę Žemės apsaugą nuo susidūrimo su asteroidais.
2036 Biologiją traktuojant kaip programavimą žmonijai pirmą kartą pavyks perprogramuoti ląsteles ligoms gydyti, o 3D spausdintuvų panaudojimas leis auginti naujus audinius ir organus.
2037 Milžiniškas proveržis žmogaus smegenų paslapties supratimo srityje. Bus nustatyta šimtai įvairiausių subsričių, atliekančių specialias funkcijas. Kai kurie iš algoritmų, kurie koduoja šių sričių vystymąsi, bus iššifruoti ir įtraukti į kompiuterių neuronų tinklus.
2038 Atsiras robotizuotų žmonių, transhumanizmo technologijų produktų. Jie bus aprūpinti papildomu intelektu (pavyzdžiui, orientuotu į tam tikrą siaurą žinių sritį, kurią visą aprėpti žmogaus protas nepajėgus) ir įvairiausiais pagalbiniais elementais – įsodais nuo akių-kamerų iki papildomų rankų-protezų.
2039 Tiesiai į smegenis įstatytos nanomašinos laisvai įves ir išves signalus iš smegenų ląstelių. Tai leis pasiekti virtualią „visiško įsikrovimo" tikrovę ir tam neprireiks jokių papildomų įrenginių.
2040 Paieškos sistemos taps ir įtaisų, įsodinamų į žmogaus organizmą, pagrindu. Paieška bus vykdoma ne tik kalba, bet ir mintimis, paieškos rezultatai bus pateikiami tų pačių akinių ir lęšių ekranuose.
2041 Ribinis interneto pralaidumas (greitis, kuriuo galima siųsti ir gauti duomenis. – Red.) taps 500 mln. kartų didesnis už šiandieninį.
2042 Pirmasis potencialus nemirtingumo užtikrinimas – panaudojant nanorobotų armiją, kuri papildys imuninę sistemą ir „valys“ ligas.
2043 Žmogaus kūnas galės įgauti bet kokią formą, kurią kurs daugybė nanorobotų. Vidaus organai bus keičiami kur kas geresnės kokybės kibernetiniais įtaisais.
2044 Nebiologinis intelektas taps milijardus kartų protingesnis už biologinį.
2045 Technologinio singuliarumo įsivyravimas. Žemė pavirs vienu milžinišku kompiuteriu (savo knygoje „Singuliarumas jau arti“ („The Singularity Is Near“) singuliarumu R.Kurzweilas vadina skaitmeninį nemirtingumą, kai smegenys ir žmogaus intelektas dėl nervinės inžinerijos pažangos skaitmeniniu būdu bus saugomi amžinai, net ir po fiziologinės mirties. – Red.).
2099 Technologinio singuliarumo procesas apims visą Visatą.
