Astronomai tolimoje galaktikoje nustatė kol kas galingiausią pulsarą

Neutroninės žvaigždės yra tankios didelių žvaigždžių liekanos. Tai suirę žvaigždžių branduoliai, susiformavę per supernovos sprogimą.

Nors iš esmės žinome, kaip jos susiformuoja, vis dar mokomės, kaip jos vystosi, ypač kai yra jaunos.

Tačiau tai pradeda keistis didelių dangaus tyrimų dėka, kurie leido astronomams stebėti neutroninę žvaigždę, kuriai gali būti kiek daugiau nei dešimtmetis.

Ši neutroninė žvaigždė vadinama VT 1137-0337. Ji yra nykštukinėje galaktikoje, esančioje už maždaug 400 mln. šviesmečių, ir pirmą kartą buvo pastebėta 2018 m. atliekant labai didelės matricos dangaus apžvalgą (VLASS). VLASS - tai septynerius metus truksiantis projektas, kuriuo siekiama sukurti dangaus radijo žemėlapį. Kai jis bus baigtas, per tris atskirus ciklus bus kartografuota apie 80 proc. dangaus.

Pirmą kartą VT 1137-0337 vaizdą užfiksavęs 2018 m., jis neutroninę žvaigždę dar kartą matė 2019, 2020 ir 2022 m. Taigi žinome, kad tai nėra tik koks nors trumpalaikis radijo žybsnis.

Remiantis stebėjimais, šis objektas greičiausiai yra pulsaro vėjo migla. Sukantis neutroninei žvaigždei, jos magnetinis laukas ir energijos spinduliai perskrodžia aplinkinę migloją, todėl migloj esančios dujos jonizuojasi ir skleidžia radijo šviesą.

VT 1137-0337 įdomus tuo, kad jis nebuvo pastebėtas 1998 m. atliktame ankstesniame VLA dangaus tyrime, žinomame kaip Faint Images of the Radio Sky at Twenty-Centimeters (FIRST). Taigi kažkur tarp 1998 ir 2018 m. neutroninė žvaigždė atsirado.

(Dong ir Hallinan, NRAO/AUI/NSF)

Viršuje: VT 1137-0337 buvimo vietos VLA vaizdai 1998 m. (kairėje) ir 2018 m. (dešinėje). Objektas tapo matomas VLA kažkuriuo metu tarp šių dviejų datų.

Iš pirmo žvilgsnio tai reikštų, kad VT 1137-0337 yra mažiau nei dvidešimties metų senumo, tačiau jis gali būti šiek tiek senesnis. Gali būti, kad neutroninė žvaigždė egzistavo 1998 m., tačiau aplinkinė migla vis dar buvo pakankamai tanki, kad užstotų mus pasiekiančią radijo šviesą.

Tačiau, atsižvelgiant į supernovų liekanų plėtimosi greitį, migla turėjo išsisklaidyti per 60-80 metų, o tai reiškia, kad net ir seniausiais vertinimais jai yra dešimtmečiai, o ne šimtmečiai ar tūkstantmečiai. VT 1137-0337 yra labai jauna neutroninė žvaigždė, labai tikėtina, kad net 14 metų.

VT 1137-0337 skleidžiama radijo energija yra 10 000 kartų galingesnė nei Krabo migla, kurią 1054 m. sukūrė supernova. Tai reiškia, kad ji turi daug galingesnį magnetinį lauką. Toks galingas, kad VT 1137-0337 gali būti tapęs magnetaru. Magnetarai yra labai magnetinės neutroninės žvaigždės, kurios, tikėtina, yra greitųjų radijo žybsnių (FRB) priežastis.

Taigi tai gali būti pirmas magnetaro gimimo stebėjimas, bet ne paskutinis. Ateityje atlikdami dangaus tyrimus astronomai neabejotinai aptiks dar daugiau šių galingų objektų gimimų.

Pastaba: Brianas Koberleinas (Brian Koberlein) dirba NRAO, kuri valdo VLA ir VLASS, moksliniu rašytoju, tačiau nedalyvavo šiame straipsnyje pristatomame tyrime.

Šį straipsnį iš pradžių paskelbė "Universe Today". Skaitykite originalų straipsnį.

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus.