Nėra ūkininkų, nėra maisto, nėra gyvenimo

Dabar pasaulis susiduria su žmogaus sukelta maisto katastrofa. Ji pasiekė krizinį lygį...

Dabartinėje daugelyje pasaulio šalių vykdomoje politikoje prioritetas teikiamas klimato kaitai, kad būtų įgyvendintas naujas žaliasis susitarimas. Tuo tarpu tokia politika prisidės prie to, kad dėl sugedusių maisto sistemų vaikai mirs nuo didelio nepritekliaus, kai trūksta maisto ir vandens, patiria stresą, nerimą, baimę ir pavojingą cheminių medžiagų poveikį. 

Dar didesnis neigiamas spaudimas ūkininkams ir maisto sistemai prašosi katastrofos. Daugelio žmonių, ypač vaikų, imuninė sistema prarado atsparumą ir per daug susilpnėjo, todėl kyla didelė intoksikacijų, infekcijų, neinfekcinių ir infekcinių ligų, mirčių ir nevaisingumo rizika.

Olandijos ūkininkai, iš kurių daugelis po 2030 m. susidurs su pragyvenimo išlaidų krize, nubrėžė ribą. Juos palaiko vis daugiau ūkininkų ir piliečių visame pasaulyje.

Labiausiai aplinką teršia ne ūkininkai, o pramonės įmonės, gaminančios produktus, reikalingus technokratijos revoliucijai į žaliąją energiją, duomenų gavybą ir dirbtinį intelektą. Politikams įgyvendinant vis daugiau WEF planų, didėja nelygybė ir kyla konfliktai visame pasaulyje. 

Stiprus ūkininkų sukilimas Nyderlanduose yra raginimas skubiai pereiti prie į žmones orientuoto, laisvo ir sveiko pasaulio, kuriame maistingas maistas auginamas ir derlius nuimamas atsižvelgiant į natūralius procesus. Visame pasaulyje stiprėja paprastų žmonių bendradarbiavimas siekiant užkirsti kelią masinei bado katastrofai, kurią sukėlė scientizmo ir technokratijos planas, pagal kurį pasaulį valdo ir kontroliuoja niekieno nerinkti mokslininkai ir elitas.

Problema yra pakankamai maisto, galimybė gauti maisto

Pasaulio ūkininkai paprastai užaugina pakankamai kalorijų (2 800) vienam žmogui (nors pakaktų 2 100 kalorijų per dieną), kad būtų galima išlaikyti devynis ar dešimt milijardų pasaulio gyventojų. Tačiau vis tiek daugiau kaip 828 milijonams žmonių kasdien tenka per mažai maisto. Problema ne visada yra maistas, o jo prieinamumas. JT, kurios 2015 m. Darnaus vystymosi tikslų 2 tiksle parašė: 2030 m. visiems nebus bado ir prastos mitybos, nebus pasiektas. 

Istorijoje daug kartų dėl stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių ilgesnį laiką trūko maisto, todėl kilo badas, nepakankama mityba (nepakankamas maitinimasis) ir mirtingumas. Kovid-19 pandemija pablogino padėtį. Nuo pasaulinės pandemijos pradžios maisto prieinamumo skaičiavimai rodo, kad maisto nepriteklius kai kuriose pasaulio vietose greičiausiai padvigubėjo, o kai kur net patrigubėjo. 

Be to, pandemijos metu pasaulinis badas išaugo iki 150 mln. žmonių, o dabar nuo jo kenčia 828 mln. žmonių, iš kurių 46 mln. atsidūrė ties bado riba ir susiduria su ekstremaliu bado lygiu ar dar blogesniu. Labiausiai nukentėjusiose vietose tai reiškia badą arba į badą panašias sąlygas. Mažiausiai 45 mln. vaikų kenčia nuo išsekimo, kuris yra akivaizdžiausia ir sunkiausia nepakankamos mitybos forma, galinti kelti pavojų gyvybei. 

Pasaulinės maisto ir trąšų kainos jau pasiekė nerimą keliančias aukštumas, tebesitęsiantis pandemijos poveikis, politinės jėgos, siekiančios įgyvendinti klimato kaitos tikslus, ir Rusijos ir Ukrainos karas kelia rimtą susirūpinimą dėl apsirūpinimo maistu tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. 

Pasauliui gresia dar didesnis maisto trūkumas, dėl kurio vis daugiau šeimų visame pasaulyje atsidurs sunkios mitybos rizikos zonoje. Tos bendruomenės, kurios išgyveno ankstesnes krizes, yra labiau pažeidžiamos naujo šoko nei anksčiau ir kaups padarinius, grimzdamos į badą (ūmų badą ir smarkiai padidėjusį mirtingumą).

Be to, šiuo metu ekonomikos augimas ir tautų vystymasis lėtėja dėl darbo jėgos stygiaus, nes smarkiai mažėja gerovė ir didėja mirtingumas. 

Priėmus naujus azoto limitus, pagal kuriuos per ateinančius aštuonerius metus ūkininkai turi radikaliai iki 70 proc. sumažinti azoto išmetimą, dešimtys tūkstančių Nyderlandų ūkininkų sukilo protestuoti prieš vyriausybę. 

Ūkininkai bus priversti naudoti mažiau trąšų ir net sumažinti gyvulių skaičių, kai kuriais atvejais net iki 95 proc. Mažesniems šeimos ūkiams bus neįmanoma pasiekti šių tikslų. Daugelis jų bus priversti nutraukti veiklą, įskaitant žmones, kurių šeimos ūkininkauja net aštuonias kartas. 

Be to, žymus Nyderlandų ūkininkų skaičiaus sumažėjimas ir jų veiklos apribojimas turės didžiulių pasekmių pasaulinei maisto tiekimo grandinei. Nyderlandai yra antra pagal dydį žemės ūkio produktų eksportuotoja pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų. Vis dėlto Nyderlandų vyriausybė vykdo savo darbotvarkę dėl klimato kaitos, nors šiuo metu nėra įstatymo, kuris padėtų ją įgyvendinti, o didžiausios planetos oro taršos srityje jie nedaug ką pakeis. Dėl modelių, kuriais remdamasi Nyderlandų vyriausybė priėmė sprendimą, diskutuoja pripažinti mokslininkai.

Nė viename komunikate Nyderlandų politikai nesvarstė, kokį poveikį jų sprendimas turės svarbiausio JT susitarimo tikslo - iki 2030 m. panaikinti badą, maisto nepriteklių ir nepakankamą mitybą. 

Deja, Šri Lanka, šalis, kurios politinis lyderis įvedė nulinės azoto ir CO2 emisijos politiką, dabar susiduria su ekonominėmis problemomis, dideliu badu ir sunkumais gauti maisto, nes politiniu sprendimu ūkininkams neleista naudoti trąšų ir pesticidų. Vis dėlto už azoto išmetimą ir klimato kaitą atsakingi politikai kitose šalyse vykdo tokią pačią ekologinę politiką. 

Be to, ekspertai įspėja, kad karštis, potvyniai, sausros, miškų gaisrai ir kitos nelaimės niokoja ekonomiką, o ateityje bus dar blogiau. Žiniasklaidoje buvo kalbama apie maisto ir vandens trūkumą. 

Negana to, Australijos ekspertai skelbia apie virusinės galvijų ligos protrūkio pavojų. Tai gali sukelti 80 mlrd. australų dolerių žalą Australijos ekonomikai ir dar daugiau realių tiekimo grandinės problemų. Daugybė įmonių ir gamintojų bankrutuos. Emocinė našta, kurią jie patiria dėl sveikų bandų eutanazijos, yra didžiulė ir sunkiai pakeliama. Tai verčia vis daugiau ūkininkų nutraukti savo gyvenimą. 

Tikėkimės, kad Danijos vyriausybė turi atsiprašyti, nes 2020 m. lapkričio mėn. tyrimo ataskaitoje dėl daugiau kaip 15 mln. menkių išskerdimo kritikuojami veiksmai, dėl kurių buvo suklaidinti menkių augintojai ir visuomenė, ir aiškiai neteisėti nurodymai valdžios institucijoms padės politikams persvarstyti tokias drastiškas priemones ūkininkams.

Visame pasaulyje stiprėja ūkininkų protestai, kuriuos palaiko vis daugiau piliečių, besipriešinančių brangiai kainuojantiems mandatams keisti "žaliąją politiką", kuri jau atnešė didžiules negandas ir nestabilumą. 

2022 m. birželio 29 d. vykusioje ministrų konferencijoje, skirtoje aprūpinimo maistu klausimams spręsti, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo, kad didėjantis maisto trūkumas gali sukelti pasaulinę "katastrofą".

Prasta mityba lemia daugiau sveikatos sutrikimų nei bet kuri kita priežastis

Padidėjusi maisto ir vandens trūkumo rizika, su kuria pasaulis susiduria dabar, prives žmoniją prie ribos. Badas yra daugialypis monstras. Jau kelis dešimtmečius bado įveikimas pasaulyje tapo politiniu klausimu taip, kaip anksčiau negalėjo būti. Autoritarinės politinės valdžios naudojimas lėmė pražūtingą vyriausybių politiką, dėl kurios milijonai žmonių negalėjo užsidirbti pragyvenimui. Lėtinis badas ir pasikartojantys piktybiniai badmečiai turi būti vertinami kaip moraliai skandalingi ir politiškai nepriimtini, rašoma 1991 m. išleistoje knygoje "Badas ir visuomenės veiksmai" (angl. Hunger and Public Action), kurią parašė Dreze ir Senas.

"Tiems, kurie užima aukštas socialinio gyvenimo pakopas, bado panaikinimas pasaulyje būtų katastrofa. Tiems, kuriems reikia prieinamos pigios darbo jėgos, badas yra jų gerovės pagrindas, jis yra turtas", - 2008 m. rašė daktaras Džordžas Kentas esė "Pasaulinio bado nauda". 

Nepakankamą mitybą lemia ne tik maisto ir vandens trūkumas, bet ir ekstremalaus streso, baimės, nesaugumo ir maisto, socialinių veiksnių, cheminių medžiagų, mikroplastiko, toksinų ir perdėto medikalizavimo poveikis. Nė viena pasaulio šalis negali sau leisti nepastebėti šios visų formų nelaimės, nuo kurios daugiausia kenčia vaikai ir reprodukcinio amžiaus moterys. Pasaulyje daugiau kaip 3 mlrd. žmonių negali sau leisti sveikai maitintis. Ir tai prieštarauja tam, ką daugelis mano esant tik mažas pajamas gaunančių šalių problema.

Dar prieš prasidedant Kovid-19 pandemijai, Šiaurės Amerikoje ir Europoje apie 8 % gyventojų neturėjo galimybės reguliariai gauti maistingo ir pakankamo maisto. Trečdalis reprodukcinio amžiaus moterų serga mažakraujyste, o 39 proc. suaugusių pasaulio gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. Kasmet apie 20 mln. kūdikių gimsta per mažo svorio. 2016 m. 9,6 proc. moterų buvo per mažo svorio. Pasaulyje 2017 m. 22,2 % jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų buvo sulėtėjusios mitybos, o nepakankama mityba paaiškina apie 45 % jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų mirčių.

Kaip teigė vienas iš Pasaulinės mitybos ataskaitos nepriklausomų ekspertų grupės pirmininkų Lawrence'as Haddadas, "dabar gyvename pasaulyje, kuriame prasta mityba yra nauja norma. Tai pasaulis, kurį visi turime pripažinti visiškai nepriimtinu." Nors prasta mityba yra pagrindinė ligų priežastis - 2014 m. beveik 50 proc. mirčių sukėlė su mityba susijusios neinfekcinės ligos, donorų finansavimas siekė tik 50 mln. dolerių. 

Dėl visų formų nepakankamos mitybos asmenys, šeimos ir valstybės patiria nepriimtinai dideles tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Apskaičiuota, kad lėtinio 800 mln. žmonių nepakankamo maitinimosi poveikis pasaulio ekonomikai gali siekti net 3,5 trilijono JAV dolerių per metus, teigiama 2018 m. Pasaulinėje mitybos ataskaitoje. Nors vaikų mirčių, ankstyvo suaugusiųjų mirtingumo ir su nepakankama mityba susijusių infekcinių ir neinfekcinių ligų galima išvengti tinkamai maitinantis.

Šiuo brangiu metu tai bus daug svarbiau, nes, kaip neseniai parodė draudimo bendrovės, smarkiai didėja darbingo amžiaus žmonių mirtingumas ir neinfekcinių ligų paplitimas.

Badas sukelia poveikį iš kartos į kartą

Badas - tai plačiai paplitusi būklė, kai didelė dalis žmonių šalyje ar regione neturi arba turi mažai galimybių apsirūpinti tinkamu maistu. Europoje ir kitose išsivysčiusiose pasaulio dalyse badas iš esmės išnyko, nors iš istorijos žinomi plačiai paplitę badmečiai, per kuriuos žuvo tūkstančiai ir milijonai žmonių, pavyzdžiui, 1846-1847 m. Olandijos bulvių badas, 1944-1945 m. Olandijos bado žiema ir 1959-1961 m. Kinijos badas. 

Pastarasis badas buvo didžiausias tiek pagal trukmę, tiek pagal nukentėjusių žmonių skaičių (600 mln. ir apie 30 mln. mirčių) ir 1959-1961 m. lėmė visuotinį Kinijos gyventojų nepakankamą mitybą. Šiuo metu į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys ir Jemenas yra šalys, kuriose pripažintas badas. 

Deja, pasaulinė destabilizacija, badas ir masinė migracija sparčiai didėja, o jei nesiimsime veiksmų šiandien, galima tikėtis dar daugiau badmečių.

Epidemiologiniai Barkerio, o vėliau Haleso tyrimai parodė ryšį tarp mitybos prieinamumo įvairiais nėštumo etapais ir pirmaisiais gyvenimo metais bei vėlesnio gyvenimo ligų. Jų tyrimai parodė, kad žmonės, sergantys metaboliniu sindromu ir širdies ir kraujagyslių ligomis, gimdami dažnai buvo maži. Vis daugiau tyrimų įrodo su mityba susijusių mechanizmų, darančių įtaką genų raiškai, vaidmenį. Netgi laikotarpis iki nėštumo gali turėti įtakos vėlesnei vaisiaus atsparumo insulinui ar kitų komplikacijų rizikai. 

Kaip parodė Šiaurės Kinijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3 000 dalyvių, prenatalinis bado poveikis reikšmingai padidino hiperglikemiją suaugus dviejose iš eilės kartose. Bado sunkumas prenatalinio vystymosi metu yra susijęs su 2 tipo diabeto rizika. Šios išvados atitinka gyvūnų modelius, kurie parodė prenatalinės mitybos būklės įtaką neuroendokrininiams pokyčiams, darantiems įtaką medžiagų apykaitai ir galintiems būti užprogramuotai fiziologiškai perduodamiems per kelias kartas tiek vyrų, tiek moterų kartose. Ankstyvojo gyvenimo Sveikatos šoko sąlygos gali sukelti epigenetinius pokyčius žmonėms, kurie išlieka visą gyvenimą, turi įtakos mirtingumui vyresniame amžiuje ir daro poveikį kelioms kartoms. Priklausomai nuo to, kurį trimestrą vaisius patiria maisto trūkumą ar net vien tik stresą, su tuo susijusi liga vėlesniame gyvenime gali būti įvairi - nuo šizofrenijos, ADHD iki inkstų nepakankamumo ir hipertenzijos ir kt. Atlikus kitus bado poveikio žmonėms tyrimus, nustatyta endokrininės sistemos ir prenatalinės genų raiškos pokyčių reprodukcinėse sistemose.

Bado ar nepakankamos mitybos laikotarpių poveikis daugiausia pasireiškė mažas socialines ekonomines pajamas turintiems žmonėms. Vis dėlto 2016 m. pasaulyje 1 iš 3 žmonių kentėjo nuo tam tikros formos nepakankamos mitybos. Moterys ir vaikai sudaro 70 proc. badaujančiųjų. Nėra abejonių, kad per pastaruosius šešerius metus nepakankama mityba dar labiau išaugo. Padidėjo labiausiai pažeidžiamų asmenų sulėtėjęs ūgis ir išsekimas. Du iš trijų vaikų negauna minimalios įvairios mitybos, kurios jiems reikia, kad galėtų augti ir visapusiškai vystytis. 

Alkstantys žmonės tokiose šalyse kaip Šri Lanka, Haitis, Armėnija ir Panama yra ledkalnio viršūnė, atverianti daugeliui pasaulio piliečių akis į sparčiai didėjančią problemą, kurią lėmė apribojimai, įgaliojimai ir prievartos politika klimato kaitos, sausros ir karo Ukrainoje atvejais.

Pasaulio piliečiai jau daugelį metų susiduria su: per dideliu mirtingumu, sparčiai mažėjančiu nevaisingumu ir gimstamumu, keliančiu grėsmę moterų žmogaus teisėms, ir dar daugiau ligų. 

Šokiruojančiose JT ir PSO ataskaitose pripažįstama, kad žmonių ir aplinkos sveikata prastėja. Pasaulis atsilieka nuo bado ir prastos mitybos. Realus pavojus, kad artimiausiais mėnesiais šie skaičiai dar labiau išaugs.

Tiesa ta, kad maisto inovacijų centrai, maisto butai (vertikalioji žemdirbystė), dirbtinė mėsa ir genų bei proto manipuliacijos nepajėgs išspręsti slegiančios žmonijos būklės.

Nulinės Kovidų politikos dėka žmonija savo egzistencija atsidūrė pavojuje. Kovid-19 vakcinos, keliančios pavojų pakenkti, buvo įdiegtos net vaikams iki penkerių metų, kuriems vargu ar gresia sunkios ligos, tačiau nepasirūpinta nepakankama mityba, kuri labai padidina jautrumą pagrindinėms žmonių infekcinėms ligoms. 

Visame pasaulyje daugėja konfliktų, didėja nestabilumas. Piliečiai nebepritars politikai be aiškios žalos ir naudos analizės.

Turime veikti dabar, kad nedelsiant sumažintume maisto ir degalų kainas, remdami ūkininkus ir efektyvias maisto sistemas, kad maistingas maistas išgydytų labiausiai badaujančius (vaikus ir vaisingo amžiaus moteris) gyventojus. 

Tikėkimės, kad sugrįš Hipokrato principas: "Tegul maistas būna tavo vaistas, o vaistas - tavo maistas".

Parengė Carla Peeters, The Brownstone Institute,