Gamtos antibiotikai – stipriai sveikatai

Sunegalavę dažniausiai ilgai negalvoję griebiamės vaistų, kurie atitinkamai malšina skausmą, muša temperatūrą ar kitaip slopina jaučiamą diskomfortą. Tačiau jau ilgus metus diskutuojant apie perteklinį antibiotikų vartojimą sveikatos specialistai bei fitoterapeutai skatina dažniau atsigręžti į pačios gamtos siūlomus antibiotikus. Plačiau apie jų naudą ir svarbiausius vartojimo aspektus pasakoja fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius.

Augalai, kurie lieka receptų paraštėse

Kai XX a. išrado pirmuosius antibiotikus, neilgai trukus žmonės prie jų taip priprato, kad pamiršo protėvių puoselėtą sveikatos stiprinimo būdą – gamtos teikiančius naudingus augalus. Kaip teigia fitoterapeutas V. Skirkevičius, vos prasidėjus cheminių antibiotikų gamybai, net įtarti negalėjome, kad cheminės medžiagos, kurios jungiasi prie receptorių, gali daryti poveikį organizmui. Deja, ilgainiui dėl dažno nenatūralių antibiotikų vartojimo atsirado vaistams atsparių bakterijų ir kitų infekcijų, kurios vystosi greičiau nei mokslininkai spėja tirti. Todėl su jomis kovoti kur kas sunkiau. Daugiau dėmesio skiriant augalams, gydytis nuo įvairių susirgimų galima ir nekenkiant sau.

Fitoterapinėmis savybėmis pasižymintys augalai ypač svarbūs vyresniems žmonėms, kuriems pasiekus 42 m. amžių prasideda senatviniai procesai – keičiasi medžiagų apykaita, išsivysto gretutinių ligų.Deja, požiūris į augalų veiksmingumą ligoms gydyti vis dar kritiškas: „Į čiobrelius žiūrime kaip į šventą vandenėlį – kuo jie gali padėti? Išgėrėme arbatėlės su medumi, be medaus… Kuo jis gali padėti? – Dažnai girdima kritika dalinasi specialistas. – Tačiau gydyti infekcijas gali daug augalų: melisos, saldymedžiai, mėtos, rozmarinai, veikiantys pūslelinės sukėlėją. Jeigu yra rotavirusas, puikiausiai veikia sidabražolės, citrinos ar klasikinė kamelijų arbata. Jeigu pasireiškia Helicobacter pylori bakterija, padėti gali česnakas, imbieras, mėtos, rozmarinai bei čiobreliai. Virusinėms infekcijoms gydyti vėlgi – čiobreliai, ženšenis, cinamonas, bruknės, medetkos“, – gydomųjų savybių turinčius augalus įvardija fitoterapeutas.

Nepaisant to, kad yra gausybė sveikatai padėti galinčių augalų, kurie gajūs įveikti įvairias bakterijas ir virusus, apsiribojame tik keliais populiariausiais: česnakais, čiobreliai, imbieru ar kt. Nepelnytai paraštėse paliekame lengvai prieinamus ir naudingus augalus. „Medetkos – stiprus augalas, veikiantis gilumines žaizdas. Jos stipriai dezinfekuoja gydant tiek išorines, tiek vidines žaizdas, stipriai skatina regeneracijos procesus, – apie medetkų gydomąsias savybes tikina V. Skirkevičius. – Medetkų vartoti rekomenduojama, kai negyja paviršinės žaizdos. Kai žaizda užgyja labai greitai, po ja lieka pūlinys, o medetkos to nepalieka.“ Pasak specialisto, kai kuriuos naudingus augalus galima rinktis ir pagal skonį. Mat augalai, kurie turi kartų, aštrų skonį (kaip medetkos), visada turi antibakterinių, antivirusinių savybių, dėl to ir pelynai, ir kiečiai, ir peletrūnai vartojami nuo uždegimų.

Dėmesys vartojimo taisyklėms

Kad ir kaip teigiamai sveikatai pristatomi gamtos antibiotikai, tačiau net juose slypi tam tikrų pavojų. Todėl jų vartojimas privalo būti lygiai toks pats atsakingas, kaip ir kitų vaistų. V. Skirkevičiaus teigimu, net prieš vartojant tokius augalus reikia atsižvelgti į žmogaus konstitucinius tipus, kurie skirstomi į Vata, Pita ir Kapa. Mat ne visiems tie patys augalai tinka vienodai. Jeigu konkrečiam žmogui netinkamai parenkamas konkretus augalas, jo vartojimas gali daugiau pakenkti nei padėti. „Pavyzdžiui, česnakas, kuris turi 4000 metų tradiciją ir vartojimo istoriją, tinkamiausias vartoti tik sudžiūvusiam, susiraukšlėjusiam žmogui – ajurvedui. Česnake yra komponentų, kurie netinka žmogui, turinčiam tulžies konstitucijos, tulžies apykaitos problemų, pražilusiems, praplikusiems ar net strazdanotiems asmenims. Mes niekada nežiūrime į žmogų, tik į ląsteles, organus ir ligą. Toks nežiūrėjimas į žmogų sukelia tik daugiau problemų“, – apie augalų derinimą pagal žmogaus konstitucinį tipą pasakoja V. Skirkevičius.

Norint išvengti augalų vartojimo grėsmių, bene viena palankiausių išeičių – augalų maišymas. Vertėtų naudoti papildomus augalus, kad vyktų kompleksinis, energinis veikimas. Norint, kad jie tarpusavyje derėtų, sustiprintų ir, svarbiausia, pašalintų blogąjį poveikį, pavyzdžiui, jau aptarto česnako. Pasak V. Skirkevičiaus, česnakas kai kuriems gali dirginti žarnyną, sukelti nervų sistemos ligų ir kt. „Atsižvelgiant į augalo chemiją, reikia suprasti, kad jo vartojimas turi būti atsargus, reikia žiūrėti ir į tai, kaip žmogus atrodo, ne tik į užklupusią ligą. Pagal išsiaiškintą konstitucinį tipą galima tiksliau ieškoti sau tinkančių gydomųjų augalų“, – pasakoja specialistas. Paprastesniam ir grėsmės nekeliančiam augalų mišiniui fitoterapeutas rekomenduoja išbandyti 5 ingredientus, kurie daromi iš skirtingų kategorijų augalų: grybų (šitakių, kazlėkų, voveraičių, įžulniųjų skylenių ir kt.); dumblių; laukinių uogų (putinų, šeivamedžių, bruknių, erškėtrožių, šermukšnių, aronijų); lapuočių (dilgėlių, kiaulpienių, garšvų, juodųjų serbentų lapų ir pan.) Minėtų kategorijų ingredientai išdžiovinami, sumalami ir sumaišomi. Kiekvieną rytą šaukštelį tokio mišinio suplakti su vandeniu ir išgerti. „Tai ekologiškas mišinys, kuris gausus antioksidantų, pasižyminčių uždegimus slopinančiu, virškinimą gerinančiu ir organizmą maitinančiu poveikiu, – teigia V. Skirkevičius. – Tie augalai, kurie skirti masinei gamybai, yra be vadinamojo turinio.“ Dėl šios priežasties geriau rinktis ekologiškus ir kuo natūralesnius augalus.

Detaliau pasakodamas apie mišinius ir jų tinkamumą fitoterapeutas pabrėžia, kad, pavyzdžiui, debesylai labai vertingi gydant tuberkuliozę bei kosulį, bet tinka ne visiems. „Debesylai tinka tik stambiam žmogui. Nei smulkaus, nei vidutinio sudėjimo asmuo jų negali vartoti, nes patirs pernelyg erzinantį poveikį, o tai neduos naudos. Bet jeigu sumaišytume su kitu augalu – varnalėšomis, imbieru ar ežiuolių šaknimis, išeitų pradinis mišinys, tinkantis visiems. Mišinių reikia dėl saugumo ir geresnio poveikio. Gamta sukūrusi visus receptus“, – dalinasi specialistas.

Visgi, V. Skirkevičiaus manymu, kita dažnai pasitaikanti vaistinių augalų vartojimo problema – pačių augalų nuvertinimas. „Augalus nuvertiname dėl to, kad vartojame tik 3–4 dienas, pavyzdžiui, čiobrelių arbatą. Tai labai trumpas laikas. Augalus derėtų vartoti mažiausiai 3 savaites. Vaikams užtektų 10 dienų“, – pataria fitoterapeutas. Jo teigimu, kenčiant nuo lėtinių infekcinių ligų, tokių kaip tuberkuliozė, 21 dienos vartojimas iki 3 mėnesių ir dozės yra itin svarbūs, nes žmogaus kraujas kas 3 mėnesius keičiasi. Todėl tik laikantis rekomenduojamo vartojimo periodo galima pajusti pagerėjimą.

Ne maisto, o vaistų papildai

Kaip ir įprastų vaistų, taip ir gaunamų iš gamtos nevalia vartoti bet kada. Net lengvą poveikį turinčius augalus rekomenduojama vartoti tik pasireiškus atitinkamiems negalavimams. Jei prioritetą skiriate gydymuisi ne gamtos antibiotikais, o cheminiais, fitoterapeutas rekomenduoja apsvarstyti kai kurių jų vartojimą drauge. „Augalus svarbu vartoti net su antibiotikų kursu. Čiobrelių ar liepžiedžių arbatas, kad organizmo bakterijos neprisitaikytų prie cheminių antibiotikų, kuriuos 5–7 dienas vartojame dėl tam tikrų priežasčių. Tai irgi savotiška apsauga, neleidžianti bakterijoms prisitaikyti. Nuo antibiotikų bakterijos darosi daug jautresnės, todėl jeigu kartu vartosime čiobrelių ar liepžiedžių, turėsime mažesnį šalutinį poveikį kepenims ir inkstams.“

Būtent dėl augalų apsauginių savybių juos vertėtų vadinti ne maisto, bet vaistų papildais. „Labai svarbu tai, kad augalai nekenkia imuninei sistemai. Jie, veikdami su įprastais antibiotikais, nenaikina mikrofloros, ką daro išgrynintos medžiagos, paimtos iš tų pačių augalų“, – pasakoja V. Skirkevičius. Augalai tausoja mikroflorą, todėl sergant neskubėti griebtis vaistų. „Sergančiajam reikia išprakaituoti ir daug šlapintis. Nereikia vaistais mušti temperatūros, jeigu ji neviršija 39 ºC. Leisti pačiam organizmui pakelti temperatūrą, kad sukiltų visas imunitetas ir sunaikintų ligos sukėlėją“, – tikina V. Skirkevičius.

Visgi, kad organizmas neperkaistų, būtina vartoti skysčius ir augalus, kurie pasižymi uždegimus slopinančiu poveikiu, skatina prakaitavimą, šlapinimąsi, o ne griebtis vaistų nuo skausmo, dėl kurių ilgainiui prarandamas imunitetas“, – įspėja fitoterapeutas.

priekavos.lt