Apie 44 žoleles ir vieną grybą

Praėjusio penktadienio vakarą, visiems po darbų skubant namo, Plungės šv. Jono krikštytojo bažnyčios pašonėje įsikūrusi „Kvietka In“ plačiai atvėrė savo duris visiems, norintiems geriau pažinti paslaptingą naudingųjų augalų pasaulį. Po jį į gėlių ir dovanų saloną susirinkusias moteris vedžiojo žoliautoja Giedrė Bružienė, atvykusi iš Gerduvėnų kaimo, esančio šalia Gargždų.

Viešnia pasakojo, kad yra gimusi ir augusi Plungėje, vėliau šeima persikėlė į Jogaudus, į tėčio gimtinę. Iš didelės nostalgijos šiems kraštams moteris prieš 10 metų parašė mistinį meilės romaną su detektyvo elementais „Ilja. Paliesti Dievą“, kurio veiksmas rutuliojasi Jogauduose. 2019 metais žoliautoja išleido antrąją knygą „Ir ateis ta diena“, kurioje pasakoja, kaip pati sako, apie 44 augalus ir vieną grybą. Ne mažiau įdomių pasakojimų, paskanintų humoru ir gyvenimiška patirtimi, penktadienio vakarą išgirdo ir į susitikimą su G. Bružiene atėjusios plungiškės. Dalinamės keletu jų – taip, kaip nuskambėjo iš pačios žoliautojos lūpų.

Apie taukus

Nieko daug labai nereikia, tik anksti rytmety turguj nusipirkti paršelį, ekologiškai maitinti ir po pusmečio ar metų turėsit taukų. Tada į tuos taukus dedat žolių: ugniažolių, medetkų, galit ir krienų. 4 valandas kaitinat, per naktį atvėsinat, rytą vėl atkaitinat. Visa virtuvė bus taukina, bet užtat turėsit puikaus gydančio tepalo, kuris tiks visokioms žvynelinėms, išsausėjimams, išbėrimams, įtrūkusiems lūpų kampučiams, suskilusiems kulnams gydyti. Galėsit ir ant duonos tepti, ir batus blizgint, ir vyrius sutepti.

Apie bergeniją

Storalapė bergenija į Lietuvą parėjo visai neseniai, kai sprogo Černobilio elektrinė. 1986 metais ją pradėjo visuos darželiuos sodinti, nes ji vienintelė nesugeria radiacijos, tačiau iš organizmo valo teršalus, visokius žarnyno parazitus. Bergenijos, kaip ir meškauogės, turi arbutino, tad padeda šlapimo pūslės problemoms prispaudus.

O jei rinksite po žiemos bergenijos lapus jau rudus, iš jų išsivirsit puikios arbatos, kuri vadinama mongolijos arbata. Ji tinka moterims nuo onkologinių ligų. Galit ir dabar rinkti, svarbu tik, kad būtų lapai atitrūkę nuo koto.

Apie ugniažolę

Ugniažolę tikrai visi žinom – nulaužus jos lapelį pasimato geltonas skystis, kuriuo tepdavom karpas. Galima ir ant akies vokų to skysčio patepti – saugos nuo kataraktos ir gliaukomos. Svarbu tik, kad nepapultų į akis. O jei ir papuls – nieko tokio: pagrauš truputį, užtat po to visą teisybę pamatysit.

Vasarą atsiplėšę ugniažolės lapelį pakramtykite – dantenoms bus labai gerai. Šis augalas, kaip ir aguonos, turi skausmą nuimančių savybių, tad užpylę su 40 laipsnių „šnapše“, turėsit mirkalą skaudantiems sąnariams tepti, sumušimams. Po koronos vyrui labai skaudėjo gerklę, niekas nepadėjo, tai sumąstė su ta ugniažole pasitept: kišo pirštą, ištepliojo visur – ir kaip ranka nuėmė, „po visam“.

Apie kietį

Visi pažįstat pelyną – taip vadinamas kartusis kietis. Kiečių iš viso yra 11 rūšių, o paprastasis kietis 2015 metais net gavo Nobelio premiją už maliarijos išgydymą. Kinijos mokslininkė ištyrė ir pristatė premijai. Tai va, tikriausiai nežinojot, koks ypatingas tai augalas, o mes kovojam su juo, raunam – pilni patvoriai kiečių.

Paprastasis kietis – pirmas vaistas nuo nemigos. Pakramtot ar lapelių, ar sėklelių, ir einat gulti. Arba galima arbatą virti. Yra duomenų, kad šis augalas stabdo kraujavimą, sutvarko virškinimą, padeda tulžiai ir kepenims. Matyt, ne atsitiktinai airiai, prisidžiovinę to kiečio, per Kalėdas juo kemša antis ir kalakutus – labai puikus prieskonis mėsai.

Apie šašlykus

Šitiek vežamės prieskonių iš užsienio ir nežinom, kiek jų auga pas mus pašonėj. Tai ne tik jau minėtas paprastasis kietis, bet ir kraujažolė, ir žliūgė, ir žvaginė, ta pati kiaulpienė, paprastosios bitkrėslės apatiniai lapeliai – mes nebeįsivaizduojam šašlykų be jų.

Apie paprastąją bitkrėslę

Paprastosios bitkrėslės reikia kuo daugiau prisirinkti – didelėm šluotom. Pavasarį iš jų išsivirti juodą nuovirą ir išpurkšti juo visus medelius – jokie kenkėjai nebepuls. Gerai ir trobą tuo nuoviru išsiplauti ar kambarius džiovintom bitkrėslės šakelėm pasmilkyti. Seniau, kai nebūdavo šaldytuvų, bitkrėslėm ištrindavo lašinius, kad geriau laikytųsi, kad muselės nelįstų.

Bitkrėslė tinka tiems, kas greitom širdelėm – ji lėtina širdies ritmą, taip pat sutvarko virškinimą. Vasarą, kai bitkrėslės žydi, sukramtom po vieną žiedo sagelę ir viskas – bus tos dienos norma. Tik nereikia sublūsti ir ėsti kaip išprotėjus.

Yra labai populiarus receptas žarnyno parazitams išvaryti: imam lygiom dalim bitkrėslių, pelynų, gvazdikėlių ir medaus, viską susmulkinam, sumaišom ir vartojam po šaukštelį. Bet šis receptas tinka tik storiems, ryžiems, garbanotiems ir raudonais skruostais. O tie, kurie yra vėjo nupučiami ir dideliais dantim, jiems reikia vietoj gvazdikėlio dėti imbiero.

Apie bulvę

Paimat savo ekologiškai augintų bulvių, pasidedat prie lovos ir rytą pabudę kandat vieną kąsnį, gerai sukramtot ir nuryjat. Po pusvalandžio atsigeriat vandens ir pradedat dieną. Antrą dieną du kąsnius, trečią – tris ir taip iki penkių kąsnių. Po penkių dienų pertraukos vėl pakartojat – praeis virškinimo ir žarnyno bėdos, kraujagyslės bus elastingos. Bet jei jaučiat, kad jums negerai nuo žalios bulvės, vietoj jos pavartokite obuolių acto – du šaukštus į drungną vandenį ir išgerkit.

Apie žemės tauką

Alksnynuose, eglynuose auga toks grybas, žemės tauku vadinamas. Iš pradžių jis ilgą laiką būna kiaušinio formos, o vėliau išstypsta ir pradeda smirdėti. Tai paprastoji poniabudė. Kol dar jauni ir nesmirda tie kiaušiniai, reikia susirinkti, perpjauti perpus, sudėti į stiklainį ir užpilti degtine.

Gamtos Terapija tavo namuose:

Liaudies medicinoje šis grybas vadinamas galingiausiu vaistu: mažina cholesterolį, naikina cistas, miomas, suteikia energijos, kartais daktarų skiriamas atstatyti jėgoms po chemoterapijos. Jei nenorit gerti, trinkit tuo užpilu skaudančias vietas – mažina reumatą, podagrą, kaulines ataugas. O japonai šį grybą naudoja didinti vyrų potencijai.

Apie pavasarinę talką

Yra toks labai veiksmingas tūkstančio metų senumo receptas, kurį pavadinau pavasarine talka. Reikia dviejų dalių dirvinio asiūklio, dviejų dalių žilvičio ar gluosnio lapų ir vienos dalies bitkrėslės. Išsivalysit parazitus, gleives, atstatysit organizmą po žiemos.

Apie varputį

Buvo toks nutikimas: vienam vyriškiui buvo visai blogai, turėjo jau mirti, nes jokie daktarai nebepadėjo. Atėjo klebonas, paskutinį patepimą padarė, bet žmona dar nenuleido rankų. Perskaitė apie varpučių šaknis, padarė jų nuovirą ir pradėjo jam lašinti po kelis lašelius. Žmogus pradėjo taisytis, po mėnesio nuleido kojeles ant žemės, atsisėdo, ir pirmi jo žodžiai buvo: „Jergau jergau, kokia sarmata prieš kleboną.“

Ir išties varputis gydo prostatą, tirpdo akmenis iš pažastų, iš tulžies ir pūslės. Ir visiškai neturi jokio šalutinio poveikio. Galit pasidaryti antpilą arba nuovirą ir vartoti. Esat pastebėję tikriausiai, kad ir katinai bei šunys, jei kas negerai, ėda varpučius, vemia ir vėl ėda, kol susitvarko su savo negalavimu.

Apie nakvišą

Tikriausiai žinot šią nuostabią žolelę, kurios žiedai prasiskleidžia puse dešimtos vakare. Labai daug ginekologų, reikia ar nereikia, skiria moterims nakvišų aliejų menopauzės simptomams švelninti. Iš tikrųjų mano mokytojas Virgilijus Skirkevičius sako, kad ši žolė turi per daug Omega-6 rūgčių, kurios sukelia uždegimus. Tai vis tik nereikėtų piktnaudžiauti. Daug geresnis yra linų sėmenų, juodgrūdžių aliejus.

Apie šalaviją

Ir dėl šalavijo nereikėtų pablūsti, nors ir sakoma, kad kas augina šalaviją, tas gyvens 100 metų – nereikia nieko su juo daryti, svarbu auga. O iš tikrųjų šalavijas turi daug hormono estrogeno, tad kam kyla visokios mijomos, nereikėtų šalavijo vartoti. Apynio – taip pat. O štai maitinančioms mamoms, norinčioms nutraukti žindymą, šalavijai ir apyniai labai tinka – pavartojus jų, pieno gamyba sustos.

Apie juodąją tūbę

Ši didžialapė geltonais žiedeliais auga pakelėse, žvyrynuose. Dar vadinama karališkąja žvake, nes seniau jos lapus ištepdavo su riebalais, degutu ar sakais ir taip didikai apšviesdavo savo pilis. O mes juodąją tūbę vartojam kaip pirmą vaistą nuo bronchito, padeda atsikosėti, kelia spaudimą, tad tinka ir vyrams, sutrikus potencijai.

Apie jonažolę

Sakoma, kad jonažolė – vaistas nuo 99 ligų, vis tik naujausi tyrimai rodo, kad jos savybės yra gerokai pervertintos. Aš patariu jonažolių viršunėles užpilti geros kokybės aliejumi ir laikyti stiklainyje 3 savaites tamsoje, kad nežūtų hipericinas. Aliejus nusidažys ryškiai raudonai. Gerkite jo kasdien po 20 mililitrų, padės nuo depresijos ir nuo nerimo. Tik jokiu būdu nevartokite su kitais cheminiais vaistais, antidepresantais, migdomaisiais. Bet tas aliejus tikrai daro stebuklus.

Apie durnumą

Mes su vyru dažnai dalyvaujam mugėse, ten sutinkam visokių žmonių. Būna, mūsų klausia – ar yra kokia žolelė nuo durnumo? O juk dar Eugenija Šimkūnaitė sakydavo – jei esi durnas, joks vaistas nepadės.

zemaiciolaikrastis.lt