Slovakijoje aptikta neolito laikotarpio masinė kapavietė be kaukolių

Archeologai Slovakijoje aptiko masinę kapavietę, kurioje palaidoti žmonės, mirę apie 5250-4950 m. pr. m. e. Jie tranšėjoje atkasė daugybę kaulų, priklausančių mažiausiai 35 asmenims, iš kurių daugelis buvo paaugliai. Tai darydami mokslininkai pastebėjo, kad tarp šių palaikų buvo tik viena kaukolė. Apie tai pranešama Slovakijos mokslų akademijos Archeologijos instituto pranešime spaudai.

Masinės kapavietės su vieno įvykio (pvz., ginkluoto konflikto, epidemijos ar ritualinės žmogžudystės) aukomis gilioje senovėje pasitaiko gana retai. Europoje žinomi tokie neolito laikotarpio daiktai. Pavyzdžiui, Vokietijoje, vykdydami kasinėjimus Talheime, archeologai rado maždaug trijų metrų ilgio duobę su 18 suaugusiųjų ir 16 vaikų palaikais, kurie mirė smurtine mirtimi - apie tai liudija daugybė sužalojimų. Ši vietovė priklauso linijinės keramikos kultūrai ir datuojama maždaug 4900-4800 m. pr. m. e. Kita tos pačios kultūros masinė kapavietė (Asparn-Schlötz) rasta Austrijoje. Gyvenvietę supančiame griovyje mokslininkai rado 67 žmonių, nužudytų 5207-4849 m. pr. m. e., palaikus. Taip pat yra žinomų masinių kapaviečių be matomų smurto žymių pavyzdžių, pavyzdžiui, Menneville gyvenvietė Prancūzijoje arba Wiederstadt paminklas Vokietijoje.

Taip pat verta paminėti 2011 m. netoli Lenkijos Košicės kaimo aptiktą sferinių amforų kultūros masinį kapą. Ten archeologai atkasė 15 vyrų, moterų ir vaikų, mirusių apie 2880-2776 m. pr. m. e., palaikus. Antropologai nustatė, kad visi šie žmonės žuvo nuo smūgių į galvą. Paleogenetinė analizė parodė, kad palaikai priklausė septynioms moterims ir aštuoniems giminystės ryšiais susijusiems vyrams. Tai žinojo ir juos palaidoję žmonės. Artimų giminaičių, pavyzdžiui, motinų su vaikais ir brolių su seserimis, kūnai buvo guldomi vienas šalia kito.

M. Ruttkay / Slovakijos mokslų akademijos Archeologijos institutas

Jau septintąjį sezoną bendra ekspedicija, vadovaujama daktaro Ivano Chebeno iš Slovakijos mokslų akademijos Archeologijos instituto ir Kylio universiteto, tyrinėja vieną didžiausių akmens amžiaus gyvenviečių kompleksų Vidurio Europoje, esantį nedideliame Vrablos miestelyje pietų Slovakijoje. Maždaug 50 hektarų ploto archeologai šią vietą datuoja maždaug 5250-4950 m. pr. m. e., t. y. neolito laikotarpiu. Atlikus išsamų geofizinį gyvenvietės tyrimą, aptiktos daugiau kaip 300 ilgųjų namų liekanos. Tyrėjai apskaičiavo, kad kiekviename gyvenvietės etape galėjo būti 50-70 būstų. Gyvenvietę taip pat supo griovys ir palisada.

Archeologai pastebėjo, kad ankstesniais sezonais gyvenvietėje buvo rasta palaidojimų. Tačiau šiemet jie atkasė tranšėją, kurioje buvo didelė žmonių kaulų sankaupa. Tyrėjai apskaičiavo, kad jame buvo mažiausiai 35 žmonių palaikai. Pasak Slovakijos mokslų akademijos Archeologijos instituto antropologės Zuzanos Hukelovos, mirusiųjų kūnai iš pradžių buvo laidojami įvairiose padėtyse, pavyzdžiui, gulint ant nugaros, ant pilvo, ant šono ir varlės padėtyje. Ji pažymėjo, kad beveik visų šių žmonių kaukolių trūko - archeologai rado tik vieną vaiko kaukolę. Preliminariais skaičiavimais, daugelis šių žmonių buvo paaugliai.

Mokslininkai tikisi, kad atlikus daugiau tyrimų pavyks išsiaiškinti, kodėl visi šie žmonės atsidūrė masinėje kapavietėje. Jie galėjo būti masinio smurto, epidemijos protrūkio aukos arba galėjo būti paaukoti per ritualą. Tyrėjai taip pat ketina išsiaiškinti, kiek genetiškai susiję šie žmonės, ir nustatyti, kada jie neteko kaukolių. Be šios masinės kapavietės, archeologai taip pat aptiko išgręžtą žmogaus dantį, kuris galėjo būti kokio nors amuleto dalis.