Ženklas, kad artėja išbandymai

Kodėl geri laikai praeina...

Jau seniai žinojau, kad laukia sunkumai.

Todėl, kad mergaitės lipo ant duonos. Tai iš Anderseno pasakos apie mergaitę, kuri, norėdama apsaugoti savo kojas nuo purvo, įmetė duoną į purvą ir ant tos duonos užlipo. Klausymas, ką tuo metu galvojo pasakos kūrėjas... ? Pamokyti šia pasaka, ar demonizuoti vaiką jaunystėje?

Tai baigėsi blogai.

Ir, kai žmonės ėmė tyčiotis iš maisto, iš jo darydami žaidimą, tapo aišku, kad tai yra blogai. Kai vaikai buvo mokomi gaminti dirbinius iš raugintos tešlos. Arba kai jie nevalgė įprasto maisto, bet naudojo molekulinį maisto ruošimą. Arba išrado ką nors kita.

Kai viena moteris prekybos tinklo parduotuvėje sušuko: "Kodėl nėra upėtakių? Tik lašiša!". Paprasta moteris paprastoje parduotuvėje.

Tada, tapo aišku, kad geri laikai baigėsi. Tai ne vien apie maistą. Apie viską; sotumas - nėra taip baisu, kaip "laipioti" ant duonos.

Ir krentame tiesiai į pragarą.

Geriau iš anksto pakeisti požiūrį į gyvenimo dovanas. Grąžinkite pagarbą maistui, tai, ką turime, produktams, kitų žmonių darbui. Grąžinkite pagarbą ir dėkingumą.

Yra sotumo ir turto demonas - Bellefegoras. Jis taip pat yra bado ir skurdo demonas. Taip sako senovės demonologija.

Turėtume dėkoti už tai, ką turime. Žinote, tai susiję ne tik su maistu. Tai susiję su visais turimais ištekliais.

Štai, tokie pamąstymai... nebevertiname, kitų žmonių darbo, pradingo pagarba sunkiam darbui... ieškome sotaus gyvenimo, nebežinome ko norime... ką valgysime šiandiena, lašiša, ar upėtakį... o gal reiktu tiesiog žuvį? Žinoma, tai tik mano nuomonė... Yra visokių žmonių...