Norinčiųjų išsikasti kūdrą laukia pokyčiai

Dažnoje sodyboje galima surasti didesnį arba mažesnį tvenkinį. Pastarųjų kasimas tapo savotiška mada ir nedidelį vandens telkinuką savo kieme turinčiųjų kiekvienais metais vis daugiau. Tačiau tie, kas svarsto kasti kūdrą, turi nusiteikti, kad jų laukia pokyčiai. Naujas taisykles rengę specialistai aiškina, kad tai turėtų užkirsti kelią seniau buvusiems kaimynų nesutarimams.

Išspręs kaimynų ginčus

Šią savaitę Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija atnaujino dirbtinių vandens telkinių tvarkymo, pakeitimo, likvidavimo reikalavimus ir planuojamos veiklos derinimo tvarką. Joje nustatytas atstumas iki žemės sklypo ribos, kuris turės būti išlaikytas įrengiant šiuos vandens telkinius. Planuojant keisti dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti, privaloma šią veiklą suderinti su tam tikromis institucijomis. Atskiri reikalavimai bus taikomi dirbtiniams vandens telkiniams melioruotoje žemėje.

Kaip aiškina pataisas rengę specialistai, šie pakeitimai numatyti aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintame naujos redakcijos Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše. Šio aprašo pakeitimai taikomi naujai planuojamai veiklai ir įsigalios nuo 2023 m. vasario 1 d.

Vienas iš naujų reikalavimų – nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Tai esą daroma dėl to, kad kaimyninių sklypų šeimininkai dažnai konfliktuodavo dėl per arti ribos iškasto tvenkinio. Vieni kaimynai kitiems į teritoriją priversdavo žemių, o kitų tvoros būdavo įspraustos tarp žemių krūvos.

Pasak Aplinkos ministerijos Vandens ir žemės gelmių išteklių politikos klausimų vyriausiosios specialistės Tatjanos Zabulienės, kildavo daug nesutarimų tarp gretimų sklypų šeimininkų, tačiau iki šiol nebuvo jokio reguliavimo, kokiu atstumu nuo gretimo sklypo galima kasti kūdrą. Specialistė įsitikinusi, kad įsigaliojus naujai tvarkai skundų bus mažiau arba jų turėtų visai nelikti.

„Norėjome „nuimti“ įtampą tarp kaimynų, nes būna taip, kad kūdra iškasama visai šalia sklypo ribos. Tuomet žmonės skundžiasi, nežino kur kreiptis, nes jo tvora jau kone krenta į vandens telkinį. Taip neturėtų būti. Iki šiol nebuvo jokio aiškaus nurodyto atstumo iki gretimo sklypo, todėl už tai niekas negalėdavo skirti baudos ir nukentėjusieji likdavo nieko nepešę“, – pabrėžia T.Zabulienė.

Kada reikia kaimyno leidimo?

Naujose taisyklėse nurodoma, kad dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą. Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų. Kad tarša nepatektų į nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, jo kranto linija turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir mechanizacijos dirbtuvių. Nuo visų kitų pastatų ar statybos zonos iki telkinio kranto linijos nustatomas ne mažesnis kaip 5 m atstumas.

Kaip didinti ar likviduoti kūdrą

T.Zabulienė sako sulaukusi nemažai žmonių klausimų apie tai, kaip panaikinti seniai iškastus tvenkinius. Pasirodo, šis klausimas taip pat ilgus metus nebuvo aiškiai apibrėžtas, todėl tam reikalui teko sukurti naujas gaires. Jos teigimu, planuojant keisti didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą (mažinti arba didinti) arba jį likviduoti ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį šiaurės Lietuvos karstiniame regione, prašymą su papildomais dokumentais ir informacija reikia pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Svarbu žinoti, kad įrengiant ar tvarkant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, kai keičiamas šio vandens telkinio gylis ar plotas, iškasto grunto ir derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti arba perleisti kitiems asmenims.

Planuojant keisti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, šiose teritorijose esančiose tinklo „Natura 2000“ teritorijose įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti tokią veiklą reikėtų suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis. Planus keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti su atitinkamomis saugomų teritorijų direkcijomis reikės derinti ir tais atvejais, kai vandens telkinys yra valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos.

Melioruotoje žemėje – atskiri reikalavimai

Aplinkos ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad atskiri reikalavimai taikomi melioruotoje žemėje esančių dirbtinių vandens telkinių tvarkymui, pakeitimui ir likvidavimui. Planuojant atlikti melioruotoje žemėje įrengto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, kai nekeičiamas jo plotas ar gylis, apie tai privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje yra šis telkinys. Savivaldybei reikėtų pateikti informaciją apie tikslią telkinio vietą, jo plotą, planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą, trukmę, tvarkančių juridinių asmenų kontaktus. Planuojant keisti melioruotoje žemėje esančio nepratekamo dirbtino vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti, būtina šią veiklą suderinti su savivaldybės administracija. Jai reikėtų pateikti prašymą, žemės sklypo valdymą nuosavybės teise įrodančius dokumentus, žemės sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane pažymėtą planuojamo tvarkyti vandens telkinio vietą su koordinatėmis, nurodyti kitą esminę informaciją.

Grunto negalima parduoti

Taip pat svarbu žinoti, kad įrengiant ar tvarkant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, kai keičiamas šio vandens telkinio gylis ar plotas, iškasto grunto ir derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti arba perleisti kitiems asmenims. Toks gruntas arba derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudoti įrengiant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį juosiantį pylimą, formuojant reljefą šiame sklype, tačiau užtikrinant, kad nebūtų pažeistas jo hidrogeodinaminis režimas.

Jei nėra galimybės to padaryti, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ar derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nepažeidžiant to sklypo hidrogeodinaminio režimo. Taip pat iškastas gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietėse ar augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.

T.Zabulienė pabrėžia, kad pakeitimai parengti įvertinus pastarųjų metų Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo taikymo patirtį, fizinių asmenų paklausimus dėl dirbtinio vandens telkinio likvidavimo ar dydžio pakeitimo ir siekiant suvienodinti aprašo nuostatas su pakeisto Vandens įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.

Monika Kazlauskaitė