Širdžiai ir inkstams naudingi ridikai

Ridikai - pigūs ir lengvai prieinami sezoniniai šakniavaisiai. Tiesa, nemažai žmonių jų nemėgsta dėl aštraus skonio. Tačiau būtent šį skonį suteikiančios medžiagos ir yra labai naudingos.

Ridikų sudėtis

Ridikus 80-90 proc. sudaro vanduo, todėl jie mažai kaloringi. Be to, ridikuose yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios nulemia jų naudingąsias savybes. Tai - garstyčių aliejus, glikozidai ir organinės rūgštys, kurios ir nulemia kartų ir aštrų šakniavaisių skonį. Dėl šių savybių ridikai tinka tiek vidiniam, tiek ir išoriniam vartojimui. Pavyzdžiui, išoriškai ridikai tinka sąnarių ir stuburo ligų gydymui.

Su ridikais galima ruošti tyrelę ar išspausti jų sultis ir kaip kompresą dėti ant skaudamų sąnarių. Dirginantis garstyčių aliejaus poveikis atitraukia dėmesį nuo skausmo, šildo ir malšina uždegiminius procesus.

Ridikų eteriniai aliejai ir fitoncidai gerina apetitą. Pagyvenusiems žmonėms, kai fermentų aktyvumas organizme sulėtėja, ridikai pagerina virškinamojo trakto darbą, nes skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Ridikų skaidulos

Ridikuose yra abiejų rūšių maistinių skaidulų: tirpių vandenyje ir netirpių. Netirpios vandenyje maistinės skaidulos sustiprina virškinamojo trakto ir tulžies pūslės latakų darbą, todėl dėl apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, neleidžia nusistovėti tulžies sultims. Teigiama, jog ridikai dėl netirpių vandenyje skaidulų poveikio sugeba iš inkstų bei tulžies pūslės pašalinti akmenis ir smėlį. Kuo trumpiau nusistovi tulžies sultys, tuo mažesnis yra akmenligės pavojus. Todėl, jei yra polinkis į akmenligę, patariama reguliariai valgyti salotų su ridikais (jei nesergate uždegiminėmis ligomis).

Vandenyje tirpios maistinės skaidulos, taip pat ir pektinai, kurių yra ridikuose, turi įtakos cholesterolio ir gliukozės apykaitai. Šios skaidulos kraujyje mažina padidėjusį žalingojo cholesterolio ir gliukozės lygį, apsaugo nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų bei cukrinio diabeto. Ridikai naudingi jau sergantiems cukriniu diabetu ar nutukusiems žmonėms, nes organizme padeda normalizuoti medžiagų apykaitą.

Apie choliną

Cholino pačiuose ridikuose yra mažiau, nei, pavyzdžiui, kiaušinių tryniuose, jautienos ar kiaulienos kepenyse, žuvyje ar riešutuose, tačiau jų sultyse šių medžiagų yra daugiau. Iš cholino sintetinami fosfolipidai, kurių yra visose žmogaus ląstelių membranose. Fosfolipidai taip pat skatina tulžies sulčių išsiskyrimą bei kraujyje mažina žalingojo cholesterolio lygį, todėl apsaugo nuo taip vadinamos riebalinės kepenų distrofijos - būsenos, kai riebalai kaupiasi kepenyse.

Mažina padidėjusi kraujospūdį ir malšina įvairių kūno vietų patinimus

Ridikų nepatariama valgyti paūmėjus skrandžio ir žarnyno (sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige ir kt.), širdies ir kraujotakos sistemos (širdies nepakankamumu), uždegiminėmis inkstų (glomerulonefritu ir kt.) bei kepenų ligoms, nes jie dirgina organizmą. Tačiau, kai šios ligos nėra paūmėjusios, ridikų naudinga valgyti, nes juose yra daug kalio.

• Ridikai skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl mažina padidėjusį kraujospūdį ir malšina įvairių kūno vietų patinimus.

• Jei organizme užsilaiko skysčiai, tai labai naudinga valgyti ridikų. Dėl šių priežasčių ridikų naudinga valgyti ir sergantiems inkstų ligomis.

Kaip ruošti ridikus?

Geriausia vartoti žalius ridikus, nes termiškai apdorotuose bei marinuotuose ridikuose cholino ir kitų naudingųjų junginių kiekis mažėja.

Ridikus galima sutarkuoti kartu su obuoliais, morkomis, negausiai paskaninti aliejumi ar 10 proc. riebumo grietine.

Jei reikia pagerinti apetitą ir skatinti skrandžio sulčių išsiskyrimą, tai šių salotų patariama suvalgyti pietų pradžioje, prieš valgant pagrindinį patiekalą.

Taip paruoštų salotų nepatariama valgyti paūmėjus lėtinėms virškinamojo trakto ligoms: gastritui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei bei žarnyno uždegimui.
 

P komentaras: tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.