Ameriką jau valdo ne D.Trampas. Ir tikrai ne Dž.Baidenas

(Paranormal) Trečiadienį Vašingtone protestuojantys JAV prezidento Donaldo Trampo šalininkai susirėmė su policija ir įsiveržė į Kapitolijų, kuriame vyko abejų Kongreso rūmų posėdis Rinkikų kolegijos balsavimui patvirtinti. Žmonės protestavo, nes yra įsitikinę, kad prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, tačiau JAV Kongresas patvirtino Džo Baideno pergalę.

(Straipsnis pakartotinai paskelbtas iš Respublika.lt)

Tvirtinimas

Oficialiai Džo Baideno (Joe Biden) pergalė paskelbta, kai Kongreso patvirtintų rinkikų balsų skaičius viršijo 270.

Bendra Kongreso rūmų sesija buvo nutraukta, kai Donaldo Trampo (Donald Trump) šalininkai, protestuodami prieš rinkimų klastojimą, įsiveržė į Kapitolijaus pastatą, o parlamentarai buvo evakuoti.

Atstovų rūmams ir Senatui atnaujinus darbą, Senato respublikonų daugumos lyderis Mičas Makonelas (Mitch McConnell) įsiveržimą į Kapitolijų pavadino „nepavykusiu sukilimu".

„Jie bandė sutrikdyti mūsų demokratiją. Jiems nepavyko. Jiems nepavyko. Jiems nepavyko sutrukdyti Kongresui", - aiškino aukšto rango respublikonas, kuris jau prieš tai ne kartą išdavė prezidento D.Trampo nuostatas.

Štai, kaip toks įsiveržimas atrodo, policija pati įleidžia (papildo paranormal.lt) :

O, štai, kaip pati policija, jau įleidžia pati į kitus aukštus, kur randasi senatoriai ir kitu atstovai, gal nereikėjo daryti durų? ir nekviesti jų? Gal durys tokios svarbius, už suniokotus stalus (papildo paranormal.lt)?

Susirėmimai

Per protestuotojų susirėmimus su policija JAV Kapitolijuje mirė 4 žmonės, pranešė Vašingtono policijos vadas Robertas Kontis (Robertas Contee). Jo teigimu, iš viso buvo sulaikyti 52 žmonės.

Pasak R.Končio, vieną moterį policijos pareigūnai pašovė Kapitolijaus viduje, ji mirė ligoninėje. Dėl šio incidento bus atliktas vidaus tyrimas. Dar viena moteris ir du vyrai neva mirė dėl atskirų medicininių priežasčių, kurių policija nedetalizavo.

Policininko teigimu, per susirėmimus buvo sužeisti mažiausiai 14 policijos pareigūnų, du iš jų - sunkiai. Vieną iš dviejų pareigūnų protestuotojai įtraukė į minią, kur jis buvo sumuštas, o antrasis patyrė veido sužalojimus dėl į jį mesto daikto.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) paragino Amerikos piliečius padėti rinkti informaciją apie asmenis, sukėlusius riaušes:

„FTB renka informaciją, padėsiančią nustatyti asmenis, kurie aktyviai kurstė griebtis smurto Vašingtone. - FTB priima žodinius pranešimus ir vizualią informaciją iš skaitmeninių laikmenų apie riaušes ir smurtą Kapitolijaus pastate ir aplinkiniame Vašingtono rajone 2021 metų sausio 6 d."

FTB prašo visus neteisėtų veiksmų liudininkus pateikti jam visą su šiomis riaušėmis susijusią informaciją, nuotraukas ir vaizdo įrašus. Net atidarytas specialus interneto puslapis, į kurį reikia siųsti atitinkamus duomenis.

Perdavimas

Kadenciją baigiantis D.Trampas vakar pareiškė, kad sausio 20 d. taikiai pasitrauks iš prezidento posto, ir pažadėjo „sklandų valdžios perdavimą" Dž.Baidenui.

„Nors visiškai nesutinku su rinkimų rezultatais ir faktai tai patvirtina, sausio 20 d. įvyks sklandus valdžios perdavimas", - sakoma D.Trampo pranešime, paskelbtame netrukus po to, kai JAV Kongresas formaliai patvirtino Dž.Baideno pergalę.

„Nors tai žymi didingiausios pirmosios kadencijos per visą JAV prezidentavimo istoriją pabaigą, tačiau tai yra tik mūsų kovos padaryti Ameriką vėl didžią pradžia", - pridūrė D.Trampas, tuo užsimindamas apie galimą kandidatavimą 2024 m. rinkimuose.

Nušalinimas

Dalis respublikonų, tarp jų - buvę ir dabartiniai D.Trampo administracijos darbuotojai ir Kongreso nariai, po įvykių Vašingtone buvo pasirengę svarstyti galimus Baltųjų rūmų šeimininko nušalinimo nuo valdžios scenarijus.

Tai ketvirtadienį pranešė naujienų portalas „Axios", remdamasis šaltiniais Respublikonų partijoje.

Tokių radikalių planų svarstymo priežastis - būgštavimai, kad esą D.Trampo buvimas valdžioje dar dvi savaites gali paskatinti naujus protestus ir susirėmimus. O konfrontacijos aštrėjimas neigiamai atsilieps visai Respublikonų partijai.

Galimais veiksmų variantais neįvardyti respublikonai laiko apkaltos procedūrą, bet jai tikriausiai neužtektų laiko. Kitas būdas nušalinti D.Trampą nuo valdžios - remtis JAV Konstitucijos 25-ąja pataisa, numatančia valstybės vadovo atsistatydinimą, jeigu jo pareikalauja viceprezidentas ir dauguma vykdomosios valdžios institucijų vadovų. Bet tam reikalingas viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) pritarimas. Kongresas taip pat gali pareikšti nepasitikėjimą D.Trampu, bet, kaip pažymi portalas, šis žingsnis neduos pastebimų praktinių rezultatų.

Ketvirtadienį ES atstovai ir, žinoma, Lietuvos politikai, vienas po kito laidė replikas, jog dėl riaušių Amerikoje kaltas pats D.Trampas, teigęs, jog prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti. Tendencingai įvykius nušvietė ir sisteminė Lietuvos žiniasklaida, o „Vakaro žinių" kalbinti ekspertai ragina atsipeikėti - ne viskas yra taip, kaip mums vaizduojama.

O, šis aktorius, kur dalyvauja tokio pobūdžio aktorystėse (papildymas paranormal.lt).

Bus bandoma visais įmanomais būdais susidoroti su D.Trampu

Situaciją dėl įvykių Jungtinėse Valstijose komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas.

„Intensyviai sklinda kalbos tiek internetinėje erdvėje, tiek ir mus pasiekia informacija iš įvykių vietos, kad Kongresą šturmavo taip pat ir „Antifa" žmonės, t.y. Džo Baideno šalininkai. O tokiu atveju tampa labai svarbi kita įvykių traktavimo versija - kad pastato užėmimas buvo organizuotas pačių demokratų. Buvo sąmoningai siekiama nutraukti posėdį, kad apskritai nebūtų svarstoma ten turėjusi būti pateikta medžiaga apie rinkimų falsifikavimą. Juk visą laiką buvo kalbama, kad šio posėdžio metu bus pateikti rinkimų rezultatų klastojimo įrodymai, kurių pasaulis dar nematė... Taigi, neatmestinas variantas, kad tai buvo apgaulinga operacija. Juk iš to įsiveržimo naudos gauna tik demokratai, o ne respublikonai. Nes dalis respublikonų dabar jau išsigando, nors anksčiau dar būtų palaikę D.Trampą. Taigi, tai buvo naudinga tik Dž.Baideno šalininkams.

Čia, pateikiama informacija, kaip turi "Antifa" žmonės rengtis (papildo paranormal.lt):

Reikia atkreipti dėmesį, jog tie žmonės gana lengvai įėjo į pastatą, o apsauga nesuveikė reikiamai, nors žmonių nebuvo tiek daug, kad apsauga negalėtų jų suvaldyti. Na, o pats mitingas vyko greta pastato, ten buvo D.Trampo šalininkai, kurie protestavo ir kituose Valstijų miestuose.

Dabar, žinoma, bus bandoma visais įmanomais būdais susidoroti su pačiu D.Trampu, juolab kad demokratų iškarto organizuota apkalta prezidentui.

Tačiau kuo bepasibaigtų šie įvykiai, tai rodo visišką ir absoliutų Amerikos skilimą. O tai, ką mes matome, tėra ledkalnio viršūnė. Juk kova vyksta ne tarp D.Trampo ir Dž.Baideno. Ten kovoja du visiškai skirtingi pasauliai, du visiškai priešingi požiūriai apskritai į viską - į ekonomiką, moralę, etiką, net į savo šalies istoriją, o taip pat ir į visų mūsų ateitį. Tie žmonės, kurie stovi už Dž.Baideno, visai kitaip įsivaizduoja pasaulio ateitį, negu D.Trampo šalininkai. Vieni yra globalistai, o kiti - tautininkai, nacionalinių valstybių šalininkai. Juk visiškai atvirai deklaruojama, ko yra siekiama: kad Vakarų civilizacijoje valdymą perimtų globalios transnacionalinės kompanijos.

Pažvelkime atidžiau: D.Trampas, kad ir kaip ten būtų, vis dar yra galingiausios pasaulio valstybės prezidentas, kitaip sakant, - galingiausias pasaulio žmogus. Tačiau iškelkime klausimą: kas gali duoti nurodymą išjungti visas televizijų transliacijas, kai jis kalba iš Baltųjų rūmų? Kas gali duoti nurodymą išjungti jo „Twitter" paskyrą? Kas yra tie galingieji, nebijantys galingiausio pasaulyje žmogaus? Vadinasi, yra dar galingesnių... Kas jie tokie? Kokios tai jėgos?

Natūraliai kyla šie klausimai. Tie žmonės, kurie duoda komandą, realiai ir valdo. Taigi, kas jie tokie ir kur jie slepiasi? Pirmiausia tai „Google", „Facebook", „Apple" ir panašių kompanijų vadovai. Toliau eina farmacininkai, bankininkai, spaudos magnatai, finansininkai... Šie žmonės pasaulį įsivaizduoja visiškai kitaip, negu tie žmonės, kurie atėjo protestuoti Vašingtone.

Beje, prieš porą mėnesių Kongresui buvo pateikti įstatymo projektai, kuriais buvo siekiama suskaldyti tas minėtas interneto kompanijas. Kitaip sakant, suvaldyti tas transnacionalines kompanijas, išaugusias iki neįsivaizduojamų mastų, nes jų kapitalizacija didesnė už daugelį pasaulio valstybių, gali tik stipriausia pasaulio valstybė. Atsiranda toks sunkiai įveikiamas prieštaravimas tarp JAV valstybingumo ir tų transnacionalinių kompanijų, kurioms jau nebereikia ir tų Jungtinių Valstijų.

Čia pat galime prisiminti ir tokį veikėją, kaip Davoso ekonomikos forumo šeimininkas Klausas Švabas (Klaus Schwab), kuris atvirai deklaruoja, jog ši situacija su virusu niekada nesibaigs, niekada negrįšime į normą... Jis taip pat lenkia prie to, kad Vakarų civilizaciją turi perimti tos transnacionalinės kompanijos. Jis atvirai apie tai kalba, čia nėra jokios fantazijos.

Dabar vystosi dar vienas itin įdomus globalistų aljansas su popiežiumi, kuris vadinamas Inclusive Capitalism (inkliuzyvus kapitalizmas). Tai Vatikano ir pačių turtingiausių pasaulio žmonių aljansas ir jie šneka apie tai, kad reikia pertvarkyti kapitalizmą. O ką tai reiškia? Jie tikriausiai nesiruošia mums atiduoti savo turto? O kodėl staiga jiems kilo noras pertvarkyti tą kapitalizmą? Manau, jie puikiai supranta, į kokį akligatvį tą kapitalizmą patys ir atvedė. Juk prasidėjo finansinio kapitalizmo mechanizmo griūtis, kai gyventi amžinai į skolą vien tik spausdinant pinigus neįmanoma. Tie, kurie tų pinigų turi daugiausiai, puikiai tą supranta. Jie, matyt, mėgina užbėgti už akių ir nori suvaldyti procesus, kad paskui ta griūtis jų pačių nenušluotų. Ir čia slypi visa konflikto esmė.

Susiduria du skirtingi pasauliai ne tik Amerikoje - ši takoskyra eina per visą Vakarų civilizaciją. Ir nereikia manyti, kad tai yra toli nuo Lietuvos. Net ir rinkimai į Lietuvos Seimą parodė, kad lygiai tas pats ateina ir pas mus, tik mastai dar kitokie. JAV tie pasauliai pasidalinę beveik lygiai per pusę: priešingoje pusėje yra tie „svajokliai", kurie nori to, ko būti negali, kuriantys planus, kurie atves pasaulį į visišką chaosą. O D.Trampo ir Dž.Baideno kova tėra ledkalnio viršūnė. Abiejų konfliktuojančių pusių lyderiai yra keistoki, bet, matyt, atspindintys laiko dvasią..."

Maidanas - gerai, protestai Baltarusijoje - gerai? Tada Lietuva turėtų palaikyti ir JAV protestuotojus

Pasak publicisto ir politologo Mariaus Kundroto, dabartinė situacija Amerikoje į dienos šviesą ištraukė labai daug įsisenėjusių ir ilgą laiką ignoruotų politinių bei socialinių problemų.

Dvejopi standartai

Jo nuomone, viena išryškėjusi blogybių yra tai, kad panašios situacijos vertinamos skirtingai.

„Svarbu yra nesivadovauti dvejopais standartais. Aišku, negerai, kai politiniai klausimai sprendžiami smurtiniais metodais. Tai aiškiai parodo, kad demokratinė santvarka susiduria su problemomis. Kita vertus, tauta turi teisę į kraštutinę priemonę, jeigu aiškiai mato, kad visos kitos priemonės, siekiant apginti savo laisvę ir išsaugoti suverenitetą, neveikia.

Kai nemažai visuomenės daliai kyla įtarimas, kad valdžią bandoma perimti klastojant rinkimus ir naudojant kitas „juodąsias" technologijas, įvyksta tai, kas šiuo metu stebima Amerikoje. Viena iš sisteminių grupių pabandė užvaldyti visą valstybę, kita ėmėsi paskutinės galimos priemonės. Tai nėra gerai, bet darytina prielaida, kad kitos išeities į Kapitolijų įsiveržę asmenys nebeturėjo.

Dabar kyla klausimas - kaip į situaciją reaguos ir kurią pusę palaikys Lietuvos politikai. Tiesiog priminsiu, kad kai Ukrainoje prasidėjo Maidanas, Lietuva visomis išgalėmis rėmė į gatves savo laisvių bei teisių ginti išėjusius ukrainiečius. Šiuo metu oficialusis Vilnius visokeriopai remia Aliaksandro Lukašenkos priešininkus, tad išeina, kad ir situaciją JAV reikėtų priimti, kaip visuomenėsbandymą užkirsti kelią neteisėtam valdžios užgrobimui", - „Vakaro žinios" sakė M.Kundrotas.

Analogišką praktiką, anot jo, vis dažniau naudoja ir sisteminės žiniasklaidos priemonės.

„Per šiuos Amerikos prezidento rinkimus išryškėjo labai aiški takoskyra - JAV stambusis kapitalas, valstybinės institucijos ir žiniasklaida, nesislėpdami, palaikė vadinamuosius demokratus ir Dž.Baideną. Respublikonų ir D.Trampo stovykloje liko tradicinio požiūrio konservatyvioji JAV visuomenė bei šalies patriotai. Tad dabartinė situacija neturėtų stebinti, kadangi „demokratinė" žiniasklaida klusniai vykdo iš aukščiau gaunamus nurodymus.

Pastebėjau, kad analogiškai dirba ir kitų šalių vadinamieji nacionaliniai transliuotojai. Palyginau, ką rodo LRT ir pagrindinis Baltarusijos kanalas. Nors pateikiamos informacijos forma kiek skiriasi, turinys, iš esmės, yra tas pats - kaip pas mus viskas gerai ir kokie blogi tie, kurie mąsto kitaip. Tik jeigu baltarusiai gina A.Lukašenkos režimą, tai mūsiškiai agituoja už liberalus ar net ultraliberalus. Žiniasklaidoje taip pat vyksta kova tarp palaikančiųjų tikrąsias demokratines vertybes ir dirbančių pagal „iš viršaus" gaunamus nurodymus.

Kadaise Lietuva, rinkdamasi tarp Rytų ir Vakarų politinio modelio, pasirinko pastarąjį, nes jis garantavo demokratines laisves. Bent jau formaliai tai reiškė, kad žmonės galės laisvai reikšti savo nuomonę, tauta pati save valdys, nebeliks nurodymus duodančios užsienio valdžios. Deja, šiandien vakarietiškoji demokratija panašėja į Rytų autoritarinius režimus, kur demokratija egzistuoja tik formaliai, o realiai opozicija bei kitaminčiai jau seniai suklupdyti ant kelių", - pastebėjimais dalinosi politologas M.Kundrotas.

Konservatoriai pasuko liberalizmo keliu

Atkreipė jis dėmesį ir į tai, kad reikėtų nustoti stebėtis Kinijos vykdoma žmonių kontrole ar taikoma piliečių vertinimui skirta socialinių kreditų sistema, nes Vakarai irgi suka panašia kryptimi.

„Nenustebsiu, jei netrukus kokia nors Vakarų valstybė priims analogišką socialinių kreditų sistemą ir tie, kurie pasisakys prieš migraciją ar ES vykdomą mažumų politiką, bus apšaukti radikalais, persekiojami ir žlugdomi, - sakė M.Kundrotas. - Juolab kad Lietuvoje tai jau vyksta. Mano bičiulis ir kolega Julius Panka darbą prarado po to, kai kažkas paskambino į jo buvusią darbovietę ir paklausė - kaip čia yra, kad pas jus dirba homofobas?

Man pačiam nebuvo leista gintis daktaro disertacijos, nes išvadose išsakiau abejonių, kad visas pasaulis eina šviesiu liberalizmo keliu. Jei tokie pastebėjimai užkliuvo profesūrai, ar reikia stebėtis, kad plačiojoje visuomenėje konservatyvūs, tradicines vertybes ginantys Vengrijos bei Lenkijos politikai apšaukiami radikalais ar populistais?"

Priminė jis ir tai, kad dabartinį Seimą išrinko maždaug trečdalis rinkėjų, o už valdančiuosius balsavo dar mažiau.

„Lietuvoje įdomu, nes šalis vis dar yra konservatyvi, o valdžioj turime liberalus. Nors tai - bendros pasaulinės tendencijos, nes konservatoriai beveik visur vis labiau liberalėja. Išimtį sudaro tik Lenkija ir Vengrija, kur, atliepdami tautos lūkesčius, valdžioje yra tikrieji konservatoriai. Pas mus taip nėra, bet kaltinti galime tik patys save, tiksliau - savo intelektualinį pasyvumą. Mūsų visuomenė nelinkusi gilintis į politinius procesus ir idėjas. Jai užtenka, kad politikai gražiai pačiulba prieš rinkimus, sisteminė žiniasklaida tai tinkamai nušviečia ir žmonės eina už juos balsuoti. Alternatyvūs, nesisteminiai kandidatai lieka užribyje, nes arba jiems neleidžiama pasisakyti, arba jie tikslingai yra juodinami", - aiškino politologas.

Kad tik nebūtų karo

Vertindamas šiandieninės Amerikos perspektyvas, jis prognozavo, kad, nepaisant atskirų valstijų bandymų išstoti, JAV visgi turėtų išlikti.

„Makrolygmenyje šalyje problemų apstu, tačiau valstijose puikiai veikia bendruomeninė mikrodemokratija bei yra išsaugotas moralinis Amerikos stuburas. Tiesa, sunku pasakyti, kas iš jo liks, jeigu ketverius metus šaliai vadovaus vadinamieji demokratai, kurie iš tikro yra savotiškas liberalų ir komunistų hibridas. Garsiai pareikšdami, kad kovos už vienų teises, jie tuo pat metu daro viską, kad nutildytų galvojančius kitaip. Tai Vakarų pasaulyje šiandien vadinama politkorektiškumu, tačiau, faktiškai, vis labiau panašėja į Rytų despotizmą.

Kaip toliau klostytis situacija Amerikoje, nemažai priklausys ir nuo Kongreso, kuris jau paskelbė apie Dž.Baideno pergalę, bei Senato. Visgi mažiausiai norėtųsi pilietinio karo, nors tauta turi ir tokią teisę.

Tik jeigu ji ta teise ten pasinaudotų, neabejoju, jog čia mus vėl bandytų prisijungti „motulė Rusija", - perspėjo M.Kundrotas. - Nors NATO nėra tik JAV, tačiau ji yra pagrindė šio aljanso jėga. Pasikartojus Baltijos valstybėse Krymo ar Donbaso scenarijui, pagalbos iš su Rusija flirtuojančių Prancūzijos ar Vokietijos mes tikrai nesulauktume. Padėtų nebent antirusiškai nusistatę lenkai, tačiau šios šalies pajėgumų tikrai būtų per maža.

Tad, žiūrint visai subjektyviai, šiandien geriausia krizės pabaiga JAV - stabili valdžia. Gera ji bus ar bloga, atskiras klausimas, tačiau stabili politika ten garantuos stabilumą ir mūsų regione."

Dėl Kapitolijaus šturmo parsivežkim Melaniją

Donaldo Trampo (Donald Trump) šalininkai suabejojo JAV prezidento rinkimų skaidrumu. Todėl sukėlė užėmė Kapitolijų. Europos demokratai, įskaitant mūsiškius, jau sako „ajajai, kaip negerai!", „apgulta demokratija". Tačiau sudėliokime šią dėlionę kitaip. Pagal Ukrainos Maidano, o dar geriau - pagal Baltarusijos scenarijų.

Pagal pastarąjį variantą mūsų demokratai turėtų sakyti: „Ajajai, kaip gerai!" arba „Amerikiečių nacija jau bunda!" O Gabrielius Landsbergis, su Gitanu Nausėda pasitaręs, turėtų artimiausią naktį atvežti, atsiprašau, atskraidinti į Lietuvą D.Trąmpą. Kaip kokią Sviatlaną Cichanouskają. O Seimas - paskelbti, kad D.Trampas yra teisėtas JAV prezidentas. Tik labai abejotina, ar ištaigą mėgstantis D.Trampas sutiktų belstis į Lietuvą. Nebent G.Nausėda jam užleistų S.Daukanto aikštės rūmus. O vietoje rančos duotų Valdovų rūmus. Ir golfo lauką prie Elektrėnų. Bet ir tokiomis sąlygomis kažin ar sutiktų. O ir mūsų teisėtai valdžiai iškiltų pavojus, jei D.Trampas imtų per daug domėtis mūsų šalies ekonomine raida. Bei skandinaviškos bankininkystės lietuviška versija. Ar neatrodo, kad pernelyg rizikinga?

Tokiu atveju, gal geriau mums nusigriebti Melaniją. Ji, skirtingai nei D.Trampas, ir metais, ir stotu šiek tiek panašesnė į Cichanouskają. Angliškai kalbėti taip pat moka. Nuo sutuoktinio irgi būna atskirta. O jei nusikalbės, mūsiškis užsienio reikalų ministras už ją pakalbės. Turėsime Melaniją - politinę kankinę, skaidrių rinkimų ir stiliaus ikoną. Galės iš egzilio šaukti savo vyro šalininkus į kovą. Arba pradžiai - į lovą. (Juk graži moteriškė iš Rytų bloko?) Pravardžiuoti Džo Baideną (Joe Biden) „tarakonu". Skelbti Dž.Baideno režimui amerikiečių liaudies ultimatumą. Grasinti masiniais streikais. Paskui galės palakstyti po kitas ES valstybes ir reikalauti riaušininkus tramdžiusiems policininkams, Senato ir Atstovų rūmų nariams griežtų sankcijų. Teks iš ES pareikalauti, kad Dž.Baideno jokiu būdu į Europą neįsileistų. Taip pat imkime ieškoti Dž.Baideno meilužių, auksinių tualetų, privačių zoologijos sodų, slaptų sąskaitų Šveicarijoje ar kitokių per didelės prabangos įrodymų. (Tik nesinaršykite po Ukrainą, nes ten jau viską surado - ir apie jį, ir apie jo sūnų. Deja, faktai nepasitvirtino, nes niekas jų neišdrįso patvirtinti.)

Sunkiausia bus Baltijos kelią „Vilnius-Vašingtonas" organizuoti. Ilgokas. Tiek žmonių Lietuvoje nėra. Net ir tuo atveju, jei Vyriausybė atšauktų karantiną ir emigrantus atideportuotų. Kovos už nesuklastotus rinkimus proga. Be to, kaip sustatyti žmones ant vandens? Su kaukėmis, apsauginėmis pirštinėmis, šiltais kailiniais ir dar kad ant vandens išsilaikytų. Tačiau kokios skambios būtų pasaulio žiniasklaidos antraštė!

Ką dar galime padaryti? G.Nausėda turėtų organizuoti, kad į Vašingtoną būtų pasiųsti ES derybininkai. Kad įtikintų Dž.Baideną taikingai prisipažinti pralaimėjus. Net ir tuo atveju, jei laimėjo. Nes mes žinome geriau. O mūsų ambasadorius JAV turėtų apklausti visus nukentėjusius Kapitolijaus šturmo dalyvius. Nufotografuoti jų pamėlynavusias kinkas ir įrašyti dejones.

Bet įtariu, kad mes to nedarysime, nes esame veidmainiai. Kai armėnai, pasipiktinę dėl Karabacho įvykių, nusiaubė premjero Nikolo Pašiniano rezidenciją, mūsiškiai to „nematė". Nors Minskas, Kijevas ar Jerevanas yra arčiau nei Vašingtonas. Matyt, vienur šturmuoti oficialios valdžios pastatus galima, o kitur - ne? Vienur tramdyti riaušininkus lazdomis galima, o kitur - ne? Matyt, vienu atveju lazda - „demokratijos sąjungininkė", o kitu atveju ta pati lazda - „brutali demokratijos priešininkė".

Įtampa pasaulyje yra gerokai didesnė nei anksčiau

Konsultacijos užsiimanti įmonė „Eurasia Group" pristatė didžiausių tik ką prasidėjusių metų rizikų sąrašą. Įdomu, kad jo pirmojoje vietoje - Amerikos skilimas. Ar būtent to pradžią dabar ir matome.

„Eurasia Group" rizikų sąraše pirmąją vietą užima galimas „Amerikos skilimas" - situacija, kai maždaug pusė šalies gyventojų kiekvieną naują lyderį vertintų kaip neteisėtą. Ekspertų vertinimu, tokia situacija susidarys pareigas pradėjus eiti Džo Baidenui (Joe Biden).

Antroje sąrašo vietoje randame COVID-19. Reikalas tas, kad prasidėjusi vakcinacija ne tik sukels dar daugiau abejonių, bet ir padidins takoskyrą tarp turtingųjų ir vargšų. Analitikų vertinimu, daugelyje šalių tai taps neramumų priežastimi. Prie neigiamų pandemijos priežasčių taip pat priskiriamas darbo vietų mažėjimas, nepasitikėjimo valdžia augimas ir besivystančių šalių skolų krizės.

Trečia galima rizika - kova su klimato kaita, pasibaigsianti tarptautine konkurencija.

Sąraše taip pat įvardinta auganti įtampa tarp JAV ir Kinijos, sunkumai su tarptautiniu duomenų perdavimu, tikėtinas globalus konfliktas skaitmeninėje erdvėje bei Turkijos ekonominės problemos, galinčios turėti neigiamų politinių padarinių.

Analitikams nerimą kelia ir dėl mažėjančios naftos kainos galinti sušlubuoti Artimųjų Rytų ekonomika, Angelos Merkel pasitraukimas iš Vokietijos kanclerės posto, dėl pandemijos įsigalėjusi politinė bei socialinė krizė Pietų Amerikoje ir rinkimai kai kuriose pasaulio šalyse.

- Perspėjimų, kad JAV gali skilti, jau buvo. Ar galima teigti, kad skilimas jau prasidėjo? - „Vakaro žinios" paklausė politologo Vadimo Volovojaus.

- Šiuo metu kategoriškai teigti negalima nieko - nei kad JAV išliks, nei kad suskils. Visgi yra akivaizdu, kad Amerikos visuomenė susiskaldžiusi ir dabar tvyranti įtampa yra gerokai didesnė negu tuomet, kai 2000-aisiais dėl prezidento posto varžėsi Alas Goras (Al Gore) ir Džordžas Bušas (George Walker Bush). Tik jeigu tuomet po rinkimų aistros nusiramino, šį kartą to nėra ir įtampa išlieka. Yra akivaizdu, kad šalyje prasidėjo krizė ir esminis klausimas dabar - sugebės JAV konstruktyviai įveikti šią krizę ar ne?

Čia galima prisiminti XX a. pabaigą - situaciją Sovietų Sąjungoje ir įvykius Kinijoje, Tiananmenio aikštėje. Tuomet šalys irgi išgyveno krizes, tik Kinija ją įveikė, o Sovietų Sąjunga, nors niekas to nedrįso prognozuoti, subyrėjo. Amerika dabar yra panašioje padėtyje.

Bet kokiu atveju, problemoms JAV užsitęsus, tai pajus tiek visas pasaulis, tiek, kiek mažiau, ir Lietuva. D.Trampo laikais Amerika laikėsi atsitraukimo iš Europos politikos. Daugelis galvojo, kad pasikeitus prezidentui Amerika vėl daugiau dėmesio skirs Europai. Jeigu neramumai už Atlanto tęsis, savaime suprantama, kad JAV politikai pirmiausia norės susitvarkyti „namuose". Tokiu atveju į Ameriką besiorientavusiai Lietuvai reikės skubiai spręsti, ką daryti su strateginiais partneriais - laukti, kol situacija JAV stabilizuosis ar ieškoti naujų.

- Paminėjote Kiniją. Ji bandys pasinaudoti dabartine situacija?

- JAV ir Kinija pastaraisiais metais nesutarė. Dž.Baideną paskelbus išrinktuoju prezidentu buvo tikimasi, kad įtampa kiek sumažės. Visgi yra akivaizdu, kad ankstesnio bendradarbiavimo lygio pasiekta nebebus, nes vis stiprėjanti Kinija atvirai meta iššūkį pasauliniam JAV dominavimui.

Taip pat reikia nepamiršti, kad JAV priešpastatydavo save ne tik Kinijai, bet ir Rusijai. Nebejotina, kad Amerikai nusilpus, šios dvi autoritarinės valstybės galės augti bei plėsti savo galią. Tiek regioninę, tiek globalią.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra sakęs, kad SSSR sugriovimas buvo geopolitinė katastrofa. Šį pasakymą galima vertinti įvairiai, tačiau įvykiai Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele ar Kalnų Karabache aiškiai rodo, jog noro kontroliuoti buvusias „broliškas respublikas" Maskva neatsisakė. Jeigu Amerika nesusitvarkys, Rusija netruks tuo pasinaudoti. Pastarasis momentas - Rusijos įtakos stiprėjimas postsovietinėje erdvėj - būtų ypač nepalankus Lietuvai, kuri, būdama JAV partnere, palaikė jos poziciją Rusijos atžvilgiu.

Autoriai: Ričardas Čekutis, Vidmantas Misevičius, Olava Strikulienė