Dėl nepakeliamo karščio Sidnėjus gali tapti nebetinkamas gyventi

Kai kurios Australijos Viktorijos ir Naujojo Pietų Velso valstijų dalys leipsta ekstremalioje karščio bangoje, kuri per pietrytinę Australijos dalį ėmė slinkti praėjusį šeštadienį.

Tai galėtų pasirodyti, kaip puiki priežastis apsilankyti paplūdimyje, tačiau planetai šiltėjant, o vasaroms tampant ilgesnėmis ir vis sunkiau pakeliamomis, karščio bangos kelia tikrą egzistencinę grėsmę Australijos priemiesčiams.

Jau dabar karštis Australijoje pražudo daugiau žmonių nei bet kuri kita stichinė nelaimė, tarp kurių yra ir potvyniai, ciklonai bei krūmynų gaisrai.

Ekspertų teigimu, dabar, kai per artimiausius dešimtmečius sulauksime vasarų su 50 laipsnių ir didesniu karščiu, tankiai apgyvendintos Australijos dalys gali tapti nebetinkamos žmonių gyvenimui.

Šiuo metu lenktyniaujama siekiant sukurti naują viziją, dizainą ir apskirtai perstatyti Australijos priemiesčius.

Automobilių stovėjimo aikštelės gali būti išgriautos ir apsodintos medžiais bei kita žaluma, namai aprūpinami izoliacija, keliai nudažomi taip, kad atspindėtų, o ne absorbuotų karštį, o prekybos centrai ir netgi ištisi priemiesčiai būtų statomi po žeme, taip siekiant sumažinti vėsinimo išlaidas, rašo abc.net.au.

Visų šių pastangų epicentre atsidūrė Vakarų Sidnėjus, kuriame gyvena daugiau nei 2,5 milijonai žmonių.

Vasaros metu termometrų stulpeliai čia priartėja prie 50 laipsnių ir tai tėra aplinkos oro temperatūra. Nuo asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelių dangos spinduliuojantis karštis gali siekti ir 80°C.

Išmatavus žaidimų aikštelės įrangos paviršiaus temperatūrą, ši siekė 100°C.

Nuo 2019 metų visos 33 Sidnėjaus tarybos finansavo prisitaikymo prie klimato programas, kurios karštį identifikavo, kaip pagrindinę klimato keliamą grėsmę Sidnėjaus gyventojams.

Pajusti būsimą ateitį buvo galima 2020 metų sausio 4 d., kuomet krūmynų gaisrų apsuptam Sidnėjui smogė temperatūrų rekordus laužiusi karščio banga.

Penrito priemiestyje, Žydrųjų kalnų papėdėje, termometrų stulpeliai pasiekė 48,9°C, ir taip ši vietovė tapo tos dienos karščiausia vieta visame pasaulyje.

Sidnėjuje, patys prabangiausi rajonai yra vėsesni – tai uosto ir pakrančių vietovės, kurios dažnai yra 10°C vėsesnės už giliau žemyne esančius priemiesčius.

Aukščiausios temperatūros įprastai fiksuojamos žemo socioekonominio lygio regionuose, kur gyvena didelė dalis žmonių, pažeidžiamų karščio, tarp kurių ir senyvo amžiaus gyventojai, socialiai izoliuoti ir socialines išmokas gaunantys asmenys, kurie neišgali naudotis oro kondicionieriais.

Vakarinės Sidnėjaus dalys gali likti apleistos

Karštą naktį Blacktown priemiestyje visą parą dirbantis „Kmart“ tampa socialinės veiklos epicentru: žmonės čia lūkuriuoja kol lauke pakankamai atvėsta, kad būtų įmanoma miegoti.

Kliovimasis prekybos centrų kondicionieriais, kaip priemone atsivėsinti, demonstruoja kylantį Vakarų Sidnėjaus karščio problemos mastą.

Tačiau didžioji dalis tikrai pažeidžiamų žmonių karščiausias dienas išgyvena tyloje – jie lieka užsidarę namie, užtrauktomis užuolaidomis.

CSIRO ir Meteorologijos biuras skaičiuoja, kad iki 2090 metų vidutinis dienų, kuomet Vakarų Sidnėjuje karštis viršytų 35°C, skaičius gali išaugti penkis kartus.

Kitaip tariant, iki 2090 metų Vakarų Sidnėjus turės papildomą mėnesį, kuomet karštis viršys 35°C.

© BOM/Ray Wills 

Mattheos Santamouris, Naujojo Pietų Velso universiteto profesorius ir pasauliniu mastu pripažintas vėsesnių miestų statymo ekspertas, mano, kad nesiėmus veiksmų padedant gyventojams adaptuotis prie karštesnių vasarų, per artimiausius 20–30 metų „daugybė vietų“ Vakarų Sidnėjuje liks apleistos.

Norint suprasti, kodėl taip gali nutikti, profesorius Santamouris teigia, kad visų pirma būtina įvertinti Vakarų Sidnėjaus geografiją.

Vakaruose esanti dykuma veikia lyg atvertos orkaitės durelės, leidžiančios į priemiesčius plūsti karštam orui. Jūros brizas padeda atvėsinti miestą, tačiau jis pasiekia vos Paramatos rajono pakraštį.

Kartu su klimato kaita, didelio tankio vystymusi ir medžiais apsodintų teritorijų kirtimu, patys vakariausi priemiesčiai tampa pavojingai karšti.

Veiksmų prieš karštį ėmimasis

Prieš karštį nukreipti veiksmai skirstomi į dvi formas: švelninimas ir prisitaikymas.

Švelninimas reiškia pačios aplinkos oro temperatūros mažinimą (sodinant medžius arba naudojant karštį atspindinčias medžiagas), tuo tarpu prisitaikymas švelnina aukštų temperatūrų poveikį (pavyzdžiui, statant namus su izoliuotais stogais ir langais su stiklo paketais).

Iki šiol Naujojo Pietų Velso vyriausybės pastangos švelninti būsimų vasarų ekstremalų karštį buvo sutelktos į medžiais apsodintų plotų plėtimą Didžiajame Sidnėjuje, šiam tikslui iki 2022 metų pasodinant milijoną medžių.

Tačiau nors šios programos vertos dėmesio, tačiau jos nėra pakankamos, kad pačios vienos susidorotų su kylančiu karščiu, teigia profesorius Santamouris.

Jis apskaičiavo, kad penkių milijonų medžių pasodinimas maksimalią temperatūrą Vakarų Sidnėjuje sumažintų tik nuo 1 iki 1,2 laipsnio.

Kai kuriais atvejais medžiai miestą gali tik dar labiau įkaitinti, teigia jis.

Profesorius teigė, kad reikia imtis gerokai radikalesnių sprendimų.

Karščio spinduliavimas į kosminę erdvę

Vienas paprastas sprendimas būtų naudoti daugiau šviesios spalvos statybinių medžiagų, kurios atspindi, o ne absorbuoja karštį.

Bandymai parodė, kad kelių paviršių nudažymas karštį atspindinčiais dažais, gali jų paviršiaus temperatūrą palaikyti mažiausiai 10°C vėsesne, nei nedažytos zonos.

Plačiai naudojant šias vėsinamąsias medžiagas, aplinkos oro temperatūra Vakarų Sidnėjuje galėtų suamžėti 1,5°C, apskaičiavo profesorius Santamouris.

Naujos kartos „supervėsinamosios“ medžiagos šį skaičių galėtų padvigubinti. Tačiau net moderniosios medžiagos neprilygsta klimato kaitos daromam poveikiui.

Temperatūros mažinimas, naudojant švelninimo priemones, didžiąja dalimi bus nustelbtas numatomo aplinkos temperatūrų kilimo.

Parkų ir požeminių bunkerių miestas

Taigi, belieka prisitaikymas: karščio poveikio mažinimas.

Sebastian Pfautsch iš Vakarų Sidnėjaus universiteto teigia, kad namai ir parduotuvės turi būti didžiąja dalimi statomi po žeme, kas savo ruožtu turi papildomą pranašumą dėl to, kad juos tampa lengviau vėsinti.

Kita galimybė yra apgyvendinti žmones daugiaaukščiuose daugiabučiuose, apsuptuose didžiulių parkų teritorijų.

„Mes turim statyti arba aukštyn, arba žemyn,“ – sakė jis. „Tai gali skambėti, kaip utopija, tačiau tai yra būtinas progresyvaus mąstymo būdas karštose vietovėse. Didžiulis prekybos centras, pastatytas po žeme, vėsinimo išlaidas gali sumažinti 95 procentais“.

Tarp kitų idėjų minimi namai su izoliacijomis ir oro kondicionieriais, bei pigios, atsinaujinančios energijos tiekimas.

Tačiau Dr. Pfautsch atkreipia dėmesį į tai, kad vakaruose didžiuliais skaičiais vis dar statomi prastai izoliuoti namai, su karštį sugeriančiais juodos spalvos stogais. Nieko neįtariantys pirkėjai, besivydami savo „Australiškąją svajonę“, lieka dešimtmečiams įkalinti alinančiame savo namų karštyje.

„Kalbant apie patį vystymąsi, negalėčiau teigti, kad matau bent kokių pokyčių,“ – sakė Pfautsch. „Kiek ilgai dar galime sau leisti statyti šias karščio dėžes, kurios čia stovės 30–60 metų?“

© Sebastian Pfautsch 

Taip pat egzistuoja planai geriau prognozuoti ir sekti karštį.

Kelios Vakarų Sidnėjaus tarybos pavedė daktarui Pfautsch įrengti tūkstančius temperatūros skaitytuvų, kurių pagalba būtų sekami karščio verpetai ir jo tekėjimas regione.

Meteorologijos biuras pristatė nacionalinę, trijų dienų karščio bangos prognozę ir taip pat dirba ties „karščio bangos nuspėjamumo žemėlapiu“, kuriuo viliamasi geriau informuoti australus apie kiekvienos atsiritančios karščio bangos intensyvumą ir trukmę.

Atskiras projektas, vadovaujamas Australijos organizacijos „Emergency Management Australia“, siekia, remiantis apklausos duomenimis, identifikuoti žmonių gyvenamas vietoves, kurios yra pačios pažeidžiamiausios karščio bangoms.

Anot Bacon, šios nacionalinės iniciatyvos ir aukštųjų technologijų sprendimai yra labai laukiami, tačiau taip pat yra ir daugybė paprastų dalykų, kurių galima imtis čia ir dabar.

Šaltinis: gismeteo.lt