Gyvenimo Žemėje perspektyvos yra blogesnės nei daug kas įsivaizduoja

(Paranormal) Bet kas, bent šiek tiek besidomintis globalia aplinka, žino, kad viskas nėra gerai. Tačiau kokia bloga yra ši situacija? Naujasis tyrimas rodo, kad gyvenimo Žemėje perspektyvos yra blogesnės, nei suprantama bendrąja prasme.

Neseniai paskelbtame tyrime buvo apžvelgti daugiau nei 150 tyrimų, kad būtų gauta aiški gamtos pasaulio būklės santrauka.

Tyrime išryškintos galimos būsimos biologinės įvairovės nykimo, masinio išnykimo, klimato sutrikdymo ir planetinės toksikacijos tendencijos. Taip pat pabrėžiamas keblios žmonijos padėties ir krizių, kurias privaloma spręsti dabar pat, vaizdas.

Problemos, kurios visos yra susietos su žmonijos vartojimu ir populiacijos augimu, artimiausiais dešimtmečiais beveik neabejotinai paaštrės. Žala bus jaučiama ištisus šimtmečius ir grasins visų rūšių išlikimui, įskaitant ir mus pačius.

Šio apžvalginio tyrimo bendraautoriais yra 17 žymiausių mokslininkų, tarp kurių ir mokslininkai iš Flinderso universiteto, Stanfordo universiteto ir Kalifornijos universiteto Los Andžele.  

Susipažinimas su problema

Kiek patys ekspertai suvokia grėsmių biosferai ir jos gyvybės formoms, įskaitant žmoniją, mastą? Nerimą kelia tai, jog tyrimai rodo, kad būsimos aplinkos sąlygos bus gerokai pavojingesnės, nei šiuo metu mano ekspertai.

Taip yra daugiausia dėl to, kad akademikai yra linkę specializuotis vienoje disciplinoje, kas reiškia, kad daugeliu atveju jie nėra susipažinę su sudėtinga sistema, kurioje egzistuoja planetinio masto problemos ir potencialūs jų sprendimai.

Be to, teigiamiems pokyčiams gali trukdyti vyriausybės, kurios atmeta arba nepaiso mokslininkų patarimų, bei tiek tarp technikos ekspertų, tiek politikos kūrėjų egzistuojantis žmonijos elgsenos nežinojimas.

Žvelgiant dar plačiau, prie to prisideda ir žmonių optimizmo šališkumas, dėl ko manoma, kad blogi dalykai greičiau nutiks kitiems, nei tau pačiam, dėl ko daugelis žmonių nuvertina aplinkosauginę krizę.

Skaičiai nemeluoja

Tyrime taip pat apžvelgta dabartinė pasaulinės aplinkos būklė. Nors problemų yra pernelyg daug, kad jos visos būtų apžvelgtos, tačiau tarp jų yra:

• Augmenijos biomasės sumažėjimas perpus nuo žemės ūkio revoliucijos, vykusios prieš maždaug 11000 metų. Apskritai žmonės pakeitė beveik du trečdalius Žemės sausumos paviršiaus.

• Apie 1300 oficialiai patvirtintų, per paskutinius 500 metų išnykusių rūšių. Apskritai, per pastaruosius 50 metų, gyvūnų rūšių populiacijų dydžiai sumažėjo daugiau nei dviem trečdaliais, kas rodo, kad dar daugiau išnykimų yra neišvengiama.

• Visame pasaulyje išnykimas grasina maždaug vienam milijonui augalų ir gyvūnų rūšių. Bendra laukinių žinduolių masė šiandien yra mažesnė nei vienas ketvirtadalis masės, egzistavusios prieš žmonėms pradedant kolonizuoti planetą. Daugelyje rajonų taip pat sparčiai nyksta ir vabzdžiai.

• Per 300 metų buvo prarasta 85% pasaulinių pelkių plotų, žmonių veikla tam tikru mastu pakenkė daugiau nei 65% vandenynų.

• Per mažiau nei 200 metų perpus sumažėjo gyvų koralų danga rifuose ir pastarąjį šimtmetį fiksuotas jūržolių masto sumažėjimas 10% per dešimtmetį tempu. Smarkiai sumažėjo maždaug 40% rudadumblių miškų, o didžiųjų plėšriųjų žuvų skaičius yra mažesnis nei 30%, palyginus su tuo, kuris egzistavo prieš šimtą metų.

Prasta situacija prastėja dar labiau

Žmonijos populiacija pasiekė 7,8 milijardus, o tai yra dvigubai didesnė populiacija nei 1970 metais, o remiantis prognozėmis šis skaičius 2050 metais pasieks apie 10 milijardų.

Daugiau žmonių reiškia daugiau maisto nesaugumo, dirvožemio degradacijos, plastiko taršos ir biologinės įvairovės nykimo.

© Phạm Quốc Nguyên | Pixabay

Didelis populiacijos tankis reiškia labiau tikėtinas pandemijas. Tai taip pat skatina gyventojų perteklių, nedarbą, būstų trūkumą ir infrastruktūros dėvėjimąsi, o taip pat gali įplieksti konfliktus, vedančius link maištų, terorizmo ir karo.

Iš esmės, žmonija sukūrė ekologinę Ponzi schemą. Vartojimas, išreikštas Žemės regeneracijos pajėgumų procentine dalimi, išaugo nuo 73% 1960 metais iki daugiau nei 170% šiandien.

Didelio suvartojimo šalys, tokios kaip Australija, Kanada ir JAV, naudoja kelis iškastinio kuro energijos vienetus, kad pagamintų vieną maisto energijos vienetą. Dėl to artimoje ateityje išaugs energijos vartojimas, ypač augant pasaulinei viduriniajai klasei.

Ir tada yra klimato kaita.

Žmonija jau viršijo šio amžiaus 1°C globalų šiltėjimą  ir tarp 2030 ir 2052 metų beveik neabejotinai viršys 1,5°C. Net jei visos Paryžiaus susitarimo šalys ratifikuos savo įsipareigojimus, iki 2100 metų šiltėjimas vis tiek pasiektų tarp 2,6°C ir 3,1°C.

Politinės impotencijos pavojus

Šia tyrimų apžvalga nustatyta, kad pasaulinis politikos formavimas gerokai atsilieka reaguojant į šias egzistencines grėsmes.

Žemės ateities užtikrinimas reikalauja protingų, ilgalaikių sprendimų. Vis dėlto, jiems trukdo trumpalaikiai interesai ir ekonominė sistema, kuri sutelkia turtą vos tarp kelių asmenų.

Pakilimą išgyvena dešiniojo sparno populistiniai lyderiai, vedami antiaplinkosauginių darbotvarkių, o daugybėje šalių aplinkosauginės protestuotojų grupės buvo vadinamos „teroristinėmis“. Aplinkos apsauga tapo politinės ideologijos ginklu, o ne universaliu savisaugos būdu.

Finansuojamos dezinformacijos kampanijos, tarp kurių ir kovojančios prieš veiksmus, kurių imamasi kovai su klimato kaita ar miškų naikinimu, teigia, kad prasmingi aplinkosauginiai veiksmai yra per brangūs ir visiškai ignoruojama lieka neveiksnumo kaina.

Apskritai, mažai tikėtina, kad verslo investicijos bus perkeliamos pakankamu mastu, kad būtų išvengta aplinkos katastrofos.

Besikeičiantis kursas

Norint išvengti šios siaubingos ateities, yra būtini fundamentalūs pokyčiai:

• amžinojo ekonomikos augimo tikslo panaikinimas;
• tikrųjų produktų ir veiklos kainų atskleidimas, priverčiant apmokėti aplinkai padarytą žalą , sumokant už jos atkūrimą, pavyzdžiui, taikant išmetamo anglies dvideginio kiekio apmokestinimą;
• greitas iškastinio kuro atsisakymas;
• rinkų reguliavimas sumažinant monopolizaciją ir pernelyg didelės įmonių įtakos politikai apribojimas;
• viešpatavimas korporaciniame politinių atstovų lobizme;
• moterų visame pasaulyje švietimas ir įgalinimas, įskaitant galimybę joms kontroliuoti šeimos planavimą.

Nenukreipkite žvilgsnio

Daugybė organizacijų ir asmenų yra atsidavę pasiekti šiuos tikslus. Vis dėlto, jų žinutės nepakankamai prasiskverbė į politinę, ekonominę ir akademinę sritis, kad galėtų daug ką pakeisti.

Problemų, su kuriomis susiduria žmonija, masto nepripažinimas yra ne tik naivus, bet ir pavojingas. Ir čia didelį vaidmenį atlieka mokslas.

Mokslininkai privalo pateikti nepagražintą, didžiulių laukiančių iššūkių, realybę.

Vietoje to, jie turi sakyti viską, kaip yra. Visa kita, geriausiu atveju, yra klaidinama, o blogiausiu – potencialiai mirtina.

Corey J. A. Bradshaw, Flinderso universiteto Australijos biologinės įvairovės ir paveldo kompetencijos centro pasaulinės ekologijos ir modelių profesorius; Daniel T. Blumstein, Kalifornijos universiteto Los Andžele Ekologijos ir evoliucinės biologijos bei Aplinkosaugos ir tvarumo instituto profesorius; ir Paul Ehrlich, Gamtos apsaugos biologijos centro prezidentas, Stanfordo universiteto Bing profesorius.

Straipsnis publikuotas  „The Conversation“ 

Šaltinis: gismeteo.lt