Ipro Požemiai

Šiandien šiame nedideliame mieste, kuris gerai žinomas karo istorijos žinovams, gyvena apie 35 tūkst. gyventojų buvo apie 2 milijonus.

Tiesa, jie gyveno ne pačiame mieste, o giliai požemyje...

Skylės laukuose

Prieš keletą metų visame pasaulyje žinomam karo archeologijos specialistui Toniui Polardui į rankas pateko gana senas (XX-o a. pradžios) Ipro miesto apylinkių žemėlapis. Jame vieno Zonebekės kaimelio fermerio laukuose buvo vieta, pažymėta kryželiu. Istoriką šis pažymėjimas labai sudomino, jis neužilgo išvyko į kaimą susipažinti su vietiniais žmonėmis ir pabandyti išsiaiškinti šio ženklo reikšmę.

Mokslininkui labai pasisekė: pirmasis jo sutiktas Zonebekės gyventojas pasiskundė, kad jo laukuose žiojėja didžiulės skylės. Valstietis nusprendė, kad tai yra seni ir apleisti šuliniai, todėl juos užkalė lentomis, kad į juos neįkristų vaikai ir gyvuliai. Polardas su savo komanda labai atidžiai apžiūrėjo šulinius. Tai pasirodė besančios labai gilios ventiliacinės angos, tiesa, jos buvo apsemtos vandens.

Tačiau rasti įėjimą į požemius, iki kurių buvo iškastos šios angos, buvo ne taip jau paprasta. Mokslininkai jau ruošėsi grįžti namo, kai vienam komandos nariui plyname lauke pavyko aptikti liuko dangtį. Jį pakėlus, prieš mokslininkų akis atsivėrė nuožulnus koridorius, taip pat užtvindytas. Buvo atgabenti vandens siurbliai, kurie visą savaitę be perstojo pumpavo vandenį. Galų gale mokslininkai pamatė puikiai išlikusio požeminio miesto vaizdą.

Požeminių įtvirtinimų sistema šalia Ipro atsirado Pirmojo pasaulinio karo metais, nes šis miestas tapo atraminiu Vakarų fronto punktu. Būtinybė patalpinti tūkstančius Antantės armijos kareivių privertė išplėsti seniai egzistavusias akmens skaldyklas ir išrausti naujus urvus. Per trumpą laiką britų ir olandų inžinieriams ir šachtininkams pavyko sukurti autonominį miestą, kuriam reikėjo tik maisto produktų ir šaudmenų. Štai vienas iš įėjimų į požeminę tvirtovę ir buvo pažymėtas Polardui patekusiame žemėlapyje.

Archeologų rojus

Miestas buvo statomas labai skrupulingai. Archeologų komanda aptiko požemines ligonines, virtuves, operacines, miegamąsias patalpas, tualetus. Atskiri miesto rajonai buvo sujungti ne tik gatvėmis-urvais, bet ir upėmis, kuriomis buvo labai patogu gabenti krovinius į kaimynines patalpas.

Tyrėjai vaikščiojo požeminio miesto gatvėmis ir negalėjo nesigėrėti jo išplanavimo sistema. Nuo centrinio kelio į šonus buvo padaryti atsišakojimai, kurie buvo pavadinti abėcėlės tvarka -«A šachta», «B šachta» ir t.t. Kareiviai šioms šachtoms buvo suteikę savus pavadinimus: «Alfa», «Bravo».

Požemines galerijas užpildęs šaltas gruntinis vanduo sudarė idealias sąlygas organinėms medžiagoms išsilaikyti labai ilgai. T.Polardas žurnalistams papasakojo: «Mums pavyko aptikti labai šlapias, bet puikiai išlikusias kojines. Apima labai keistas jausmas, kai plauni nešvarius rūbus, kuriems jau 90 metų».

Be daugybės asmeninių karių daiktų archeologai aptiko daugybę butelių, dėžučių ir kitų talpų. Kai kurios jų buvo tuščios, o kitose buvo išlikę maisto produktai.

Kol kas Polardo komanda ištyrinėjo tik mažą požeminio miesto dalį, nes nemažai koridorių yra užgriuvę akmenimis. Tolimesniems tyrimams atlikti reikia nemažai lėšų ir galingos technikos. Archeologai yra įsitikinę, kad greitai visi finansiniai klausimai bus išspręsti, o jų požeminiame mieste laukia daugybė įdomių atradimų.