Nustatyta, kad Leonardas da Vinčis gravitacijos sąvoką atrado gerokai anksčiau nei Niutonas

XVI a. pradžioje Leonardo da Vinčio pieštuku piešti eskizai leidžia manyti, kad jis suvokė gravitacijos sąvoką gerokai anksčiau nei anglų matematikas Izaokas Niutonas, kuris XVII a. pabaigoje paskelbė savo gravitacijos teoriją.

Kalifornijos technologijos instituto mokslininkai iš naujo išnagrinėjo da Vinčio užrašų knygeles ir jose rado piešinių su įdomiais eksperimentais.  Da Vinčis paėmė ąsotį ir pripildė jį iš pradžių vandeniu, o vėliau smėliu, tada pripildytą ąsotį judino lygiagrečiai žemei ir tyrinėjo, kaip šios medžiagos išteka iš ąsočio.

Ekspertai mano, kad genialusis italas šiais eksperimentais "sumodeliavo gravitacinę konstantą 97 proc. tikslumu".

Anot jų, vienintelis dalykas, sutrukdęs Leonardui da Vinčiui savo eksperimentus su gravitacija paversti visaverčiu moksliniu atradimu, buvo tai, kad jo epochoje trūko itin tikslių prietaisų, leidžiančių išmatuoti kritimo greitį.

Da Vinčis savo ąsočio ir trikampio formos diagramų piešinius lydėjo trumpais užrašais apie šiuos eksperimentus.

"Jei ąsotis juda pastoviu greičiu, krintančio turinio sudaryta linija yra vertikali, todėl nesusidaro trikampis. Jei turinys greitinamas pastoviu greičiu, krintančios medžiagos sankaupos sukurta linija sudaro tiesią, bet nuožulnią liniją, kuri tada sudaro trikampį", - aiškina savo schemas tyrėjai.

"Ir, kaip Da Vinčis nurodė pagrindinėje schemoje, jei turinio judėjimas greitėja tokiu pat greičiu, kokiu gravitacija greitina krintančią medžiagą, susidaro lygiakraštis trikampis."

Tiesa, jo matematinėje pagreičio formulėje buvo klaida.

"Matėme, kad Leonardas kovojo su šia problema, tačiau jis ją sumodeliavo taip, kad atstumas iki krintančio objekto būtų proporcingas 2-ajai t galiai [kur t reiškia laiką], o ne proporcingas t kvadratui. Tai klaidinga, bet vėliau sužinojome, kad jis tokią klaidingą lygtį naudojo teisingai. 

Nežinome, ar da Vinčis atliko tolesnius eksperimentus ar giliau tyrė šį klausimą. Tačiau faktas, kad jis kovojo su šia problema 1500-ųjų pradžioje, rodo, kaip toli nuėjo jo mąstymas", - sako Kalifornijos technologijos instituto doktorantas Krisas Rojus (Chris Roe).

Da Vinčis laikomas genijumi daugelyje sričių, ne tik tapybos, bet ir architektūros, skulptūros, anatomijos, inžinerijos, mechanikos ir kt. Kai kas teigia, kad tokių gabių žmonių gimsta tik kelis kartus per tūkstantmetį.

Išliko daug da Vinčio dienoraščių užrašų ir piešinių, kuriuos iki šiol tyrinėja istorikai ir mokslininkai.

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.