Ištyrė maisto turguje pirktas jūros gėrybes – visose aptiktas plastikas

Šį tyrimą atliko Ekseterio ir Kvinslando universitetų komandos, o tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Environmental Science & Technology“.

Tyrėjai norėjo patikrinti kaip plastikas veikia pačius įvairiausius vandenynuose gyvenančius sutvėrimus, o tam tikslui įsigijo penkis laukinius mėlynuosius krabus, dešimt austrių, dešimt užaugintų tigrinių krevečių, dešimt laukinių kalmarų ir dešimt laukinių sardinių.

Jiems dar bebūnant žaliems ir šviežiems, tarp šių gyvūnų buvo ieškota penkių skirtingų plastiko taršos tipų: polistireno, polivinilo chlorido, polipropileno ir polimetilmetakrilato.

Visi šie polimerai yra plačiai naudojami plastiko pakuotėse ir tekstilėje, o ankstesni tyrimai nustatė, kad jie sudaro didelę jūrinių atliekų dalį.

Mikroplastiko buvo atrasta kiekviename jūros gėrybių pavyzdyje, kurie vardan mokslinio tyrimo buvo įsigyti turguje. Tyrėjai atvėrė austres, krevetes, krabus, kalmarus ir sardines bei ieškojo juose bet kokių mikroplastiko ženklų.

Nustatyta, kad labiausiai paveiktos buvo sardinės, kurios prarijo didžiausius plastiko kiekius, kurių porcijoje gali būti iki 30 mg, kas prilygtų ryžio grūdo svoriui.

Poveikis sveikatai, kylantis žmonėms prarijus šias daleles, išlieka nerimą keliančia paslaptimi.

Akademikai praneša apie plastiko lygius, kurie kiekviename kalmaro audinių grame siekė 0,04 miligramus (mg), 0,07 mg krevetėse, 0,1 mg austrėse, 0,3 mg krabuose ir 2,9 mg sardinėse.

„Atsižvelgus į vidutinę porciją, jūros gėrybių valgytojai su vidutine austrių ar kalmarų porcija gali susidurti su apie 0,7 mg praryjamo plastiko ir iki 30 mg plastiko jiems valgant sardines,“ – sakė tyrimui vadovavusi doktorantė Francisca Ribeiro.

„Palyginimui, 30 mg yra vidutinis ryžio kruopelės svoris. Mūsų atradimai rodo, kad egzistuojantis plastiko kiekis tarp rūšių smarkiai svyruoja ir skiriasi netgi tarp tos pačios rūšies individų. Iš ištestuotų jūros gėrybių rūšių, didžiausiu plastiko kiekiu išsiskyrė sardinės, kas yra staigmena tapęs rezultatas“, – pasakojo F. Ribeiro.

Tyrimo eiga

Bet kokio plastiko ištirpinimui iš audinių pavyzdžių tyrėjai panaudojo chemines medžiagas, o sukurtas skystis tuomet buvo patalpintas į mašiną, kad išsiaiškintų, kokio tipo plastikas tai buvo.

„Polivinilo chlorido, plačiai naudojamo sintetinio plastiko polimero, mes aptikome visuose testuotuose pavyzdžiuose, tačiau didžiausią mūsų nustatytą koncentraciją sudarė dažniausiai šiandien naudojamas plastikas – polietilenas,“ – sakė Ribeiro.

Tyrėja teigė, kad kitas įdomus aspektas buvo mikroplastiko tipų įvairovė. Tarp žuvų dominavo polietilenas, o vienintelis austrėse aptiktas plastikas buvo polivinilo chloridas.

Mikroplastikas pasaulyje aptinkamas vis dažniau, o jų pėdsakų dabar randama ir ant vandenynų gelmių dugno, Alpėse ir net Antarktidoje.

Jie sukuriami plastikui yrant, kuomet jis yra išplaunamas ar kitaip subyra. Šis plastikas yra sunkiai sugaunamas ir sunaikinamas.

Dėl jo paplitimo tyrėjai kaip įmanydami bando suprasti koks žalingas gali būti šis plastikas žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Jungtinių Tautų praėjusiais metais paskelbtoje ataskaitoje buvo teigiama, kad mikroplastiko buvo atrasta ir geriamajame vandenyje.

Tai buvo pirmasis PSO bandymas tirti potencialų mikroplastiko poveikį žmogaus sveikatai.

Kai kuriuose atradimuose teigiama, kad didesnės mikroplastiko dalelės, didesnės už 150 mikrometrų, gali būti pašalintos iš mūsų kūnų be jokios žalos jam.

Tačiau mažesnės dalelės gali potencialiai būti absorbuotos į mūsų organus.

Taip pat teigiama, kad mikroplastikai gali nešioti ligas sukeliančias bakterijas ir padėti bakterijoms tapti atsparesnėmis antibiotikams.

Gismeteo.lt