Klaidingos nuostatos, dėl kurių liekate nelaiminguose santykiuose

(Paranormal) Šios klaidingos nuostatos nėra pateisinamas pretekstas kentėti santuokoje abejingumą, konfliktus, žeminimą ir manipuliacijas.

1. Žmogus turi turėti porą.

Kai mes vieniši, mums atrodo, kad visi aplinkui vaikštinėja po du kaip neišskiriamos papūgėlės. Regis, visi turi šeimas, vaikus, švenčia vestuvių metines, kartu keliauja ir demonstruoja saldžias nuotraukas „Instagrame“. Ir apskritai tam tikro amžiaus žmogui priklauso turėti partnerį. Santuoka yra toks svarbus atributas kaip išsilavinimas, darbas. Jeigu neturite poros, vadinasi, su jumis kažkas negerai.

Iki šiol dauguma žmonių dar tiki, kad laimė slypi santuokoje, kad būtina tuoktis, auginti vaikus ir dėl jų išsaugoti santykius.

2. Visi sužinos, kad aš – nevykėlis.

Nutraukti santykius – tai parodyti, kad šioje srityje tau nepavyko. Dauguma suvokia tokį žingsnį kaip pralaimėjimo pripažinimą ir savo asmeninį nepajėgumą.

Šiuolaikinio gyvenimo ritmas moko mus, kad mes turime būti visada džiugūs, sėkmingi ir laimingi.

Vadinasi, reikia šypsotis, visaip vaizduoti laimę ir demonstruoti džiaugsmingas fotografijas, kuriose jūs, susikibę už rankų, šokate į jūrą ar maitinate vienas kitą braškėmis. Net jeigu sieloje tuo metu labai slogu.

3. Manęs gailėsis.

Po skyrybų ant žmogaus iš visų pusių neišvengiamai pasipils netaktiški klausimai, kai kurie pradės žiūrėti su užuojauta. Prie kiekvieno šeimyninio stalo bus dūsaujama, klausinėjama, kodėl jis vėl vienas ir kada tikėtis vestuvių ar anūkų.

Tai iš tikrųjų sunkus išbandymas. Dauguma stengiasi išsaugoti santykius, kurie neduoda nieko gero, išskyrus nusivylimus, kad tik nereikėtų kentėti tų visų kreivų žvilgsnių ir kamantinėjimų.

4. Nieko baisaus nevyksta, visi taip gyvena.

Daug kam atrodo, kad skyryboms reikia labai svarių priežasčių: neištikimybės, buitinio smurto, alkoholizmo, skurdo, giluminių mentaliteto skirtumų.

Ir jeigu nieko tokio siaubingo nevyksta, nėra ko galvoti apie išsiskyrimą su partneriu. Net jeigu namuose kas antrą dieną skandalai, santykiuose seniai nebėra (o gal ir nebuvo) šilumos ir abu jaučiai nelaimingi.

Na, barasi, nekenčia vienas kito – įprastas dalykas, galima ir pakentėti.

5. Laimingų santuokų apskritai nebūna.

Tai yra, būna, bet tik knygų puslapiuose ar kino teatrų ekranuose. Už kiekvieno „gyveno ilgai ir laimingai“ slypi niūri buitis, barniai, nesusipratimai, nesusikalbėjimas, neištikimybė ir kiti nemalonūs dalykai. Tie, kurie sako, kad jų šeimoje viskas gerai ir darnu, paprasčiausiai meluoja.

Vadinasi, nėra jokios prasmės nutraukti nesėkmingos santuokos. Arba vėl atsidursite tokioje pat santuokoje, arba visą gyvenimą ieškosite mistinių laimingų santykių, kurie iš tikrųjų neegzistuoja.

6. Mes jau taip senai kartu.

Ir taip sakantys gaili net ne kartu užgyvento būsto, automobilio ir kitų materialinių gėrybių, o bendrų prisiminimų, įspūdžių, laimingų momentų, komiškų atsitikimų. Regis, jeigu nutrauktų santykius, visa, kas gero juose buvo, automatiškai nuvertės. Ir jeigu anksčiau buvo gerai, o dabar pasidarė blogai, tai reikia kentėti dėl tos bendros laimingos praeities.

Bet tai visai netiesa. Šviesūs momentai niekur nedings nei iš fotoalbumų, nei iš mūsų atminties. Užtat abejingumas, neapykanta, skandalai, smurtas ir neištikimybė gali sunaikinti visus džiaugsmingus prisiminimus.

7. Sunku priprasti prie naujo žmogaus.

„Mes jau prisitaikėme vienas prie kito, gerai vienas kitą pažįstame. Jeigu išsiskirsime, teks ieškotis kito partnerio ir pratintis prie jo iš naujo. O tai bus sunku.“

Iš tikrųjų, kuo vyresni tampame, tuo sudėtingiau pasidaro įsigyti naujų draugų, suartėti su menkai pažįstamu žmogumi, įsileisti jį į savo gyvenimą, priimti ir pamilti jį su visais jo privalumais ir trūkumais.

Atlikti tyrimai („Research Shows Bad Relationships Can Also Mean Bad Health“) parodė, kad santykių problemos būna susijusios su depresija, nerimu, nemiga, padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. O tai yra kur kas baisiau už vienatvę ar pratinimąsi prie naujo partnerio.

8. Skyrybos – ilgas ir sunkus procesas.

Daugumą žmonių nuo išsiskyrimo sulaiko tik paties skyrybų proceso sudėtingumas. Jis įsivaizduojamas kaip siaubinga biurokratinė procedūra ir būtinybė atverti savo santykių paslaptis svetimiems abejingiems žmonėms.

Ir net jei santuoka nebuvo įteisinta oficialiai, vis tiek sunku išsiskirti: reikia išsigabenti baldus ir daiktus, ieškotis naujo būsto, dalintis turtą, gal net ir vaikus.

Jeigu tai tikrai vienintelė priežastis, sulaikanti nuo skyrybų, gal vis dėlto būtų paprasčiau išsinuomoti būstą, pervežti daiktus ir bendrauti su valdininkais, negu daugybę metų kentėti pačiam ir partnerį dairyti nelaimingą?