Prakeiti turtai. Loterijos laimėjimas ne visada atneša laimę

Stambus loterijos laimėjimas ne visada atneša laimę.

Labai daug pinigų – ypač, kai jie tarsi iš dangaus nukrenta, – priverčia atsisakyti senųjų įpročių ir pamėgtų užsiėmimų, sugriauna šeimas ir net išveda žmones iš proto. Per vieną akimirką turtuoliais tapusieji taip pat greitai bankrutuoja arba žudosi, tampa nusikaltimų aukomis.

Štai tik kelios „prakeiktų“ loterijos milijonierių istorijos. Tebūnie tai įspėjimas visiems, svajojantiems apie dešimčių ir net šimtų milijonų aukso puodą.

Laiškanešio sėkmė

Prieš šešerius metus smulkus ir nelabai sėkmingas verslininkas iš nedidelio Anglijos kaimelio Heiverhilo loterijoje laimėjo kiek daugiau kaip 148 mln. svarų sterlingų.

Iki tol Adrianas Beifordas niekada gyvenime nebuvo turtingas. Dirbo laiškanešiu, paskui atsidarė muzikos įrašų krautuvėlę ir prekiavo senais kompaktiniais diskais. Atostogoms su žmona, sanitare vietos ligoninėje, tekdavo taupyti visus metus. O kur dar dviejų vaikų išlaikymas? Taigi milijonai kardinaliai pakeitė vyro gyvenimą. Bet ne tik gerąja prasme.

Laiškanešys iš Didžiosios Britanijos Adrianas Beifordas už loterijoje laimėtus milijonus sumokėjo asmenine laime. Archyvų nuotrauka

Praėjus keturiems mėnesiams pro laimėjimo, A. Beifordas buvo priverstas uždaryti savo parduotuvę, nes „įgriso, kad visokie žmonės ateina ir reikalauja pinigų“. Mažmeninę prekybą naujai iškeptas multimilijonierius iškeitė į stambų verslą – ėmė supirkinėti apylinkėse nekilnojamąjį turtą. Seni Adriano pažįstami ir kaimynai skundėsi, kad per jį Heiverhile auga būstų kainos, tik buvusiam paštininkui tas buvo nė motais: pagaliau jis galėjo sau leisti viską.

Netrukus A. Beifordas persikėlė gyventi į prabangų XIX amžiaus pradžios dvarą. Didžiulis senovinis namas su atskirais fligeliais tarnams ir arklidėmis kainavo vos 6,5 mln. svarų – dienpinigius, palyginti su brito kapitalu. Savo naujuosius namus Adrianas papuošė žibančiais riterių šarvais, įvažą į dvarą – pora akmeninių šernų, o po langais paleido ganytis gauruotas škotų hailandų veislės karves. Per kiekvienas Kalėdas milijonieriaus svečius pasitikdavo milžiniška Kalėdų Senelio figūra.

2016-aisiais A. Beifordas grįžo į prekybos verslą – atidarė naują muzikos įrašų parduotuvę. Po kurio laiko dar vieną.

„Esu didelis roko gerbėjas“, – aiškino Adrianas, prisiekęs grupių AC/DC, „Aerosmith“ ir „Iron Maiden“ fanatas.

Visą gyvenimą dievinęs muziką, jis pagaliau galėjo neskaičiuoti savo pomėgiui leidžiamų pinigų. Taigi surengė net du roko festivalius tiesiog savo kieme bei rimtai svarstė įsigyti kompaktinių diskų fabrikėlį.

Trumpai tariant, iš pažiūros A. Beifordo gyvenime viskas buvo nuostabu. Ir tik artimiausi draugai žinojo, kaip iš tikrųjų nelinksma milijonieriui.

Meilės nenusipirksi…

„Loterijos prakeiksmas“ išardė Adriano šeimą. Vos po pusantrų metų pasklido žinia, kad jo žmona Džiliana pasiėmė vaikus ir grįžo į gimtąją Škotiją. Anot gandų, vyras pats pareikalavo skyrybų, nes sutuoktinė buvo jam neištikima su sodininku.

Geltonoji spauda net skalambijo, neva už tai jis pervažiavo sodininką golfo automobiliu ir sulaužė jam koją. Pats Adrianas, tiesa, kategoriškai neigė bet kokį ryšį tarp skyrybų, sodininko ir to nelemto incidento.

Nuo tada A. Bedfordas penkerius metus bandė susitvarkyti asmeninį gyvenimą, bet vis nesėkmingai.

2014 metais pas milijonierių pradėjo dirbti emigrantė iš Lenkijos Marta Jaroš, ligi tol buvusi dešrų fabriko darbininke. Oficialiai mergina vadinosi pono Beifordo asmenine vairuotoja ir asmens sargybine, nors visiems buvo aišku, kad juodu sieja toli gražu ne tik dalykiniai santykiai.

Paskui staiga atsirado tokia Samanta Burbidž, su kuria Adrianas susipažino internetu, ir užėmė dvaro arklidžių prižiūrėtojos pareigas. Nepaisant solidaus amžiaus skirtumo – mergina buvo 16 metų jaunesnė už savo darbdavį, – šis romanas užsitęsė ilgiausiai. Gal dėl to, kad turtuolis savo mylimąją užvertė dovanomis, įskaitant ir bandą grynakraujų žirgų, o paskui dar ir nupirko jiems areną gretimoje grafystėje, kainavusią 1,5 mln. svarų.

Vos po dviejų pažinties savaičių A. Beifordas Samantai pasipiršo. Ji atsakė „taip“. Bet kai jau buvo planuojamos vestuvės, staiga persigalvojo ir 2017-ųjų sausį pasipustė padus.

Išvykdama buvusi sužadėtinė prigriebė 30 žirgų, vertų 300 tūkst. svarų sterlingų, 100 tūkst. kainuojantį furgoną jiems gabenti, mersedesą už 60 tūkst. svarų ir porelę juodųjų labradorų, laikytų dvare.

Adrianas, šio pabėgimo metu lankęs vaikus Škotijoje, dėl tokio jaunos gražuolės poelgio kaltino tik perdėtą publikos dėmesį jų romanui.

Džefriui Dampjė laimėjimas loterijoje kainavo gyvenimą ne perkeltine, o tiesiogine prasme: jis žuvo nuo žmonos sesers (nuotraukoje) rankos.

Kiek atsipeikėjęs po patirto smūgio, A. Beifordas bandė susitikinėti su 40-mete vietinio itališkų patiekalų restorano padavėja, kurią pažinojo dar prieš praturtėdamas. Pora išsilaikė iki šių metų birželio – tada milijonierius vėl buvo pamestas. Tiesa, šįkart jo draugė turėjo svarią priežastį, mylimojo telefone aptikusi intymų jo susirašinėjimą su buvusia asmens sargybine lenkaite…

Dabar 48-erių Adrianas yra turbūt vienas vienišiausių milijonierių pasaulyje. Pažįstamų teigimu, vyras įsitikinęs, jog visų jo problemų ir nesėkmių priežastis yra turtai. Nes jei tik jis nebūtų turėjęs pinigų sodininkui pasamdyti…

Apmaudžiausia, kad buvusiai jo žmonai, priešingai nei jam, puikiausiai sekasi, ji neseniai ištekėjo antrąkart. Turbūt tos vestuvės tapo paskutiniu lašu A. Beifordo kantrybės taurėje, nes jis nusprendė išparduoti visą per pastaruosius metus įgytą nuosavybę ir išsikraustyti į Australiją – pradėti viską iš naujo.

Tam davė, tam davė ir savęs nepamiršo

Staigus praturtėjimas dažnai nesibaigia geruoju.

Dar 2001 metais žurnalas „The American Economic Review“ rašė, kad kas ketvirtas loterijos laimėtojas bankrutuoja. O 2009-aisiais Paryžiaus ekonomikos mokyklos ekspertai atliko tyrimą, kuris atskleidė, jog pernelyg staigus asmeninių pajamų augimas neretai lemia gyvenimo būdo permainas, didinančias mirties riziką. Paprasčiau tariant, dauguma žmonių būna tiesiog nepasiruošę tokiems pokyčiams, tad labai greitai paleidžia lengvai įgytus turtus vėjais.

Kanadietė Šeron Tirabasi – vieniša motina, gyvenusi iš socialinių pašalpų, – 2004 metais loterijoje laimėjo net 10,5 mln. JAV dolerių. Bet vos po kelerių metų vėl sėdėjo prie suskilusios geldos.

Šeron bėda buvo tai, kad ji nenorėjo pasirodyti godi. Moteris stengėsi padėti draugams ir pažįstamiems, taip pat negalėjusiems išbristi iš skurdo. Specialiai tam nusipirko keletą namų, kuriuos nuomojo kone už dyką arba net pati mokėdavo mokesčius už svetimą būstą. Taip pat skolino pinigus į kairę ir į dešinę: kam verslui pradėti, kam paleidimo iš areštinės užstatą susimokėti. Dar kelis milijonus Š. Tirabasi dovanojo tėvams ir išdalijo gausiam būriui brolių bei seserų.

Savęs, žinoma, milijonierė irgi nepamiršo. Nusipirko keturis automobilius, tarp jų milžinišką „Hummer“ visureigį, važinėjo atostogauti į Floridą, Las Vegasą, Karibus. Kai pagaliau susigriebė, sąskaitoje buvo belikę 750 tūkst. dolerių. Prabangą teko pamiršti, persikraustyti į nuomojamą butą ir vėl įsidarbinti.

Bet Šeron, pasirodo, buvo viena iš laimingųjų.

Šeron Tirabasi nesugebėjo išnaudoti likimo dovanos: iš pašalpų besivertusiai vienišai motinai iš Kanados netikėtai sąskaitoje atsiradę dešimt milijonų greitai išseko.

Blogiausia, kas galėjo nutikti

Kai 47-erių teksasietis Bilis Bobas Harelas Jaunesnysis, iš varguolio algos sunkiai išmaitindavęs šeimą, 1997 metais išlošė 31 mln. JAV dolerių, irgi nusprendė pirmiau pagalvoti apie kitus. Giminaičiams ir draugams pripirko namų, butų, dešimtis tūkstančių dolerių paaukojo bažnyčiai, tūkstančius išdalijo maistu varguoliams.

Deja, gandai apie Bilio Bobo dosnumą netruko pasklisti, ir vargšą milijonierių ėmė persekioti visi, kas netingi, svajojantys pralobti iš jo sėkmės. Bandant atsikratyti akiplėšų, nuolat tekdavo keisti telefono numerį – tarytum didesnių bėdų nebūtų. O jų B. B. Harelui ir taip nestigo, pradedant tuo, kad praėjus mažiau nei metams po laimėjimo jį paliko žmona.

„Laimėjimas loterijoje buvo blogiausia, kas man nutiko gyvenime“, – kartą prisipažino B. B. Harelas savo finansų patarėjui.

Naujasis turtuolis nusižudė praėjus apie dvidešimčiai mėnesių po dienos, kurią jis manė buvus sėkmingiausia gyvenime.

Bėk, kol gali

Stambūs laimėjimai ne vieną „laimingąjį“ nuvarė į kapus.

Dar vienas amerikietis, Džefris Dampjė – kuklus juodaodis apsaugininkas iš Ilinojaus valstijos, – 1996-aisiais loterijoje laimėjęs 20 mln. dolerių, pusę pinigų atidavė žmonai su ja skirdamasis. O paskui padarė lemtingą klaidą vėl vesdamas.

Iš pradžių viskas klostėsi sėkmingai. Sutuoktiniai persikėlė gyventi į Floridą, pradėjo savo verslą – atidarė gurmaniškų spragėsių krautuvėlę. Bet laimė buvo trumpa ir 2005-aisiais baigėsi didele tragedija. Mat Džefris visada buvo labai dosnus aplinkiniams ir ypač žmonos giminaičiams.

Vieną dieną žmonos sesuo Viktorija, su kuria Dž. Dampjė turėjo romaną, susimokiusi su savo nuolatiniu draugužiu, išviliojo jį iš namų neva padėti sugedus automobiliui. Porelė milijonierių prievarta įsodino į mikroautobusą, surišo ir ėmė reikalauti pinigų. Veltui – net ir talžomas šautuvo buože Džefris nenusileido. Taigi meilužė jį nušovė, o mikroautobusą su kūnu suokalbininkai numetė apleistoje šalikelėje.

Žudikai buvo sučiupti po poros dienų ir visam likusiam gyvenimui sėdo už grotų. Tačiau visi šios baisios istorijos dalyviai sutinka, kad geriau jau Dž. Dampjė niekada nebūtų laimėjęs tų prakeiktų milijonų…

„Būna dienų, kai man norisi grįžti į senąjį gyvenimą, kai aš paprasčiausiai kas dvi savaites gaudavau algą“, – prisipažįsta amerikietis Vilis Sylis, 2013-aisiais su penkiolika kolegų pasidalijęs trečdalį milžiniško – 450 mln. JAV dolerių – aukso puodo.

Amerikietis automechanikas Vilis Sylis turi patarimą tokiems loteriniams turtuoliams, kaip pats: pradingti iš visuomenės akiračio. Tik taip esą įmanoma išsaugoti gyvenimo likučius.

Po visų dalybų ir mokesčių, automechanikui iš Naujojo Džersio valstijos liko mažiau kaip 4 milijonai. Užtat ant galvos pradėjo lipti reporteriai, tolimi giminaičiai, ir visi iš Vilio kažko norėjo.

Nepraėjus ir keliems mėnesiams amerikietis suprato kai ką, kas paskatino įspėti visus būsimus loterijų laimėtojus: V. Sylis pataria jiems nekartoti jo klaidų ir nesiviešinti.

„Tiesiog pradinkite, – sako jis. – Sprukite, kol galite.“

Vilio žmona Dona jam karštai pritaria, nes, kaip sako pora, pinigai apverčia visą gyvenimą aukštyn kojomis. „O mums visiškai nesinorėjo keisti gyvenimo būdo – mums patiko, kaip gyvenome…“ – dabar su ilgesiu prisimena pora.