Nepaversk kito žmogaus savo gyvenimo prasme

Žmonės įprato pernelyg romantizuoti meilę. Menas apdainuoja aukščiausius jausmus ir primygtinai tvirtina, tiesiog kalte kala į žmonių galvas, kad svarbiausia – paversti mylimą žmogų savo gyvenimo centru. Bėda ta, kad visi tie menininkai apdainuoja visai ne meilę, o priklausomybę, kurią mes taip dažnai painiojame su meile.

Dėl tokio iškreipto vaizdo labai daug žmonių dabar įsitikinę, jog meilė – tai būsena, kai negali įsivaizduoti gyvenimo be konkretaus žmogaus, gyveni vardan jo ir visą save pašventi jam. Šie žmonės įsitikinę, kad jeigu meilė tikra, tai būtina visiškai ištirpti partneryje. O visa kita – tai tik tikrojo jausmo parodija.

Tuo tarpu iš tikrųjų manyti, kad būtina pašvęsti gyvenimą partneriui – tai paaugliški santykiai. Kai kurie iš mūsų net tapę suaugusiais vis dar lieka šitos klaidos nelaisvėje.

Kad nepatektum į tokią nemalonią situaciją ar kad galėtum iš naujo įvertinti savo santykius, kuriuose esi šiuo momentu, pamėginsime sudėlioti tau į lentynėles visus argumentus, kodėl neverta paversti partnerio savo gyvenimo prasme.

Tu nesijausi asmenybe

Jei pačiu svarbiausiu žmogumi gyvenime laikai ne save, o partnerį, rizikuoji ištirpti jo pomėgiuose, ambicijose ir troškimuose. Nukreipęs visą dėmesį į kitą žmogų, automatiškai atsisakai savų poreikių.

Ar tau žinoma situacija, kai tau norisi vieno, o partneriui – kito, ir galiausiai visada stengiesi nusileisti, nepriklausomai nuo to, kiek stiprūs tavo paties norai? Jeigu situacija pažįstama, iš naujo peržiūrėk savo santykius ir savo požiūrį į juos. Nereikia aukoti to, kas tau brangu vien tam, kad laimingu jaustųsi tik vienas jūsų poros narys. Sveikų santykių paslaptis – kai abu partneriai vystosi drauge, palaikydami vienas kito poreikius ir pomėgius.

Gali įklimpti į priklausomybę ar tarpusavio priklausomybę

Ji negali be tavęs, tu negali be jos. Tu negali nueiti vienas, be jos, pas draugus, ji visada ir visur turi būti su tavimi. Jeigu tavo situacija būtent tokia – santykių jau neįmanoma laikyti normaliais. Kiekvienas iš jūsų turi turėti savo gyvenimą: susitikimus su artimaisiais, draugais, atskirai leisti laiką.

Tačiau tai visa nereiškia, kad turėtumėte mažiau būti kartu. Anaiptol. Tiesiog, jeigu tu nori žiūrėti krepšinį, o ji – prasibėgti per parduotuves, jums abiem nebūtina prieš savo norą daryti kažką tokio drauge su partneriu.

Gali būti visiškai nepasirengęs santykių nutraukimui

Nuo priklausomybės kenčiantys santykiai teikia daug skausmo ne tik tada, kai būnate kartu, bet ir tada, kai nutariate išsiskirti. Jei labai daug paaukojai santykių pradžioje, santykių nutraukimas bus labai skausmingas. Įsivaizduok: tu ištirpai savo partnerėje, atsakei susitikimų su draugais, galbūt netgi darbą pakeitei ar apleidai savo pomėgius ir hobius. Kas tau liks gyvenime, kai atsisveikinsite? Atsakymas akivaizdus – nieko. Tu praradai absoliučiai viską, į ką galėjai atsiremti gyvenime. Tavo gyvenimo prasmė buvo tik vienas žmogus, o su juo tu jau nebebūsi kartu.

Jausi neteisybę

Kur ji išėjo, tave palikusi? Su kuo ji kalbasi telefonu? Tu sugebėjai visko atsisakyti, o mylimas žmogus – ne. Jauti nuoskaudą, neteisybę ir nori, kad jūsų abiejų pasiaukojimas santykių labui būtų proporcingas. O ką, jei mylimas žmogus nenori prarasti ryšių su draugais ar judėjimo laisvės? Ką tu į tai pasakysi?

Santykių paslaptis yra ta, kad būtina iš anksto aptarti visus apribojimus. Jei mylimas žmogus nereikalauja tavo pasiaukojimo, tai visos tavo aukos vardan santykių – grynai tavo asmeninis sprendimas. Dėl to neturi teisės reikalauti to paties iš mylimo žmogaus. Geriau atlik reviziją savo elgesio sferoje ir pasistenk suprasti, ką darai ne taip, o svarbiausia – kodėl?

Tampi nesveikai pavydus

Pats pagalvok: jeigu tavo vienintelė gyvenimo prasmė yra mylimas žmogus, argi neimsi anksčiau ar vėliau visur aplinkui ieškoti įvairiausių įtartinų ženklų ir paslėptų prasmių? Tu negalėsi normaliai tvarkyti gyvenimo – esi pernelyg priklausomas nuo žmogaus, nuo jo dalyvavimo tavo gyvenime. Ir dėl to bus labai baisu jį prarasti. O praradimo baimė ir nepasitikėjimas savimi pagimdo nesveiką pavydą. Tai pati didžiausia klaida santykiuose – reikšti pretenzijas tuščioje vietoje, sekti, brautis į svetimą asmeninę erdvę (pavyzdžiui, skaityti susirašinėjimus ar sekti telefono pokalbius).

Pavydas nepadės išlaikyti žmogaus, priešingai – dar greičiau jus nuo jo atstums. Užuot tikrinęs ir kontroliavęs, verčiau padirbėk su savimi. Būtina suprasti, iš kur dygsta nepasitikėjimo jausmas, duok mylimam žmogui daugiau laisvės.

Tampi įkyrus

Nuostabu, kai domiesi mylimo žmogaus būkle, savijauta, rašinėji mielas žinutes, skambini ir klausinėji, ar nereikia jam kokios nors pagalbos. Tačiau kai viso to pernelyg daug, tavo elgesys atstumia žmogų. Kilometrinės žinutės, po 20 neatsakytų skambučių per valandą, jei ji tau neatsakė, priekaištai dėl to, kad negalite matytis kiekvieną sieną – visa tai yra požymiai, kad tau pats laikas spausti stabdžių pedalą.

Padalinai savo gyvenimą į dvi dalis – iki susitikimo su mylimu žmogumi ir po susitikimo

Dėl visiškai nesuprantamų priežasčių tavo gyvenimas staiga suskyla į dvi dalis – “iki jos” ir “su ja”. O štai hipotetinį variantą “gyvenimas be jos” smegenys kategoriškai atmeta. Tu gyveni iliuziniame pasaulyje, kur meilės objekto praradimas yra tolygus mirčiai.

Šaltinis