Prakeikti Cahuenga Pass perėjos lobiai

Nedidelė kalnų Cahuenga Pass perėja per pusę "kerta" rytinę uolingų Santa Monikos kalnų dalį Holivudo kalvų rajone ir tiesiai prieš Los Andželo megapolį Kalifornijos valstijoje.

Vietiniai gyventojai kartais ją vadina al portozuelo (nedidelis praėjimas). Perėja jungia Los Andželo zoną su San Fernando slėniu ir turi labai turtingą istoriją. 1800 metais čia vyko keli mūšiai tarp Kalifornijos naujakurių ir meksikiečių, o pati garsiausia legenda pasakoja apie prarastas brangenybes, kurias neva prakeikė tamsiosios jėgos.

1864 metais labai paaštrėjo santykiai tarp Kalifornijos ir Meksikos. Prancūzija paskyrė Austrijos erchercogą Maksimilianą ir jo žmoną Šarlotą Meksikos imperatoriumi ir imperatore. Tai labai papiktino tuometinį Meksikos prezidentą Benito Chuaresą.

Siekdamas užginčyti monarchijos valdymą ir palaikyti demokratiją, Chuaresas pasiuntė į San Franciską keturis savo agentus, kurie turėjo nupirkti ginklų Chuareso kareiviams. Agentai turėjo aukso, sidabro ir brangakmenių už maždaug 200 tūkstančių dolerių. Jų kelias vedė per Cahuenga Pass perėją. Kas nutiko toliau, žinoma tik iš daugybės vietinių legendų. Pavyzdžiui, viena iš jų pasakoja, kad vienas agentas paslaptingai mirė kelyje, manoma, kad jį nužudė prancūzų šnipai. O kai likusi grupė, išvargusi ir nuskurusi, galiausiai pasiekė San Franciską, kelią jiems pastojo ginkluotų prancūzų būrys. Apimti panikos agentai pasuko atgal ir pasislėpė San Mateo rajone. Jie nusprendė brangenybes padalinti į 6 dalis ir paslėpti įvairiose vietose, kol praeis prancūzų grėsmė. Paskui agentai kažkur išėjo, gali būti norėdami sukurti planą, ką daryti toliau.

Tačiau jie nežinojo, kad juos stebėjo vienišas piemuo Diegas Moreno. Kai tik agentai išėjo, jis surado visas brangenybių dalis, iškasė ir nusprendė nugabenti atgal į Meksiką, kad ten paslėptų kaip savo “indėlį juodai dienai”.

Taigi, kai neužilgo agentai sugrįžo brangenybių, jie nieko neberado. Iškart pradėjo kaltinti vieni kitus vagyste, o paskui ėmė šaudyti vieni į kitus iš šautuvų. Šį susišaudymą išgyveno tik vienas agentas. Tai buvo tik pradžia mirčių, susijusių su šiomis brangenybėmis.

O tuo tarpu Diegas Moreno vežė vogtas brangenybes į Meksiką. Pakeliui sustojo tavernoje prie Cahuenga Pass perėjos ir visai netoli Los Andželo. Šioje tavernoje naktį jis ir susapnavo grėsmingą sapną, kuriame neva jį kažkas perspėjo, kad jei jis įvažiuos į Los Andželą su brangenybėmis, mirs.

Ryte Diegas prabudo toks išsigandęs, kad nusprendė lobį paslėpti kitoje vietoje. Jis užkasė viską kažkur po uosiu ir nuėjo į miestą savais reikalais, ketindamas vėl pasiimti tas brangenybes, kai grįš atgal.

Tačiau atgal jis nesugrįžo. Netikėtai Diegą pakirto paslaptinga liga, ir jis netrukus mirė. Tačiau prieš mirtį jis spėjo sutikti savo seną draugą Chesusą Martinesą ir papasakojo jam apie brangenybes.

Po Diego Moreno mirties Martinesas su savo posūniu Chose Humisendo Korrea išsiruošė ieškoti lobio. Tiesą sakant, jie net nebuvo visai tikri, ar tas lobis tikrai egzistuoja. Mat, kai Moreno pasakojo jiems apie tą lobį, jis jau buvo apimtas karštinės ir kliedėjo. Vis dėlto, anot legendos, jiems pavyko surasti tą uosį ir pradėt kiasti po juo duobę. Ir tuo metu Martinesas krito negyvas, jį ištiko širdies priepuolis. Jaunasis Chose taip išsigando, kad nusprendė, jog lobis yra prakeiktas, jei abu jo savininkai žuvo vos per kelias dienas. Berniukas puolė bėgti tolyn, grįžo į Los Andželą ir nusprendė niekam nieko nepasakoti.

Tuo tarpu prezidentas Chuaresas, net ir be agentų nenupirktų ginklų, įveikė prancūzų pajėgas, o kai 1867 metus užėmė Meksikos sostinę, sušaudė Maksimilianą I, kuris istorijoje taip ir liko paskutiniuoju Meksikos imperatoriumi.

1885 metais kitas piemuo, vardu Baski, nežinia dėl kokių priežasčių kasė duobę po tuo pačiu medžiu ir surado dalį lobio, t.y. vieną iš šešių maišų su brangakmeniais, auksu ir sidabru. Kažkodėl Baski nebekasė toliau, galbūt nusprendė, kad duobėje daugiau nieko nėra, ir pasiėmė tik vieną rastą maišą.

Baski nusprendė išvažiuoti į Ispaniją ir pradėti ten gyvenimą be rūpesčių. Norėdamas slapčiomis pervežti laivu rastas brangenybes, jis įdėjo daug darbo ir pastangų, įsiūdamas akmenis ir monetas savo drabužių pamušaluose.

Tačiau kaip tik tai jį ir pražudė. Kai laivas beveik pasiekė Ispanijos krantus ir priekyje pasirodė žemė, Baski iš džiaugsmo taip stipriai persisvėrė per bortą, kad neišsilaikė ir įkrito į vandenį. O dėl monetų ir akmenų svorio iškart ir nuskendo.

Kitos aukos lobis pareikalavo 1895 metais. Jaunasis Chose Korrea užaugo ir nusprendė, kad prakeiksmas tebuvo jo vaikystės baimė. Lobio paieškoms jis pasitelkė pusbrolį. Paskui jie susiginčijo, kaip dalinsis rastas brangenybes, ir pusbrolis nušovė Chose.

Neužilgo kažkur Arizonoje per muštynes žuvo paskutinis gyvas Chuareso agentas. Nebeliko nieko, kas tiksliai būtų žinojęs, kur paslėptas lobis.

Cahuenga Pass perėja mūsų dienomis

1939 metais nutiko garsiausias bandymas rasti dingusį lobį. Kalnų ekspertas Henris Džonsas su mechaniku Volteriu Kombu ir jo dėde Enisonu Kombu išsiruošė į didžiąją brangenybių medžioklę.

Tačiau iškilo problema: Cahuenga Pass perėjos rajone prasidėjo besiplečiančio Los Andželo statybos (dabar ten išvis prestižinių kotedžų rajonas). Kai apsiginklavusi sudėtingais prietaisais komanda neva rado požymių, kad lobis gali būti 15 pėdų gylyje, tai pasirodė beesanti garsiosios Holivudo “taurės” Hollywood Bowl vieta. Sis statinys - tai koncertinė arena, pastatyta 1922 metais.

Kaip bebūtų keista, ieškotojai vis dėlto įsigudrino gauti leidimą kasinėti po arena, tiesa, mainais į dalį brangenybių. Tačiau kuo toliau jie kasė, tuo labiau didėjo prakeiksmo baimė. Neišlaikę įtampos Kombai pabėgo, o Džonsas toliau tęsė kasinėjimus, akylai stebimas smalsių žurnalistų ir vietinių smalsuolių.

Džonsas prisikasė iki reikalingos atžymos, bet nieko ten nerado. Pagalvojo, kad apsiriko pasirinkdamas zoną, ir ėmė kasti šalia. Džonsas ir jo darbininkai kasė 24 dienas, kol atsitrenkė į didelį riedulį. Džonso nusivylimas buvo didžiulis.

Vėlesniais metais buvo ir daugiau prakeikto ir pradingusio lobio medžiotojų, tačiau niekas nerado net menkiausios monetos. Yra įtarimų, kad lobis buvo rastas, užstatant šį rajoną dar XX amžiaus pradžioje, ir jį pasisavino kažkas iš darbininkų.