Klastingos žolelės

Daug kas mano, kad gydytis žolelėmis visada geriau negu vartoti sintetines priemones. Tai iš dalies tiesa: dauguma žolelių neturi tiek šalutinių poveikių, kaip dirbtinai susintetinti vaistai, o jų naudojimo efektyvumą patikrino ne viena karta. Tačiau ir žolelės gali būti gana klastingos, ypač jas naudojant be rimtų žinių.

Iš tikrųjų, šiandien plačiai paplitęs nusistatymas prieš tradicines tabletes ir susižavėjimas fitoterapija nėra visiškai pateisinamas. Žinoma, niekas nepuls tvirtinti, kad vaistažolės - tai blogis ir jų vartoti nereikėtų. Net oficialioji medicina pripažįsta daugelio žaliųjų vaistų efektyvumą. Bet vis dėlto pasikliauti vien tik liaudiškais gydymo metodais, visiškai atsisakant sintetinių preparatų, nereikėtų. Juolab, kad paruošti vaistus iš žolelių reikia turėti daug žinių. Ir net turint rankose absoliučiai patikimą, daug kartų patikrintą žolelių receptą, reikia atsižvelgti ir į įvairius kitus faktorius. Apie fitopreparatų vartojimo kontraindikacijas ir subtilybes papasakos gydytojas fitoterapeutas.

Ne viskas auksas...

Pirmiausia reikia žinoti, kad gydomųjų medžiagų koncentracija gali būti nevienoda net dviejuose vienos žolės krūmeliuose, augančiuose tame pačiame miške. O jei žolės surinktos skirtinguose regionuose, gydomųjų savybių skirtumas gali būti nemažas. Todėl kartais naudojant lyg ir tuos pačius augalus, galima perdozuoti arba, atvirkščiai, dozės gali būti per menkos.

Gydymo vaistažolėmis šalininkų svarbiausias argumentas yra tai, kad vaistažolėse nėra jokios kenksmingos chemijos. Tačiau tikrai ne visada tai būna tiesa. Prieš kelis šimtmečius toks tvirtinimas galėjo būti visiški teisingas. Bet šiandien į medžiagų cirkuliaciją gamtoje pateko labai daug chemijos. Įvairiausi kenksmingi junginiai gali kauptis ir vaistiniuose augaluose. Ypač augimvietėse netoli miestų ir pramonės bei transporto zonų.

Laikoma, kad vaistažolių komponentai yra natūralūs, todėl nekenksmingi. Daug žolelių iš tikrųjų nesukelia rimtų šalutinių poveikių. Bet tikrai ne visos. Yra nemažai augalų, kurių neatsakingas ir neišmanus naudojimas gali sukelti liūdnų pasekmių. Tarkim, nedaug perdozavus rusmenių antpilo, gali sustoti širdis. Kaip ir vartojant sintetinius preparatus, labai daug kas priklauso nuo
ligonio organizmo ypatybių, gretutinių ligų ir individualaus netoleravimo.

Fitoterapijos pliusu daug kas laiko ir vartojimo ilgalaikiškumą. Neva, skirtingai nuo tablečių, augalines priemones galima vartoti ilgą laiką dėl jų švelnaus poveikio. Tačiau būtent ši nuomonė yra klaidinga. Labai ilgą laiką vartojant tą patį augalinį vaistą, gali atsirasti pripratimas. Todėl specialistai rekomenduoja kartkartėmis keisti vaistažoles ir jų mišinius. Pagal gydymosi vaistažolėmis schemą rekomenduojama vaistažoles keisti maždaug kas 3-4 savaites. O kai kurie augalai iš principo negali būti vartojami ilgai. Jie kaupiasi organizme ir pradeda jam kenkti. Pavyzdžiui, ugniažolės, kiečiai, kraujažolės ir kt.

Atsargiai, žolelės!

Kai kuriose vaistažolėse yra nuodingų ir stipriai veikiančių medžiagų. Jas reikia vartoti ypač atsargiai, tiksliai laikytis gydytojo rekomendacijų ir dozavimo.

Nuodingiems augalams priklauso gailiai, kiečiai, Lobelio čemeriai, amalai, ugniažolės, paparčiai, kadagiai ir daug kitų. Dar daugiau - ir nenuodingi vaistiniai augalai turi daug vartojimo kontraindikacijų. Pavyzdžiui, palyginti neseniai buvo paskelbtas sąrašas žolelių, kurių kenksmingumas kepenims buvo nustatytas, atliekant bandymus. Šiame sąraše atsidūrė, pavyzdžiui, ir visada nekenksmingais laikyti šalpusniai, valerijonai, velniapupės.

Šviežių alavijų lapų sulčių negalima vartoti, sergant inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais, hemorojumi, kraujavimais iš gimdos.

Kininių citrinvyčių ir ženšenio nerekomenduojama vartoti, sergant hipertonija, nemiga, padidėjusiu nerviniu dirglumu.

Jonažolių negalima vartoti, esant aukštai temperatūrai, sergant hipertonija.

Bruknės gali sukelti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimą.

Kukurūzų purkų, dilgėlių ir trikerčių žvaginių negalima vartoti, esant padidėjusiam kraujo krešumui.

Sergant podagra, ir šlapimo pūslės akmenlige, nerekomenduojama valgyti aviečių, putinų, rūgštynių.

Melisos ir pipirmėtės nerekomenduojamos, esant sumažėjusiam arteriniam kraujospūdžiui.

Gysločių preparatų nevartoti, sergant gastritu su padidėjusia sekrecine skrandžio funkcija.

Svogūnų geriau nevartoti, sergant inkstų, kepenų ir ūminėmis skrandžio ligomis.

Ilgą laiką vartojant paprastuosius saldymedžius, gali sutrikti lytinės sferos funkcijos, užsilaikyti skysčiai organizme.

Čiobreliai nevartojami, sergant inkstų, kepenų, skrandžio, skydliaukės ligomis, širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze.

Juodavaisių aronijų nerekomenduojama vartoti, esant sumažėjusiam kraujospūdžiui, padidėjusiam kraujo krešumui, sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige.

Krienai ir česnakai dirginančiai veikia inkstus, skrandžio ir virškinimo trakto gleivinę. Todėl jų negalima valgyti, sergant ūminėmis ir lėtinėmis virškinimo sistemos bei inkstų ligomis.

Šalavijų negalima vartoti, sergant ūminėmis inkstų ligomis.

Nėščioms moterims negalima vartoti jokių nuodingų augalų. Pavojingi ir alavijai, ženšenis, kiečiai, jonažolės, anyžiai, saldymedžiai, šalavijai, termopsiai. Būsimoms mamoms nerekomenduojama gerti arbatų su paprastaisiais raudonėliais, ramunėlėmis, čiobreliais, aviečių lapais, šalpusniais, jonažolėmis. Taip pat geriau nevartoti sukatžolių, vaistinių šventagaršvių, imbierų, kraujažolių, krapų sėklų, beržų, topolių ir pušų pumpurų, dirvinių asiūklių. Nėščios moterys neturėtų vartoti ir augalinių laisvinamųjų: šunobelių, rabarbarų, velniapupių.

Chirurgų žiniai

Paprastai manoma, kad vaistažolių mišiniai gali būti labai naudingi, ruošiantis operacijai ir po jos. Kartais tai būna tiesa. Tačiau neretai 

gana nekenksmingos gamtos dovanos gali nenumatomai pakeisti narkozės, operacijos ir pooperacinio laikotarpio eigą.

Pavyzdžiui, preparatai su ežiuolėmis didina alerginių reakcijų riziką, gali neigiamai paveikti gydymą imuniniais preparatais ir apsunkinti žaizdos gijimą. Ežiuolių negalima vartoti gerokai prieš operaciją.

Česnakų ir ženšenio preparatai neblogai užkerta kelią trombų susidarymui. Tačiau jie didina kraujavimo per operaciją riziką. Šių preparatų vartojimą reikia nutraukti, likus savaitei iki operacijos.

Jonažolių preparatai - puikūs antidepresantai. Tačiau jie sutrikdo kitų vaistų poveikį organizme. Jonažolių vartojimą reikia nutraukti, likus penkioms dienoms iki operacijos.

Valerijonų preparatai gali padidinti narkozės priemonių poreikį. Todėl šių preparatų vartojimą reikia nutraukti, likus savaitei iki operacijos.

Raminamąjį poveikį turinčių žolelių nerekomenduojama vartoti kartu su priešalerginiais preparatais - dimedroliu, tavegiliu, suprastinu. Kitaip gali sustiprėti vangumas ir mieguistumas.

Saugaus vaistažolių vartojimo pagrindai

Vartojant vaistinius augalus, būtinai reikia atsižvelgti ir gretutinius susirgimus bei galimus tokių augalų vartojimo efektus. Pavyzdžiui, nemažai žolelių pasižymi tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Žmonėms, turintiems funkcinių tulžies pūslės problemų, šie augalai yra nepaprastai naudingi. Bet jei tulžies pūslėje yra akmenų, vartoti tulžies išsiskyrimą skatinančių priemonių negalima.

Vartojant vaistažolių preparatus, reikia atsižvelgti ne tik į gretutines ligas, bet ir vaistažolių suderinamumą su vartojamais cheminiais preparatais bei maistu. Pavyzdžiui, ženšenis, dažnai vartojamas kaip tonizuojanti priemonė, nesuderinamas su kava ir kofeino turinčiais preparatais. Toks kokteilis gali sukelti ne žvalumą, o padidėjusį jaudrumą ir dirglumą. Paprasčiausias būdas to išvengti - ženšenį ir kavą vartoti skirtingu paros laiku.

O kai kurių vaistažolių ir vaistų derinių negali būti iš principo. Pavyzdžiui, vartojant tetracikliną ir sulfanilamidus, tuo pačiu metu draudžiama vartoti jonažoles. Šis derinys smarkiai padidina odos jautrumą šviesai. Pabuvus saulėje net ir kelias minutes, galima patirti nudegimų.

Bet kokiu atveju mes primygtinai rekomenduojame, prieš pradedant gydytis vaistažolėmis, pirmiausia pasitarti su gydytoju.

Pabrėžiame, kad tai - liaudiški patarimai, neįrodyti mokslinėse laboratorijose. Tik išbandyti protėvių ir perduoti iš lūpų į lūpas ateities kartoms. Mūsų tikslas informuoti. Todėl paliekame jums teisę patiems spręsti, tikėti jais ar ne, o dar geriau pasitarkite su gydytoju, dėl galimo šalutinio poveikio.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, receptų, norite pranešti naujieną, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju.