Susidūrimas virš Didžiojo kanjono

XX amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje Amerika išgyveno tikrą aviacinių pervežimų bumą. Atsirado dešimtys naujų konstrukcijų lėktuvų, lėktuvų parkas augo, tačiau radarai buvo naudojami tik netoli aerodromų. Lainerių stebėjimas vyko pagal ekipažų pranešimus.

1956 metų birželio 30 dieną, šeštadienį, 9.00 val. iš tarptautinio Los Andželo oro uosto išskrido stūmoklinis lėktuvas “Lockheed”. Lėktuve buvo 64 keleiviai ir 6 ekipažo nariai. Jie skrido į Kanzas Sitį. Po trijų minučių iš tos pačios pakilimo aikštelės pakilo stūmoklinis lėktuvas “Douglas”. Jis skrido maršrutu Los Andželas - Čikaga. Lėktuve buvo 53 keleiviai ir 5 ekipažo nariai.

Lemtingi debesys

Lėktuvų maršrutas ėjo virš Didžiojo kanjono, vieno iš gražiausių planetos kraštovaizdžio draustinio. Pilotai specialiai parinkdavo maršrutą taip, kad keleiviai galėtų mėgautis kanjono vaizdais. Lėktuvai skrido viena kryptimi, tačiau skirtingame aukštyje. Aukščio skirtumas buvo 600-650 metrų, todėl skrydis buvo gana saugus. Net ir be radarų lėktuvai ramiai prasilenkdavo ore.

Orlaivis. L-1049-54-80 / N6902C

Tačiau lėktuvo “Lockheed” vadas Džekas Gandi nerimavo, kad jo lėktuvas vis patenka į audros debesis. Todėl jau maždaug po 20 minučių nuo pakilimo išsiuntė užklausą su prašymu užimti kitą aukščio ešeloną, kad galėtų išvengti audros debesų. Tačiau jam buvo atsakyta, nes iš paskos jau skrido “Douglas”, kuris užėmė 6400 metrų ešeloną.

Neužilgo Džekas Gandi vėl užmezgė ryšį ir paprašė leidimo tęsti kelionę be būtino oro eismo valdymo tarnybos kontrolės. Centras Solt Leik Sityje, su kuriuo dirbo abu laineriai, neturėjo apžvalginio lokatoriaus, apie lėktuvų vietą ore dispečeriai sprendė pagal pilotų pranešimus ir savo kolegų iš kitų centrų informaciją. Šiuo atveju dispečeris nusprendė, kad lėktuvai jau praskrido kritinį minimalaus suartėjimo tašką, ir davė leidimą. Su panašiu prašymu į dispečerį kreipėsi ir lėktuvo “Douglas” vadas 48-erių metų Robertas Širli. O tai jau buvo lemtinga klaida.

Antrasis orlaivis. DC-7 / N6324C

Suartėjimo taške

Tądien debesys virš Didžiojo kanjono buvo gerokai tankesni, negu virš Ramiojo vandenyno pakrantės. Pilotai bandė manevruoti, nenorėdami patekti į debesis, bet dėl kabinų konstrukcijos jie negalėjo gerai matyti aplink.

Solt Leik Sičio dispečeris žinojo apie abiejų reisų trajektorijų persikirtimą. Tačiau PVP normos neįpareigojo dispečerių įspėti apie tai pilotus. Jis tikėjosi, kad pilotai ore patys pamatys vienas kitą. Tik 10.31 val. Solt Lei Sičio dispečeriai išgirdo silpną piloto balsą. Po penkių minučių lėktuvo “Lockheed” (reisas Nr. TWA002) ir lėktuvo “Douglas” (reisas Nr. UA-718) pilotai turėjo pranešti, kad praskrido kritinį tašką. Tačiau pilotai neprisijungė. 11.51 val. abu reisai buvo paskelbti dingusiais. Kas gi nutiko ore?

Lėktuvas “Lockheed” buvo truputį priekyje 200-250 metrų žemiau lėktuvo “Douglas” ir skrido 30 km/val. greičiau. Ir kai lėktuvo “Lockheed” kapitonas patraukė šturvalą į save, lėktuvai suartėjo. Bet nė vienas ekipažas apie tai nežinojo ir tiesiog nematė kito lėktuvo. Po 10-15 sekundžių lėktuvo “Douglas” pilotai netikėtai pamatė kairėje pusėje besiartinantį “Douglas” Jie staigiai pasuko savo lėktuvą dešinėn ir žemyn. Tačiau dėl didelio greičio ir nedidelio atstumo susidūrimo išvengti nepavyko.

Didysis kanjonas. Šventyklos (pirmame plane) ir Chuaro (aukščiau už jos) liekanos. Pažymėtos skrydžių TWA002 ir UA718 katastrofų vietos

Nukirsta skrydžio 002 uodegos dalis

Reisas UA-718 515 km/val. greičiu 25 laipsnių kampu kairiojo sparno kampu įsirėžė į reiso TWA002 lėktuvo uodegos centrinę dalį, o netrukus jo kairysis variklis pataikė dar ir į lėktuvo korpusą. Netekęs uodegos lėktuvas “Lockheed” vertikaliai smigo žemyn ir įsirėžė į uolienų masyvo, vardu Šventovė, šiaurės rytinį šlaitą. Lėktuvas “Douglas”, praradęs dalį kairiojo sparno ir vieną variklį, suktuku smigo žemyn ir atsitrenkė į pietinį Čuaro uolienų masyvo šlaitą.

Du garsūs sprogimai padėjo tašką šioje baisioje katastrofoje, kuri nusinešė 128 žmonių gyvybes.

Aviacinių pervežimų organizatoriai gavo žiaurią pamoką: oro pervežimų organizavimo ir valdymo tarnybai verkiant reikėjo esminių pertvarkų.