Laivo “Brother Jonathan” katastrofa

Saulės nušviestą dangų gaubia lengva miglelė. 220 pėdų garlaivis „Brother Jonathan“, įveikdamas trisdešimties pėdų aukščio bangas, lėtai bando pabėgti nuo iš šiaurės vakarų artėjančios audros. Įvykių vieta – Ramusis vandenynas, už kelių mylių nuo nedidelio Crescent City kaimelio uolingoje Šiaurės Kalifornijos pakrantėje.

1865 metų liepos 30-oji, sekmadienis, maždaug vidurdienis.

Nors variklis veikė visa eiga, ratiniam garlaiviui sunkiai sekėsi įveikti jūros pasipriešinimą. Parą vyko įtempta kova su stichija, ir laivas vis dėlto labai smarkiai atsiliko nuo savo maršruto grafiko iš San Francisko į Portlendą.

Vertingą laivo krovinį, kuris buvo patalpintas didelėje saugojimo kameroje pagrindiniame denyje, sudarė, be kitų vertybių, šimtai tūkstančių dolerių didelėmis auksinėmis monetomis po 20 $ ir dar 200 000 $ neseniai išspausdintais federaliniais banknotais.

Laive buvo 60 ekipažo narių, daugiau kaip 150 keleivių ir net du cirko kupranugariai. Tarp keleivių buvo tokios garsios asmenybės kaip pilietinio karo didvyris generolas Džordžas Raitas (George Wright) su žmona, artimas prezidento Linkolno draugas, sostinės apygardos gubernatorius Ensonas Henri (Anson G. Henry), jo draugas Viljamas Loganas (William Logan), neseniai paskirtas naujos monetų kalyklos Oregone vadovu, taip pat laikraščio “San Francisco Bulletin” redaktorius Džeimsas Nisbetas (James Nisbet).

Apatiniuose deniuose dauguma keleivių dar gulėjo lovose. Pietūs nepritraukė daug norinčių. Didelis ir prabangiai įrengtas keleivių salonas viršutiniame denyje buvo tuščias.

Laivas “Brother Jonathan” vargiai ar galės judėti toliau, jei priešpriešiniai vėjai nesusilpnės. Kapitonas Samuelis DeVolfas (Samuel DeWolf) tikrina žemėlapius ir nusprendžia paslėpti laivą Crescent City uoste. Ten keleiviai bus saugūs ir galės ramiai papietauti, o kai audra nurims, laivas tęs kelionę.

Kapitonas tikisi, kad galės per valandą aplenkti rifus ir patekti į uostą. O bangos toliau siautėja. Staiga tarp bangų keterų, truputį žemiau vandens lygio, pasirodo tamsus didžiulės, žemėlapyje nepažymėtos uolos viršūnės kontūras!

Nuslydusi nuo bangos keteros, priekinė laivo dalis įsirėžia į tą pasislėpusią uolą. Laivo kilis sulaužytas, bortas sudraskytas, net pagrindinio denio danga išdraskyta. Audra pridarė laivui “Brother Jonathan” fatalinės žalos, ji dar kartą apsuka laivą ir kelis kartus metė ant uolos.

Labai greitai lūžta fokstiebas, ir laivas pradeda irti... Laimei, viena maža medinė valtis sugebėjo nuplaukti nuo laivo. Nedaug kam išsigelbėti pavyko. Jie gręžiojasi atgal ir mato, kaip bangose dingsta garlaivio liekanos. Kai kurie iš išsigelbėjusių vis dar vilki naktiniais drabužiais. Laivo “Brother Jonathan” daugiau nebėra...

Po 132 metų...

1997 metų rugpjūtis. Maždaug 30 pėdų ilgio motorinė valtis “Negotiator” iš Crescent City uosto išplaukia į Ramųjį vandenyną. Vaizdą į vandenyną kairėje pusėje užstoja ruda plika uola, nusėta paukščių išmatomis, kartais ant jos galima pamatyti vieną kitą jūros hutą. Uolinga pakrantė dešinėje palaipsniui žemėja, nes valtis plaukia pro didelį bangolaužį ir išplaukia į atvirą jūrą. Tarp valties keleivių buvo ir numizmatai Džinas Setonas (Gene Seton) bei Rėjus Merena (Ray Merena). Setonas buvo Jūros gelmių tyrėjų grupės (Deep Sea Research group) numizmatikos konsultantas. Šios grupės nariai po 20 metų tyrimų ir paieškų 1993 metų spalio mėnesį rado laivo katastrofos vietą. O Rėjus Merena buvo aukciono “Bowers&Merena” įkūrėjas. Šis aukcionas tapo, ko gero, didžiausiu monetų aukcionu
pasaulyje. Abu vyrai yra tarp tų, kurie stebės brangenybių iš seniai prarasto, bet neseniai vėl atrasto garlaivio “Brother Jonathan” iškėlimą.

Po pusvalandžio valtis priplaukia prie didelio juodo laivo. Tas laivas nuleido inkarą paieškų vietoje prieš kelias savaites, ir per tą laiką daug patyrusių jūreivių dirbo, stengdamiesi iškelti krovinį iš vandens. Viena diena tokių darbų kainavo beveik 30 000 $.

Specialioje laivo patalpoje numizmatai tyrinėjo iš dugno iškeltas monetas. Kai kurios buvo iš tikrųjų pritrenkiančios, tarsi ką tik nukaltos auksinės monetos po 20 S. Tai visiškai tokios pačios monetos, kurios buvo apyvartoje, bet nukaltos iš naujo 1907 metais dėl labai blogos jų būklės. Niekas iš tyrėjų nebuvo matęs tokios kvapą gniaužiančios 130 metų senumo monetų kokybės. Monetos pasirodė rinkoje 1997 metų pabaigoje -1998 metų pradžioje. Vienos monetos kaina buvo maždaug 60 000 $. Šiandien apie tas monetas svajoja kiekvienas tikras kolekcionierius.