Irane atrastas senovinis požeminis miestas

Archeologų komanda atrado požeminį Nušabedo miestą Irane. Apie tai rašo Heritage Ware.

Jis buvo pastatytas Sasanidų laikotarpiu. Sasanidų valstybė - oficialus Irano karalystės, dar vadintos Naująja Persijos karalyste arba Antrąja Persijos imperija, pavadinimas. Tai senovės ir viduramžių valstybė, susiformavusi dabartinio Irako ir Irano teritorijoje žlugus Partų Aršakidų dinastijai ir atėjus į valdžią Persijos Sasanidų dinastijai. Jis egzistavo nuo 224 iki 651 m. Po nedideliu antžeminiu miestu aptiktas požeminis miestas.

Kasinėjimai atskleidė įrodymų, kad miestas buvo užimtas iki Kadžarų dinastijos (Irano dinastija, valdžiusi 1795-1925 m.). Tadžarų valdoma valstybė vadinama Tadžarų Iranu). Taigi požeminis miestas galėtų funkcionuoti 200-500 metų. Mokslininkai rado žmonių palaikų, molinių indų ir akmeninių įrankių iš Sasanidų, Ilchanidų ir Safavidų laikotarpių.

Tyrėjai aptiko tris 16 metrų gylio lygius ir sudėtingą tunelių bei kamerų tinklą. Miestas užėmė 1,5 hektaro plotą. Lygiai buvo sujungti vertikaliais ir horizontaliais kanalais, buvo rasta vėdinimo sistema.

Į miestą buvo galima patekti pro siaurus šulinius, paslėptus namuose, mečetę, Sisano pilį ir paviršinio miesto kanalus. Miestas buvo taip gerai paslėptas, kad buvo aptiktas tik po to, kai vietos gyventojas, kasdamas griovį savo kieme, aptiko jo tunelius.

Archeologų teigimu, Nušabedas buvo pastatytas kaip slėptuvė nuo užpuolikų. Tuneliai buvo sudėtingas labirintas, kuris klaidino įsibrovėlius. Požeminis miestas turėjo vandens šaltinį, gyventojai galėjo ilgai išbūti po žeme.

Anksčiau archeologai rado pirmųjų Amerikos gyventojų pėdsakų. Baltųjų smėlynų nacionaliniame parke atliktų kasinėjimų rezultatai ne tik liudija apie senovės Naujojo pasaulio kolonizaciją, bet ir įrodo, kad žmonės gyveno Šiaurės Amerikos pietuose prieš tai, kai ledynai sustabdė žmonių migraciją iš Azijos.